Na ir kas ten gali slypėti jei ne bulių ragai ir meškų letenos. Nieko ten daugiau nėra. O jei rimtai...

Akcijų kainoms įtaką daro daugybė faktorių, kurių visų įžvelgti tiesiog neįmanoma. Įvairios teorijos bei TA modeliai bando tai paaiškinti, tačiau visada bergždžiai arba nevisapusiškai. Akcijų biržos negalima aprašyti kaip ir pačio gyvenimo. Biržoje galima būti tik vienos ar kitos “filosofijos” šalininku. Tačiau bazinis dalykas yra vienas: pasiūlos ir paklausos santykis.
Šitą santykį formuoja Spekuliantai, Instituciniai investuotojai ir Strateginiai investuotojai. Įmanoma numatyti šių grupių elgesį rinkoje, taip nuspėjant rinkos dinamiką trumpu periodu.
Spekuliantai būna smulkūs ir stambūs (hm, tas stambumas PanBaltijos rinkoje yra labai reliatyvus). Viena iš savybių, vienijanti smulkius ir stambius, yra apyvartinių lėšų trūkumas. Spekuliantai paprastai “gaudo bangas”: seka naujienas, aktyviai taiko Techninę analizę. Šiuo atveju Fundamentalūs rezultatai nėra svarbūs, nesvarbios ir analitikų pateiktos akcijos kainų prognozės. Dauguma spekuliantų yra neprofesionalai. Stambūs spekuliantai turi savybę manipuliuoti rinka: jie gali užkelti ar numušti akcijos kainą kelioms dienoms. Tai dažniausiai pavyksta padaryti su mažo likvidumo akcijomis.

Kaip akivaizdus pavyzdys gali būti 2005 m, lapkričio mėnesio Lino akcijų pakėlimas, ir vėliau sekęs išpardavimas:


Klasco akcijų kaina lengvai užkeliama ir numušama su mažais akcijų kiekiais:


Instituciniai investuotojai gali daryti ilgalaikę įtaką tiek atskirai akcijai, tiek ir pačiai rinkai. Tai daugiausia pensijų ir investiciniai fondai. Taip pat Instituciniai investuotojai gali valdyti ir kitokius investicinius portfelius. Kai fondų valdytojai nusprendžia keisti portfelių sudėtis, galime stebėti biržoje didelius pinigų srautus ir akcijų kainų šuolius. Nors šuoliai nebūtinai gali būti labai reikšmingi, nes didelius akcijų kiekius supirkti ar parduoti gali tik kiti Instituciniai investuotojai. Jei tokių neatsiranda, matome akcijų kainų staigius šuolius ir kritimus.
Sakysim, OMXV indeksas nuo 2006 m. lapkričio kilo palaikomas institucinių investuotojų. Tačiau 2007 sausį palaikymas susilpnėjo, bet tada į rinką atėjo MP Investment Bank, kuris dar apsipirkinėjo iki 2007 m. vasario 6 dienos. Vėliau akcijų kainų jau nebuvo kam palaikyti:


Konkrečiose pozicijose tai irgi akivaizdžiai matosi:
Apranga:


...arba Ūkio bankas:


Paskutiniai rinkos žaidėjai yra Strateginiai investuotojai. Jų tikslas yra vienas: Įsigyti kontrolinį bendrovės akcijų paketą, kad galėtų pakeisti/redaguoti įstatus; likviduoti bendrovę; išsimokėti dividendus; susijungti; išleisti akcijų emisiją. Strateginis investuotojas gali siekti visiškos bendrovės kontrolės ir supirkti visas laisvas akcijas. Ir kuo didesnis laisvų akcijų skaičius, tuo didesnė gali būti squeeze-out kaina.
Strateginis investuotojas visais požiūriais yra pats stipriausias investuotojas: jis turi daugiausiai informacijos apie įmonę, jai įsigyti turi sukaupęs, pasiskolinęs reikiamą kiekį lėšų. Tačiau jų veikla veikia vieną konkrečią akciją, bet neveikia visos rinkos dinamikos. Tačiau tai yra ir mažiausiai nuspėjamas rinkos dalyvis.

2007.04.24 paskelbtas AB “Alytaus tekstilė” akcijų viešas pardavimas. Žlungančiai įmonei reikalingas strateginis investuotojas. Akcijų kaina sparčiai kyla:


Mažeikių naftos akcijų kaina po to kai Yukos bankrutavo 2005 rugpjūčio mėnesį pradėjo staigiai kilti, nes buvo aišku, kad keisis savininkas:


Ūkio bankas karts nuo karto paskelbia, kad ieško strateginio investuotojo, kas užkaitina investuotojų kraują ir kas leidžia kaina sparčiai kilti:


Jausti ir žinoti kas biržoje “varinėja” kainas yra geras dalykas. Tai vienas paprasčiausių būdų prognozuoti akcijos kainą trumpame periode: spekuliantai įtaką kainai gali palaikyti kelias dienas, Instituciniai investuotojai – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Strateginis investuotojas nebūtinai pats palaiko kainą. Paprastai užtenka žinutės, kad toks ateina. Visi investuotojai, o ypač spekuliantai reaguoja į patį pirmą pranešimą apie strateginį investuotoją ir poziciją įdėmiai seka ir daro atitinkamus veiksmus iki logiškos strateginio investuotojo atėjimo pabaigos (privatizavimo, kontrolinio paketo įsigijimo).
Mums belieka stebėti apyvartas, sandorių skaičius, tendencijas ir elgtis adekvačiai. Sėkmės!


©Nojus