Komentarai 18 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Prieš investuodamas paskaičiuok

Nojus | 2008-02-26 | Investavimo ABC | perskaitė: 11310
Prieš investuodamas paskaičiuok Žydelis turguje: - Kiek kainuoja šita žuvis? - 10 litų - Kiek? Aštuonis? Ji ir šešių neverta. Sara, paieškok keturių litų. Imk du. Ir nežiūrėk

Žydelis turguje:
- Kiek kainuoja šita žuvis?
- 10 litų
- Kiek? Aštuonis? Ji ir šešių neverta. Sara, paieškok keturių litų. Imk du. Ir nežiūrėk akis išpūtęs, grąžos ieškok...
Tai ne anekdotas, tai chrestomatinis atvejis, kai pelną gauni ne parduodamas, o jau pirkdamas.

Pabandykime ir mes pasimokinti skaičiuoti...
“Turiu XX K lt, kur geriausia investuoti?”, “Kokius fondus patartumėte pirkti?”, “Pirkti obligacijas ar fondus?”, “Ką pirkti?”... Tokių ir panašių klausimų pilnas mūsų Forumas. Tai aktualūs klausimai ne tik pradedantiesiems, bet ir bet kuriam kitam investuojančiam.
Šis straipsnis daugiau pradedantiesiem skiriamas.
Visi klausimai yra apie tą patį – investavimą. Nesuklysiu pasakydamas, kad vienas pagrindinių investavimo uždavinių yra išsaugoti investuotų pinigų perkamąją galią ateityje bei ją dar padidinti. Todėl ir kyla klausimas, kuris instrumentas padės geriausiai įgyvendinti šį uždavinį. Vienareikšmiško atsakymo dar niekas nėra suradęs (autorius dar nėra girdėjęs, tai jei kas tokį atsakymą žino, būtinai paskelbkite). Todėl galim pabandyti paieškoti paprasto atsakymo: juk mes tik pradedantieji ir visos ekonominės gudrybės mums dar sunkiai įkandamos, bet jau įdomios...

Paprasčiausiai, užduokim sau klausimą, kiek minimaliai turėtų padidėti portfelis, kad investuojama suma po metų neprarastų savo vertės. Tūlas Fišeris čia mums ateina į pagalbą su Nominalaus Procento formule:

NP=(1+Realus procentas)*(1+Tikima Infliacija)-1.

Ir be šios formulės akivaizdu, kad minimaliai mūsų portfelis turi padengti infliaciją. Šių metų sausį Lietuvoje užfiksuota beveik 10 proc. metinė infliacija. Jei tikėsimės, kad per ateinančius metus infliacija svyruos maždaug tokiame lygyje, tai mūsų portfeliai per metus turi padidėti ne mažiau 10 proc. Na bet mes esam žmonės ir norime daugiau. Tuo labiau, kad investuodami mes ir tikimės grąžos didesnės už nulį. Nes investavimas yra pinigų atidėjimas nustatytam laikotarpiui, tikintis gauti laukiamą grąžą. Tačiau investavimas yra susijęs su rizika, ir NP turėtų būti didesnis:

NP=((1+Realus procentas)*(1+Tikima Infliacija)-1)+Rizika(procentais).

Kas dabar yra tas “Realus procentas”. Kaip “Realų procentą” paimkim taip vadinamų nerizikingų instrumentų pelningumus: terminuotąjį banko indėlį ar vienų-kelių metų trukmės VVP. Pelningumas čia, labai grubiai, 4-6 proc. Rizika, kad infliacija sumažės ar padidės dvigubai, kad bankas, neduokdie, taps nemokus, yra labai mažai, sakysim, 5 proc.

Tada turim NP=20.5 proc.

