Apeiti įstatymus visais laikais stengėsi tiek verslininkai, tiek paprasti piliečiai. Šiandien padidėjus mokesčiams, pagrindinis klausimas besisukantis daugumos verslininkų galvoje – kaip išvengti mokesčių ir išsisukti nuo savo skolų?

Taigi, rodos prasideda varžybos „kas gudresnis“ – vis dėlto atrodo, jog šiuo metu gudresni yra žmonės, kurie ieško ir randa kaip įstatymus apeiti. Taip Lietuvoje pradeda reikštis nežaboto kapitalizmo dėsniai ir kuo toliau, tuo daugiau atsiranda paslaptingų ir neaiškių bankrotų, pastebimas ir pinigų perpumpavimas iš likviduojamų į tų pačių asmenų steigiamas naujas įmones. Visa tai tampa masiniu reiškiniu. Verslininkai, siekdami kuo daugiau naudos, dažnai sumaniai nukreipia pinigų srautą į naująsias įmones sėkmingai skaičiuoja pelną, o jų skolos ir kiti įsipareigojimai užmerktomis akimis paliekami bankrutuojančioms bendrovėms.

Išvada aiški - lietuviai savo skolas grąžina ir įsipareigojimus vykdo tikrai labai nenoriai, viską paaiškindami tik tuo, jog atėjo krizė ir visiems šis metas yra sunkus. Toks žmonių elgesys matomas kalbant ne vien apie verslininkus, tačiau taip pat ir apie paprastus žmones, kurių skolos taip pat vis auga– vien per metus mokesčių mokėtojų įsiskolinimas pasiekė daugiau nei milijardą litų ir akivaizdu, jog šitaip išaugus mokesčiams, skolos augs dar sparčiau, kadangi gyventojų finansinė padėtis anaiptol nėra gerėjanti.

Apskritai, galime pastebėti keistą tendenciją – kuo efektyvesnis tampa skolų išieškojimas, tuo daugėja ir tuo nepatenkintų žmonių. Taip peršasi išvada, jog regis lietuviai šiandien pradeda vadovautis išmintimi, teigiančia, jog jei pats neapgausi visų, tai visi apgaus tave.