Jis kažką turi. Moters nuojauta. Žmonos intuicija. Pasikeitė manasis, o tai gali reikšti tik viena – jis turi kitą. Anksčiau gėles dovanodavo, „Trakų pilį“ man deklamuodavo, vakarais į kokią aludę nusivesdavo. O dabar sėdi prie kompo ir akių nepakeldamas kažką murma. Darbo metu paskambinus, kalba kapotais sakiniais, aiškiai norėdamas kuo greičiau baigti pokalbį. Viskas akivaizdu. Man atrodo, kad jis net horoskopais pradėjo domėtis – kartą mačiau kaip atsidarė programą, ten viskas spalvota, kažkokios linijos. Kažką panašaus per ‚Nuo iki“ rodė – kaip Palmyra horoskopus sudarinėja – labai jau panaši kompiuterinė programa. O ir būna - pažiūri ten ir šypsosi patenkintas: „rytoj bus gera diena“. O tos „geros dienos“ vakare grįžta piktas, pavargęs ir biržų vardą vis mini. Tai tikriausiai ta merga iš Biržų krašto.

Bet gal ne, gal aš kažko nesuprantu, gal viskas yra ne taip, kaip atrodo. Aš turiu išsiaiškinti. Privalau. Šiandien. Tuojau pat. Palaukusi, kol brangiausias užmigs ir ims melodingai knarkti, įsijungiu kompą. Viens du ir šiandien žiūrėti puslapiai bei dokumentai jau mano akiratyje. Spekuliantai? Akcijos? Wtf?

Ir čia – visa paslaptis? Tai kur aš dabar sakysiu tas surepetuotas kalbas, išliesiu ašaras, priekaištausiu apie vertybes, pasitikėjimą ir pagarbą. Akcijos... Žioplys - net bobos negali susirast, kad normaliai namie būtų galima pasirieti, pasikolioti, lėkštes padaužyti. O aš jau buvau pasižadėjusi – kaip jis, taip ir aš, tai man ką dabar – su akcijomis prasidėt? Dėl žlugusio pasitikėjimo vyru tenka atsidaryt šaldytuvą ir pasiimti nuodėmingai riebių ledų. Bešlamščiant plombyrą su šokoladu, susidėlioja planas – susigrąžinti dėmesį reikia inovatoriškai – perspjaunant jo portfelį. Jei jau tokia būtybė kaip manasis sugeba kažką uždirbti, tai akivaizdu, kad galima ramiai padaryti dešimt kartų geriau.

Brėkštantis rytas mane pasitinka vis dar studijuojančią informaciją. Bet kiek čia jos nesąmoningos prikaupta. Kraupu. Pavyzdžiui, iš pradžių siūloma atsidaryti virtualų portfelį. Bet gi tai – absurdas. Taigi tada ir pelnas bus virtualus, ir iš to pelno virtalūs batai gaunasi. Ne, tegu šituo džiaugiasi tie, kas virtualų seksą propaguoja. Aš tokiais niekais neužsiimu.

O diskusijos pas juos ten kokios – mirk iš juoko. Ech, vyrai vyrai. Kaip vaikystėj paskutinis argumentas būdavo, kad: „mano tėvelis už tavo stipresnis“, taip ūgtelėjus visos diskusijos baigiasi matavimu pas kurį... O šneka tokiu tonu lyg tuoj tuoj Nobelio premiją gaus. Ką gi, teks man šia bendruomene truputį užsiimti. Girls power tai vadinama. Gaila tik, kad mergiočių mažai užsiregistravę. Būtų keliom daugiau, iškart puslapis rimtesniu taptų. Visapusiškai padiskutuoti galėtumėm, tiksliai prognozuoti būsimus Aprangos, Baltikos ar statybų bendrovių pardavimus (tiesiogiai korealiuoja su santuokų skaičiumi, o šiuos reikalus mes išmanom). Nieko tokio, pradžia nebūtinai lengva turi būti, įsivažiuosiu.

O kas gi čia – ar tik ne mano brangusis savo išmintimi dienoraščiuose dalinasi? Kaip visada – niekus tauzija. Ir dar – matot – viskį jis vakarais geria. Pasakorius – jam gi dezodorantu pasipurškus, alkoholis jau į galvą kala. Na ką gi, aš – ne prastesnė – aš irgi galiu apie nieką pašnekėti.

Gaila, kad plombyras baigėsi. Miegot eiti jau nebeverta, tad pasiimu laikraštį ir ramiai skaitydama apie būsimas kašio varžybas šeštadienį (tikiuosi, kad jis bilietus nupirko), netikėtai pagalvoju, kad neturiu, kuo apsirengti.