Tai reiškia, kad per metus nuo šios dienos mūsų portfelis turi padidėti minimum 20.5 procento tam, kad pajustume ne tik kad išsaugojom vertę, bet dar ir šiek tiek uždirbom.
Mums belieka tik rasti kas mums “užvirins” tuos 20 proc. Tiesa, tie 20 proc. mums turi likti atskaičius komisinius, valdymo ir kt. mokesčius, o jei neišlaikėm 366 dienų, tai ir pajamų mokesčius. “Belieka tik rasti”, - bepigu sakyti, padaryti dar sunkiau. Pasiremsime skaičių ekvilibristika, gal ką rasim.

Kokia galima investicijų grąža per periodą galima paskaičiuoti pagal periodo dalies pelningumą. Pavyzdžiu paimkime TEO1L kainos kitimą nuo 2008 m. sausio 21 d iki 2008 m. vasario 21 d.. Kaina per šį laikotarpį pakito nuo 2,16 LTL iki 2,30 LTL.. Pokytis 6.48 proc. Pagal labai paprastą formulę galim paskaičiuoti metinį pelningumą. Laikotarpio dalis periode yra 1/12, todėl kainų skirtumą keliam 1/(1/12) laipsniu:

(2.3/2.16)^(1/(1/12))-1=112.47 proc.

Taip skaičiuojant reikia įvertinti tai, kad laikotarpis paimtas labai mažas, todėl rezultatas itin netikslus. Geriausia būtų imti ketvirtį. Bet paėmus paskutinį ketvirtį, turėsime gražų minusą. Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad taip skaičiuojant yra manoma, kad per likusius 11 mėnesių (per likusį periodo laikotarpį) akcijos kaina kis panašiu tempu. O taip būna labai retai. Tokios realios grąžos geriau nesitikėti, tačiau šis skaičius parodo ar mums gali būti įdomi investicija metams konkrečiai į TEO1L. Atsakymas: taip, tai įdomu...
Tokiu būdu galima pasiskaičiuoti kiekvienos akcijos, fondo metinį pelningumą pagal pasirinktą laikotarpį. Ir kuo laikotarpio dalis didesnė visame periode, tuo tikslesnį rezultatą mes turėsime.

Kitas būdas įvertinti būsimą grąžą yra paskaičiuoti VP istorinį pelningumą. Jis apskaičiuojamas dviem labai paprastais būdais: Aritmetiniu ir Geometriniu vidurkiu.
Pasirinkim vienos valdymo bendrovės tarp mūsų spekuliantų populiarų Rusijos (NVS) fondą.
Jo pradžia yra 2005 m. pavasaris, tai turėsime tik dvi reikšmes, bet principui pailiustruoti to pilnai pakanka. Skaičiuojam nuo šių dienų atgal. Tai turime tokias reikšmes:
Pirmi metai – nuo 2.2215 iki 2.2437. Pokytis – 0.99 proc.
Antri metai – nuo 1.1714 iki 2.2215. Pokytis – 89.64 proc.

Aritmetinis vidurkis – (0.99+89.64)/2=45.32 proc.
Geometrinis vidurkis – (2.2437/2.2215*2.2215/1.1714)^(1/2)=38.39 proc.

Koks skirtumas tarp šių vidurkių? Aritmetinis vidurkis skaičiuojamas tik tada, kai periodo pabaigoje nusiimamas pelnas arba padengiamas nuostolis, ir naujas periodas prasideda lygiai ta pačia suma, kaip ir praėjęs; taip pat, jei bandome prognozuoti tik vieną periodą į priekį. Jei pelnas reinvestuojamas arba nuostolis nepadengiamas, tai reikia skaičiuoti geometrinį vidurkį. GV yra daug tikslesnis, todėl dažniau ir naudojamas; prognozuojamas ilgesnis, nei vieno periodo laikotarpis.. O aritmetinis vidurkis gali privesti prie paradoksų, ypač kai kaitaliojasi pelningi ir nuostolingi periodai.
Taip pat nereikia pamiršti, kad taip galima skaičiuoti tik vienam investicijos instrumentui, bet ne visam portfeliui. Taigi matome, kad investavimas į pasirinktąjį fondą atrodo visiškai patraukliai ir traukiam į savo portfelį.
Pasirenkant investicijas, be visų kitų, dar ir šiuo metodu, pravartu bent kas ketvirtį daryti perskaičiavimus ir pažiūrėti ar gaunami skaičiai vis dar atitinka mūsų lūkesčius.
O kaip įvertinti kiek paaugs pats portfelis, į kurį diversifikavimo tikslais, patalpinome ne vieną, o kelis instrumentus?
Tada skaičiuojamas vidutinis svertinis pelningumas.
Paimkim į mūsų portfelį pagal skirtingus metodus paskaičiuotus VP ir jų metinius pelningumus. Sakysim, mes nelinkę labai rizikuoti, todėl į akcijas investuojam mažiau – 30 proc. Fondui lieka 70 proc.
Skaičiuojam,

