Pasauliniai pinigai (auksas ir sidabras) kyla visų pasaulio piniginių popierinių ženklų -dolerių, eurų, svarų, litų atžvilgiu...

Nuo 2003 m prasidėjo naujas aukso, sidabro ir kitų brangiųjų metalu kainų šuolis. Pasaulio valiutos (piniginiai-popieriniai ženklai - doleriai, eurai ir kitos valiutos ėmė svyruoti, ypač po euro įvedimo ir jų visų vertė pasaulinių pinigų (aukso, sidabro) atžvilgiu krito. 2002 m. aukso unciją (31.01g.) galima buvo nupirkti už 301-350 USD, o jau 2006 m. uncija buvo pasiekusi 725.75 USD aukštumas. 2007 m. birzelio pradžioje laikosi Niujorko ir Londono biržose 670 USD lygyje. Sidabro uncija pakilo nuo 4 USD 2002 m. iki 14 USD 2006 ir 2007 m. birželio mėn. svyruoja 13 USD - 13.50 USD lygyje už unciją. Pažvelgus į žmonijos istoriją, akivaizdu, kad auksas ir sidabras jau daugiau kaip 2500 metų sėkmingai tarnauja kaip stabilus vertės matas, visų geidžiamas ir pripažįstamas (laukinių tautų, karalių ir bankininkų elito). Itin mažas šių brangių metalų kiekis, puikios fizinės savybės - kalumas, taurumas, teigiamas poveikis žmogaus sveikatai ir vis didesnis panaudojimas buityje (jau gaminami šaldytuvai, skalbimo mašinos, kondicionieriai su sidabro plokštelėmis išskiriančiomis sidabro jonus, kurie naikina bakterijas, mikrobus gaivina orą, teigiamai veikia audinius), tačiau šių metalų atsargos sparčiai senka mūsų planetoje.
O ir kosmose matyt aukso kalnų nesurasime. 2005 gegužės mėn. 2 mokslininkai Robert Nemiroff (MTU) ir Jerry Bonnel (USRA) paskelbė, kad auksas, sidabras ir kiti sunkieji metalai, turintis daug neutronu, galėjo atsirasti tik esant ypatingoms sąlygoms.Jie galėjo susidaryti tik retai vykstančiuose neutronų prisotintuose sprogimuose, tokiuose kaip, pvz. neutroninių žvaigždžių susidūrimai. Manoma, kad neutroninių žvaigždžių susidūrimai sukuria ir staigius gama žybsnius, kurie išmuša iš vienų metalų elektronus, o kitus metalus paverčia sunkiaisiais, t.y padidina elektronų skaičių. Taip vyksta itin retai, todėl ir mūsų planeta kartu su saule sukdamasi apie galaktikos centrą susimedžiojo tik nedidelius kiekius sunkiųjų ir brangiųjų metalų kiekius.
Dar sparčiau brangsta senovines aukso ir sidabro monetos. Ypač tos, kurios buvo kaldintos mažais kiekiais, vėliau daug jų pasikeitus valdovams ar dėl kitų priežaščių, buvo perlydytos. Vertę padidina ir geras monetos išsilaikymas - būklė, nes ilgai cirkuliuojant nusidėvėdavo, apsitrindavo užrašai, portretai. Todėl ypač gero stovio senovinės monetos gali kainuoti kelis kartus brangiau nei kainuoja brangusis jų metalas. Niujorko, Londono, Ciuricho, Maskvos, Varšuvos monetų aukcionuose kainos kyla kasmet ir ypač įspūdingas carinės Rusijos monetų kainų šuolis.
Turiu sukaupęs nemažai informacijos apie investavimo į monetas pelningumą. Tai gera perspektyva investuotojams. Smulkieji investuotojai gali pradėti nuo investicijų į sidabrines ikikarinės Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos monetas. Dar prieš 2 metus 5 litai 1936 m. (9gr.) su J.Basanavičiaus portretu kainavo 4-5 litai, o 2007 m. jau 10-15 litų. 10 litų sidabrinė moneta su Vytautu Didžiuoju - 18-20 litų 2005 m. iki 35-50 litų 2007 m. Nikolajaus II sidabro eilinis rublis nuo 12-15 litų 2005 m. iki 35-60 litų 2007 m. Auksinė 10 rb moneta (8.6 g. aukso) Nikolajaus II laikotarpio nuo 350 litų 2005 m. iki 650-700 litų 2007 metais. Net kelis kartus pabrango ir dabartinės Lietuvos banko leidžiamos mažais tiražais jubiliejinės monetos.
Numizmatika yra perspektyvi alternatyvi investicija, ypač Lietuvoje. Nes čia dar labai mažai šios srities investuotojų.
Antanas Kontautas (nick: ontonc)