Mano nuožiūra, pagrindinė daugumos prekiautojų problema, tai noras užsidirbti pinigų. Na, mano paties pagrindine problema buvo būtent šis noras. Kai tik jūs prisėdate padaryti kažkokią tai pinigų sumą, arba atsikratyti kažkokio tai minuso – viskas baigta. Greičiausiai, prekyba pasibaigs depozito praradimu. Reikia atsikratyti šio noro, pakeisti pinigų svarbą. Išsiaiškinti, ką jie jums reiškia. Ir to pasekoje, suvesti jų svarbą jums iki minimumo. Visos kitos mano problemos prekyboje susijusios būtent su šituo. Sėsti prekiauti reikia visiško pasitenkinimo būsenoje. Pasitenkinimo savo gyvenimu, savimi, savo finansine padėtimi...VISKUO.

Jeigu jums rūpi pinigai, jūs stengsitės užsidirbti kiekvieną dieną ir kaip galima daugiau, ir jūsų smegenys diktuos jums tokią logiką, kad kuo daugiau įėjimų jūs padarysite, tuo daugiau užsidirbsite. Atitinkamai, kiekviename rinkos judėjime jūs ieškosite įėjimo. Ir jūsų smegenys jį jums duos. Jūs juk davėte jiems užduotį ieškoti įėjimo – jos ir ras. Mes turime stebėti grafiką iki to momento, kol jūs nepasakysite: štai tikslus signalas, aš suprantu, kas čia vyksta ir esu pasiruošęs įeiti į šią poziciją. Tai galima sulyginti su žvejyba, kai jūs užmetate meškerę, jūs ne trukčiojate jos kiekvieną minutę, net jeigu truktelėjo plūdė– jūs netrukčiojate meškerės iš karto, jūs laukiate kol žuvis galutinai prarys kabliuką ir plūdė pradės stipriai pasinerti po vandeniu, t. y., mes neatidarome pozicijos pasirodžius pirmam pasitaikiusiam signalui, mes laukiame aiškaus paveikslo, patvirtinimo ir tik po to įeiname į rinką.

Remiantis tuo, kas buvo pasakyta aukščiau, galima padaryti išvadą, kad pagrindinė problema – kantrumas. Tačiau kur yra užslėptos šaknys? Pasikapstykime giliau ir mes prieisime iki to, kad viskas yra susiję su šiuo prakeiktu noru užsidirbti pinigų... Kai tik jūs gaunate pasitenkinimą, jūs įgaunate sugebėjimą nereaguoti į kiekvieną rinkos triukšmą. Jūs tiesiog laukiate (juk jums pinigai ne taip ir rūpi, kur jums skubėti? Jus suprantate, kad rinka būtinai duos jums galimybę užsidirbti. Galbūt ne dabar, o po kelių valandų arba po poros dienų (priklausomai nuo jūsų prekybinės sistemos). Bet ji būtinai duos tokią galimybę. Tai kam skubėti? ,,Paskubėsi – žmones prajuokinsi'' – liaudies išmintis.

Dabar liko išsiaiškinti, kaip pasiekti šį pasitenkinimą. Jūs galite pasakyti, kad aš nesuprantu jūsų situacijos ir, kad pas jus viskas labai sudėtinga. Galimai, pas jus kreditas/skolos/šeima/vaikai/... Tačiau tiesa slypi tame, kad kol jūs nenukreipsite šio savo noro, niekas nepavyks. Tai nereiškia, kad jūs turite atsisakyti savo įsipareigojimų. Jūs turite pašalinti šios kvailystės dominavimą jūsų dėmesio centro atžvilgiu. Jūs turite daryti savo darbą, daryti viską, kas nuo jūsų priklauso, bet neleisti tam įklampinti jūsų į šiuos procesus. Pavyzdžiui, jeigu kas nors susirgo ir jūs pradedate dėl to žmogaus pergyventi. Ar savo pergyvenimais jūs padėsite tam žmogui? Atvirkščiai, greičiausiai jūs tik sutrikdysite žmogų dėl to, kad pradėjote dėl jo jaudintis. Jūs galite pabandyti padėti šiam žmogui nuperkant vaistų/geru(paguodžiančiu)žodžiu/patarimu/padrąsinimu/...Bet kam pergyvenimai? (nepainioti su užuojauta). Ir dar vienas pavyzdys: jūs kažką praradote ir pradedate nervingai ieškoti. Kokia tikimybė, kad šiame sąmyšyje jūs rasite tai, ką pametėte? Greičiausiai, jūs rasite šį daiktą tik tada, kai nustosite ieškoję, kai atsipalaiduosite. Aš manau visi savo gyvenime kažkada susidūrė su tokia situacija. O dabar įsivaizduokite, kad jūs labai uoliai ieškote pinigų... Ar jūs juos rasite? Ar reikia atsipalaiduoti ir jie patys atsiras?

O kaip gi šitą pasiekti? Pirmiausia, jeigu problema jau yra aptikta, tai kovoti su ja tampa kur kas lengviau. Aš skaičiau daug knygų apie psichologiją. To pasekoje, apart kažkokių tai žinių, kurių nelabai ir pritaikysi praktikoje, nieko nepasisėmiau. Tačiau kažkuriame momente, sutelkiau savo dėmesį ties prognozėmis. Teisinga prognozė – štai kas tapo mano tikslu. Nesvarbu, kiek uždirbsiu ar kiek prarasiu, pradėjau kurti planus, iš pat pradžių tiesiog fantazijas, kad nuo šio taško nukeliaus iki to taško, čia sustos, atšoks, pratęs judėjimą ir t.t., pirmiausia fantazavau, užsirašydavau šias fantazijas į sąsiuvinį, piešdavau piešinį ant grafiko, kaip manau, kokia linkme kaina judės. Vėliau analizuodavau, kur savo fantazijose padariau klaidą. Po to fantazijas pakeitė planas. Ir jeigu kas nors eina ne pagal mano planą, tai žinau, kad reikia iš sandorio išeiti, ir pinigai prarado savo svarbą. Pinigai tapo tik šalutiniu teisingos prognozės ir gero plano poveikiu.
Sėsti prekiauti reikia visiškai laisvam nuo išorinių faktorių spaudimo ir rinkoje būti susikaupusiam. Esant kainų judėjimui, signalų išėjimo metu. Ir kantrybė. Sandorio reikia laukti, o ne ieškoti - tokiu atveju jūsų laukia sėkmė.

Maksim Pavlovskij,
Vyr. analitikas Teletrade Lietuvoje

Užsk. 3102_8