0.3*1.1247+0.7*0.3838=60.61 proc.

Na va, turim skaičių, kuris yra didesnis už NP. Be abejo, mes atsižvelgiam šį kartą į mūsų pradinių duomenų nepakankamą tikslumą įvertinimui, todėl nelekiam ir nepildom savo portfelių aprašytais VP. Bet principas teisingas, tik jam reikia daugiau duomenų ir kiek galima tikslesnių.

Taip gražiai čia prisiskaičiavę, neturime pamiršti vieno labai svarbaus, su investicijomis susijusio dalyko, tai Rizikos.
Kiekviena investicija yra rizikinga, ir tą riziką reikia įvertinti. Čia mes jau išeinam iš elementarios aritmetikos ribų ir prasideda statistinė analizė. Kad neišpūsti labai straipsnio, užvesiu tik ant kelio. Norintys patys toliau galės pastudijuoti.
Populiariausias dydis rizikai įvertinti yra Vidutinis Standartinis Nuokrypis (angl. standard deviation) Jis nusako kiek reikšmės nukrypsta nuo vidurkio. Standartinio nuokrypio pagalba apskaičiuojamas Dispersijos koeficientas, kuris mums pasako, kad kuo didesnis koeficientas, tuo didesnė rizika.
Kitas dažnai naudojamas rizikos dydis yra Šarpo (Sharpe) koeficientas. Jis skaičiuojamas kaip tikėtinos grąžos ir nerizikingų investicijų grąžos skirtumo santykis su vidutiniu standartiniu nuokrypiu. Rodiklis ypač tinka fondų pasirinkimui. Kuo didesnis, tuo patrauklesnis fondas.
Paprastai fondų valdytojai fondų ataskaitose nurodo arba Standartinį nuokrypį, arba Šarpo koeficientą.

Taigi, kas draugauja su skaičiais, pilnai gali įsivertinti visas grąžas ir rizikas ir priimti sprendimus. Nepamirškime, kad ir patys geriausi praeities skaičiai negarantuos jums ne tik kad tikėtino pelno, bet pelno apskritai. Praėjusio pusmečio rinkų indeksai yra tam puikus pavyzdys.

Pateikti pavyzdžiai nėra vienintelis ir pakankamas būdas investicijoms įvertinti. Yra dar daug puikių instrumentų. Straipsnio rašymo metu man į rankas papuolė medžiaga iš seminaro “Investavimo pradžiamokslis”. Laba nereklamuojant seminaro, pasakysiu, kad jis būtų puiki šio straipsnio tąsa.
Tad linkiu visiems sėkmingos medžioklės.

Naudota literatūra
“Investment Analysis and Portfolio Management” by Frank K. Reilly and Keith C. Brown. Penktas leidimas.

Taip pat skaitykite

Kiek dažnai verta peržiūrėti investicinio portfelio sudėtį?

Pagrindiniai prekybos CFD principai

Rinkos psichologija: mitas apie racionalų investuotoją

Su akcijomis susietos CFD leidžia taikyti finansinį svertą ir uždirbti iš kainos skritumo

2014-05-14 | Investavimo ABC 2014-03-04 | Investavimo ABC 2014-01-13 | Investavimo ABC 2013-12-16 | Investavimo ABC

Komentarai



2008 02 26 12:35     #2908
Geras
2008 02 26 13:07     #2909
gal as ne taip supratau, bet jei kalbant apie realius procentus, tai indelis yra ~(6.5 - 10) = -3.5% (t.y. minus), o ne 4-6% plius
2008 02 26 13:18     #2910
Čia ne minus, čia nuo 4 iki 6. 10 proc indėlis yra "investicinis", tokių neskaičiavau.
2008 02 26 15:22     #2916
Kalbant apie akcijas kazkodel pamirsot paminet, kad kartais dar yra mokami dividendai.
2008 02 26 15:34     #2918
Sergejau, Investicijos vertė nuo to per metus nepadidėja, nes akcijos kaina sumažėja per div/yield'ą. Reinvestuojant taip, bet tai kita tema, kiti skaičiai. Šiek tiek apie tai yra čia: http://www.spekuliantai.lt/page.php?id=265
2008 02 27 06:08     #2928
Nojau, Jeigu įmonės akcininkai per akcininkų susirinkimą, tarkim kovo 25 d., nuspręs, kad dividendai mokami sausio 18 d. akcininkams, akcijos kaina neturėtų dėl to keistis, manau...
2008 02 27 06:29     #2929
praeitų metų pelno paskirstymas perkeliamas į kitus metus??? Originaliai... kite, į tokią AB niekas neinvestuotų
2008 02 27 13:59     #2930
Arba investuotų paskutinį kartą
chamas
chamas

93 komentarai

2008 02 27 22:29     #2934
Taip, tamsus teisus. Risk-free-rate dabar Lietuvoje yra -4, o ne 6, kaip kad Nojus teigia Trūksta logikos - indėlis uždirba 6%, o investuojant be rizikos reikia jau 16%? Reikia tų pačių 6%. O rizikos premija kiekvienam pagal poreikius. Beje, rizika vėlgi pavyzdyje skaičiuojama kilometrais - šiaip tie 5% yra akcijos kainos standartinis nuokrypis, o ne tikimybė, kad bankas bankrutuos. Apie vidurkius net nebeskaičiau..
2008 02 28 06:45     #2936
ponas chamas yra geriausias mano kritikas, respect. Ir dar protingesnis už universiteto profesorius... Tokiu atveju laukiam genialaus straipsnio arba seminaro...
2008 02 28 18:13     #2941
geras straipsnis
2008 02 29 09:54     #2946
Tikrai, realus risk free dabar yra -5% (laikant kad infliacija 10%), tokia situacija yra unikali. Bet kokia investicija, virsijanti 10%, uzdirba pinigus, nebutina reikalauti 20%. Taigi, siuo metu neapsimoka investuoti i skolos vertybinius popierius. Tuo tarpu akcijos atrodo patraukliai, nes imoniu pajamos (ir pelnas) del infliacijos auga, taigi akcijos apsaugo nuo infliacijos.
2008 02 29 10:21     #2947
teoriskai apsaugo, o realiame gyvenime paskutiniai laikotarpiai daugeli nelabai apsaugojo
2008 02 29 14:00     #2948
Neturėtų akcijos apsaugiti nuo inflaicijos, greičiau jau žaliavos turėtų apsaugoti.
2008 03 02 16:18     #2952
Kitei -pagal ABĮ 60 str. 4 dalį 4. Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.
2008 03 05 14:25     #2974
Vis tik neblogas straipsniukas. Klaidas juk galima pataisyti.
2008 03 15 12:04     #3083
Pasakokit man visiškai žaliam - kaip gautas 20,5 proc. ? (1+4)/(1+10)-1+5=59 proc.
2008 03 15 17:37     #3086
((1+0.05)*(1+0.1)-1)+5

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital