Komentarai 15 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

“Behavioral finance” arba Investuotojo elgsena. 2 dalis

pink | 2006-11-01 | Investavimo ABC | perskaitė: 6162
“Behavioral finance” arba Investuotojo elgsena. 2 dalis Psichologinė investavimo pusė

Savo galimybių pervertinimas.

Investuotojai dažnai mato taisykles ten kur jų nėra ir traktuoja atsitiktinę sėkmę kaip savo įgūdžių rezultatą. Taip formuojasi suvokimas “aš viską galiu”, kuris liūdnai baigiasi, kai sėkmė išsenka. Yra sakoma, kad bulių rinkoje kiekvienas yra finansinis genijus. Euforija, skolinamasi pinigu :yes. Į rinką atėjus meškoms ilgokai nesuvokiama kas nutiko, kodėl "tokios geros akcijos krenta", reikia pirkti “kol pigu” ir tt.

Žmonės yra linkę pervertinti savo galimybes, ypatingai tose srityse, kur kažką žino. Pavyzdžiui, vyrai yra linkę pervertinti savo galimybes ir žinias sporte, vadovavime ir sugebėjime sutarti su kitais. Juk kiekvienas doras lietuvis yra krepšinio apžvalgininkas, o gal net turi sugebėjimus būti rinktinės treneriu . Taip pat ir investuotojai mano žiną rinką ir pervertina savo galimybes.

Svetimi sprendimai dažniausiai atrodo abejotini, bet asmeniniai sprendimai yra visada racionalūs ir pagrįsti. Informacija, kurios pagrindu yra padaromi sprendimai yra laikoma labai svarbia, tik kažkodėl rinka jos neįvertina . To rezultate atsiranda aktyvi prekyba ir didelės apyvartos – tiek perkantis, tiek parduodantis naudojasi informacija, kurią jis laiko svarbiausia, tačiau abu teisūs būti negali. O jei visi vienodai vertintų tam tikra akciją, prekybos iš esmės nebūtų.

Žmonės taip pat linkę prisiminti savo sėkmes ir pamiršti nesekmes, dar labiau pervertindami savo jėgas.

Formuluotės įtaka. “Framing”

Sprendimai yra dažnai priklauso nuo to, kaip suformuluotas klausimas ir nuo esamų pasirinkimų. Vienas dažniausiai naudojamų pavyzdžių, skirtų iliustruoti šią teoriją skamba taip: “asmeniui yra pasiūloma rinktis tarp prabangaus rašiklio ar grynų pinigų. Dažniausias atsakymas yra gryni pinigai. Tačiau jei siūlomas prastas rašiklis, prabangus rašiklis ar pinigai, renkamasi prabangų rašikli”. Pardavimų ekspertai, žinodami šią žmonių savybę, į siūlomų “daiktų ”sąrašą stengiasi įtraukti “prastą” pasirinkimą, siekdami parduoti prabangų.

Įsivaizduokite, kad jums reikia priimti 2 lygiagrečius sprendimus. Perskaitykite abu ir nuspreskite.

1-a užduotis. Pasirinkite tarp:
A. Užtikrintas 2400 Lt uždarbis
B. 25% tikimybė uždirbti 10000 Lt ir 75% tikimybė nieko neuždirbti.

2-a užduotis.
C. Užtikrintas 7500 Lt praradimas
D. 75% tikimybė prarasti 10000 Lt ir 25% tikimybė nieko neprarasti.

Didžioji dalis žmonių pasirenka A ir D. A patrauklus, nes tai garantuotas uždarbis, C nepatrauklus, nes tai garantuotas praradimas. Bet ar tikrai viskas čia gerai?ozingoff

Pabandom dar viena užduotėlę:
E. 25% tikimybė uždirbti 2400 Lt ir 75% tikimybė prarasti 7600 Lt.
F. 25% tikimybė uždirbti 2500 Lt ir 75% tikimybė prarasti 7500 Lt.

Tai aišku F, ar ne?

Tačiau pasižiūrejus į pirmą užduotį – A + D = E, o B + C = F. Smagi situacija gaunasi, pasirenkam kienviename pasirinkime atrodytu mažiausią blogį, o bendroje sumoje gaunasi, kad pralošiam. Hm...
Išvada – žmonės daro sprendimus rizikingose situacijose izoliuotai nuo aplinkos ar kitų sprendimų. Racionalus žmogus įvertina sprendimą platesniu mastu.
Investavime pasikartoja tos pačios klaidos – sprendimai daromi čia ir dabar, neatsižvelgiant į bendrus sprendimų padarinius. Kitaip tariant, orientuotis reikia į bendrą gerovę, o ne į lokalius pelnus ar praradimus.

Įtariu, kad bus ir dar

Taip pat skaitykite

Kiek dažnai verta peržiūrėti investicinio portfelio sudėtį?

Pagrindiniai prekybos CFD principai

Rinkos psichologija: mitas apie racionalų investuotoją

Su akcijomis susietos CFD leidžia taikyti finansinį svertą ir uždirbti iš kainos skritumo

2014-05-14 | Investavimo ABC 2014-03-04 | Investavimo ABC 2014-01-13 | Investavimo ABC 2013-12-16 | Investavimo ABC

Komentarai



2006 11 02 04:08     #362
o ką man dabar daryt, jei pasirinkau B ir D?
2006 11 02 07:11     #364
Smagus ir teisingas straipsnis, laukiam 3 dalies.
2006 11 02 07:49     #365
Nice. Mano kelias atspetas - A D F ;] Nzn ar cia tavo visas tekstas ar tik isvertei, taciau jei isvertei, butu grazu, jei nurodytum saltini. O siaip puikus straipsniukas!
2006 11 02 08:01     #366
Matai, pagrinde versta. Literatura shiaip jau keli shaltiniai, bet pastaba priimu, surashysiu i kita dali.
2006 11 02 13:44     #367
to dainiuxxT: eik pirkti teleloto tavo rezultatas: +10000Lt 25%*25%=6,25% -10000Lt 75%*75%=56,25% 0Lt 75%*25%+25%*75%=37,5
2006 11 02 13:49     #368
jeigu kiekvienas rizikuojantis tik pirktų teleloto, tai spekai tada neturėtų ko veikt, bikoz VP biržos kaipo tokios nebūtų, nes nebūtų įkurta nei viena įmonė
2006 11 02 17:58     #369
buciau pasirinkes B varianta, nes ten yra tikimybe uzdirbti su garantuota tikimybe nieko neprarasti Bet A ir F man tai kazkaip nalabai panasios salygos... arba kazkas cia ne taip arba sios situacijos neivertinu kaip tikimasi...:con
2006 11 03 07:28     #371
Pastaba: Behavioral finance į lietuvių kialbą verčiama 'Finansų rinkų elgsena'.
2006 11 03 09:14     #372
leper, achiu, nelabai zhinojau kaip versti.
2006 11 03 18:19     #373
Kad gyvenime retai būna taip tiksliai suformuluotos sąlygos. Dažniau reikia rinktis taip: ar su x tikimybe uždirbti y, ar su z tikimybe pradirbti w. (x,y,z,w - visi nežinomi).
2006 11 03 20:02     #374
Meska, shitos uzduoteles ish dalies paaishkina, kodel zmones parduoda pliuse esanchias akcijas, bet vengia parduoti nuostolingas.
2007 01 17 18:53     #779
O kaip tokie atsakymai gaunasi matematiškai?
2007 10 22 15:10     #2378
matematiškai čia gaunas labai paprasta. reikia tiesiog įvertinti bendrą įvykio svorį (tikimybė kart vertė). A. 100*2400=240000 B. 25*10000=250000 išvada: B didesnė nauda, bet ji pasireiškia tik kai įvykis kartojamas n kartų. C. 100*(-7500)=-750000 D. 75*(-10000)=-750000 išvada: toks pat nuostolis. E. +(25*2400)-(75*7600)=60000-570000=-510000 F. +(25*2500)-(75*7500)=62500-562500=-500000 išvada: F mažesnis nuostolis. bet rinkoj netaip viskas paprasta: 1. yra ne dvi galimos situacijos "laimėsim arba pralošim" o ištisa aibė. pvz: 5% tikimybė kad AB mirs; 20% tikimybė kad akcija nuvertės 50%; 10% tikimybė kad nuvertės 25%; 30% tikimybė kad pakils 50%; ir t.t... čia norint tiksliai apskaičiuot reikėtų integralų. 2. suma tai žinom o iš kur tikimybė? dėl neobjektyvumo ji gali būti totaliai klaidingai parinkta.
2009 12 22 22:35     #32866

Nors straipsnis labai senas, noriu duoti pastabą pastabai – Behavioral Finance negli būtų „finansų rinkų elgsena“, nes ši sritis analizuoja ne rinkų elgseną, o žmonių elgseną priimant finansinius sprendimus. Taigi pirminis bandymas „investuotojo elgsena“ arčiau tiesos. O kaip tiksliai išversti – velnias žino. Nors gal kas žino? :-)

2009 12 22 22:46     #32867

Pavyzdys: behavioral sciences juk nebus mokslo elgsena. Tad gal greičiau elgesio finansai?

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital