zajcik | Žinutės

GRG1L - "Grigiškės" 122 Akcijų birža 2010-01-24 20:55:30

Na lauksim naujienų. Bet klausimas, kokią įtaką visoms Grigiškių pajamoms turi kuro briketai, lieka atviras.

P.S.
Šiuo metu atlieku išsamią Grigiškių veiklos finansinę analizę. Kai bus 2009 m. audituota atskaitomybė, bei gal būt nauja patikslinta 2010 m. prognozė, su išvadom galima bus susipažinti. Pagal jau turimus duomenis, džiuginančių išvadų daryti negalima.

GRG1L - "Grigiškės" 122 Akcijų birža 2010-01-20 14:28:40

Volvistas,

koks tavo informacijos šaltinis? Kokią įtaką turi visai AB Grigiškės veiklai jos dukterinės bendrovės vienas iš keletos produktų segmentų? Gal jie susiduria su vidiniais organizaciniais sunkumas? (šiuo metu jie ieško pirkimų vadybininko). Gal žaliavų rinkoje susiformavęs deficitas ir teks didinti savikainą?

OEG1T - "Olympic Entertainment Group AS" 2005 Akcijų birža 2009-07-16 15:00:03

Olympic uždaro padalinį Ukrainoje ir skaičiuoja galimos kompensacijos dydį.

Lito devalvavimas 1506 Bendri klausimai 2009-07-14 09:44:41

Šiemet gegužę šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balanso perviršis sudarė 47,1 mln. Lt, palyginti su balandžiu, jis padidėjo 36,3 mln. Lt, praneša Lietuvos bankas. Balanso perviršis skaičiuojamas jau ketvirtą mėnesį iš eilės.

DKR1L - "Dvarčionių keramika" 799 Akcijų birža 2009-07-14 07:21:05

Juozas Raišelis įsigijo "Dvarčionių keramiką"

LDJ1L - "Lietuvos dujos" 355 Akcijų birža 2009-06-30 12:48:52

Katilinės ruošiasi gamtinių dujų brangimui

Kokia dalį rinkos iš LDJ atima tokie projektai?

APG1L - "Apranga" 2443 Akcijų birža 2009-06-16 16:08:22

"Įvykio vietoje gaisrininkai nustatė, kad degė drabužiais prekiaujančios įmonės "Apranga" sandėlyje buvę daiktai, pirminiais duomenimis - prekių pakuotės atliekos ir kitos šiukšlės."

Lito devalvavimas 1506 Bendri klausimai 2009-05-23 15:00:44

Rusijos pavyzdys: vykdoma "plavnaja" devalvacija, kai kas savaite po viena ar net kelis kartus, keiciamos vietines valiutos svyravimo ribos valiutos krepselio atzvilgiu. Kapitalas traukiamas is salies/vietines valiutos, masiskai mazeja aukso-valiutos atsargos (dabar apie 1/3 sumazejo lyginant su buvusiais maksimumais), CB nenoredamas panasiais tempais ir toliau atsargas mazinti, keicia vietines valiutos supirkimo kaina.
Visas tai vyksta valiutu birzoje, kur bet kuris spekuliantas gali atidaryti atitinkama pozicija, tuo paciu didindamas spaudima CB. Nereikia tureti milijardu grynais, viska galima pasiskolinti (valdzia net spaudima dare bankams, kurie savo RUB atsargas i uzsienio valiuta iskeite santykinai dideliais kiekiais). To pasekoje, banku skolinimosi is CB kaina tapo dvizenkle, o paklausa kelis kartus virsyjo pasiula.
Budu didinti spaudima yra daug, cia jau kiekvieno reikalas, kas kaip ir kokia pozicija atsidarines (paskolos, ivairiausi isvestiniai instrumentai ir t.t.).

Del Baltijos valstybiu dabar "kencia" Svedijos krona, nes ju finansinis sektorius yra labai daug investaves cia (svedo, kuris uzime auksciausias pareigas viename is svedijos banku). Musu valiutoms didelis pliusas - pririsimas prie EUR. Del to hedge fondai labiau krypsta i valiutas, kurios nera priristos prie pagrindiniu pasaulio atsiskaitymo vienetu. Rytu Europos valstybiu, kuriu valiutu svyravimo ribos buvo nemazos (pvz Lenkijos), spaudimas buvo akivaizdziai didelis, o ir patys gyventojai tokiu atveju linke laikyti patikimesne uzsienio valiuta.
Dabar Rusija susiduria su kita problema - pakilusi nafta vel veda RUB link buvusiu aukstumu, todel brangiai saliai kainavusi vietines valiutos devalvacija kaip ir nebetenka prasmes. Bet siuo atveju, CB atsargos taip greitai neauga (2-3%). Pasigirsta minciu apie pakartotina antraja devalvacija, kas dar gali kainuoti nemazus aukso-valiutos rezervus.
Be to, toks nestabilumas visai finansinei sistemai yra didele apkrova. Pats didziausias Rusijos bankas, i kuri per sunkmeti plaukia indeliai is kitu banku, siemet metu gale prognozuoja 9-10% blogu paskolu atidejimu portfeli, o kitiems - net iki 20%. Isivaidzuokite kas laukia kitu banku... Analitikai prognozuoja, jog neliks keliu simtu dabar veikianciu banku (2009 Q1 panaikintos licendzijos 19-ai banku ir viena tik isduota).

Taigi yra didelis klausimas kas geriau: ar valiutos devalvacija ir CB rezervu praradimas bei didelis smugis visai finansinei salies sistemai, ar islaikymas stabilios valiutos ir bandymas problemas isspresti kitais budais (sunkesniu keliu).

Lito devalvacija 310 Bankų indėliai ir paskolos 2009-05-08 13:14:56

Ikeliu savo žinutę iš kito forumo:
Kas įdomiausia, tai užėjus į vilniaus energijos puslapį ir įvedus šildymo kainą kurią moki, norėdamas sužinoti kokią dalį sudaro dujos, apačioje papildomai išmeta tekstuka:

"Šiuo metu sostinėje šilumos energijos kaina yra 39 % mažesnė už savikainą.
Šiems nuostoliams padengti „Vilniaus energija" yra priversta papildomai skolintis pinigų iš bankų. Nuo Jūsų sąskaitos tai sudaro 235 Lt." Čia nuo 600lt saskaitos.

Ko gero būsi teisus, jog kainos nekris, belieka tikėtis, jog šildymo kaina nekils nuo rugsėjo mėnesio.... Nebent naftos kaina artimiausiu metu nukris iki ~25$/barr, o $ smarkiai nekils.


Kas liečia pačias dujas - tai pagrindo joms nekristi daugiau 15% kaip ir nėra. Mazuto ir dyzelino kainų tendencija.

"Kalbėdamas apie 2009 m. Bendrovės planus V. Valentukevičius akcentavo.......Pabrėžė prioritetinius 2009 m. investicijų projektus, gerokai padidinsiančius tiekimo saugumą ir sistemos darbo patikimumą: naujos kompresorinės stoties statybą Jauniūnuose (Širvintų raj.) ir magistralinio dujotiekio išplėtimo darbus atkarpoje Šakiai-Kaliningradas." - Lietuvos Dujos.

Reikėtų atsisakyti investicinių planų vartotojų saskaita bent jau krizės laikotarpiui. Valdžios vyrai turėtų būti suinteresuoti atsinaujinančios energetikos vystymų, o ne tolimesne šalies dujofikacija.

"Lietuvos šilumos tiekimo įmonėse, kuriose virš 50 proc. šilumos pagaminama naudojant biokurą, šilumos kainos yra mažiausios vidutiniškai apie 18 ct/kWh (neskaitant brangių investicijų įrengimų pakeitimui pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro). Tokių įmonių yra 18: Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Širvintų, Varėnos, Tauragės, Šilalės, Švenčionių, Birštono, Šakių, Mažeikių, Šilutės, Utenos, Raseinių ir UAB „Litesko" (Marijampolės, Biržų, Kelmės, Kazlų Rūdos) įmonės. Šios įmonės patiekia vartotojams apie 16 proc. visos šalyje pagaminamos šilumos.

Dėl laiku neperskaičiuotų šilumos kainų, kuomet dujos brango kas mėnesį, o šilumos tarifai buvo perskaičiuojami vos kartą per metus, iš viso per 2006 m., 2007m. ir 2008 m. I pusmetį šilumos tiekimo įmonės patyrė 303 mln. Lt nuostolį. Jeigu situacija nepasikeis iki šių metų pabaigos nuostoliai sieks virš 400 mln. Lt. Šilumos ūkio patikimumui iškils didelė grėsmė.

Jeigu šiandien šilumą gamintume ne kūrendami gamtines dujas, o biokurą (medieną, šiaudus, komunalines atliekas, energetinius augalus, dumblą ir kt.), viena tona kuro leistų sutaupyti apie 700 litų. Gamtinių dujų kaina dabar siekia 1 434 Lt/tūkst.. m3, biokuras kainuoja virš 700 Lt t.n.e. Už 2008-2009 m. šildymo sezono metu sudegintas 900 mln. m3 dujų Rusijai sumokėsime apie 1,3 mlrd. litų, o jeigu kūrentume vietinį biokurą, sumokėtume tik apie 600 mln. litų. Be to, šie pinigai liktų Lietuvoje, o dabar jie iškeliauja į Rusiją.

LŠTA skaičiavimu, į katilines investavus 1 mlrd. litų įrenginių pakeitimui pereinant nuo gamtinių dujų į biokurą, gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai sumažėtų nuo 77,6 iki 28 procentų. Ši investicija Lietuvos šilumos ūkiui leistų per metus sutaupyti apie 360 mln. litų ir atsipirktų mažiau nei per 3 metus."

Tai neblogai paskatintų vietinius ūkininkus, miškų urėdijas, medienos pramonei būtų papildomos pajamos. Kuriama pridėtinė vertė šalyje, mažėja importas, pritraukiamos ES lėšos. Kogeneracinės jėgainės, gaminačios elektrą paspartintų elektros energijos gamybos liberalizavimą.


Dujų kaina Lietuvai ant sienos.
Šiuo metu ji yra apie 670lt, biokuro kaina taip pat yra kritusi, palyginti su pikiniu momentu (apie 700lt), todėl net dabar, turėtume pigesnį šildymą. Jau nekalbant apie $$$, atitektų Lietuvos ukiui. Tuo pačių vystytusi alternatyvios energetikos mokslas Lietuvoje sparčiau.

Lito devalvacija 310 Bankų indėliai ir paskolos 2009-05-08 11:14:45

Lietuvoje importas Q1 smuko 41,8%.

Rusijoje importas Q1 smuko ~37,3% (USD išraiška). 2008 metais Q1 USD buvo apie 2,3lt, šiais metais virš 2,6lt. Todėl realiai, importo smukimas net gi mažesnis gaunasi, jau neskaičiuojant RUB.
Mes be devalvacijos turime žymiai didesnį importo sumažėjimą, nei šalis, devalvavusi savo šalies valiutą.

Sekančių mėnesių importo duomenys turėtų būti dar įspūdingesni - baigėsi šildymo sezonas anksčiau nei visada.
Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital