Kiekvienas, susidomėjęs akcijų birža, pasiryžta į ją įeiti, ir susiduria su krūva klausimų, kurių pagrindinis: O nuo ko pradėti?

Investavimas biržoje vilioja sąlyginai greitais, dideliais pelnais bei mažu startiniu kapitalu. Sakysim, UAB’ui įkurti reikia minimum 10 000 lt. plius steigimo išlaidos. Biržoje tokio kaip minimumo nėra. Mažiausią investuojamą sumą sudaro vienos akcijos kaina plius maklerio komisiniai. Mane tikrai užginčys, kad į akcijų biržą su mažesne suma nei 1000 lt neverta eiti. Taip, sutinku. Tačiau ne kiekvienas pradedantysis, visų pirma, turi tokią rizikai skirtą sumą; antra, svarbu padaryti pirmą žingsnį, tegul ir su gerokai mažesne suma. Jei investuojama ilgam laikui, turimas planas ir strategija, tai suma, už kurią perkamos akcijos nėra svarbi. Bet jei mes ateinam spekuliuoti, “gaudyti bangas”, tai 1000 lt tikrai yra per mažai (bet pabandyti galima). Žodžiu, investavimas į akcijas yra rizikingas “žaidimas”, tačiau įsisavinus reikalingą informaciją, galima tapti labai sėkmingu investuotoju ar spekuliantu.
Taigi, mes atradome akcijų biržą. Kas toliau? Ką iš pradžių reikia daryti? Kaip ir kur perkamuos/parduodamos akcijos? Kaip ir kur stebima birža? Su kuo, pagaliau, ta birža ir tos akcijos valgomos? Natūralūs klausimai beveik visiems pradedantiesiems. Pabandom čia sudėlioti taškus.

Pirkti akcijas biržoje galima tik per tarpininkus, t.y. per finansų maklerių įmones (FMĮ), kurios yra biržos (ar net kelių biržų) nariai, ir mūsų vardu vykdo biržoje transakcijas. Dauguma FMĮ teikia savo klientams ir daugiau paslaugų, bet pačioje pradžioje pilnai užtenka išsirinkti vieną FMĮ (daug kas turi sąskaitas keliose Lietuvos FMĮ, taip gaudamas jam patraukliausią paslaugų paketą), atidaryti vertybinių popierių sąskaitą, pervesti pinigus ir pradėti prekiauti.
Lietuvoje veikiančios FMĮ Vilniaus biržos narės (šaltinis: OMX Vilnius tinklalapis):
1. Finasta (FNS)
2. Finbaltus (FNB)
3. Jūsų tarpininkas (JTR)
4. Orion Securities (ORN)
5. SG finansai (SGS)
6. Suprema (SRM)
7. Lõhmus, Haavel & Viisemann (LHV)
8. MP Investment Bank hf. (MPB)
9. DnB NORD bankas (NDL)
10. Hansabankas (HNB)
11. Nordea Bank (NRD)
12. Parex bankas (PRB)
13. Sampo bankas (SMP)
14. SEB Vilniaus bankas (VLB)
15. Bankas Snoras (SNO)
16. Šiaulių bankas (SLB)
17. Ūkio bankas (UKB)

Populiariausių FMĮ sąrašą ir aprašymą galite rasti čia:
http://www.spekuliantai.lt/page.php?id=49

Kurią FMĮ pasirinkti?
Tikriausiai, pagrindinis kriterijus, pagal kurį renkamės FMĮ yra komisiniai. Visi norime, kad mūsų sąnaudos būtų maksimaliai mažos, todėl ieškome bendrovių su mažais ir/arba lanksčiais paslaugų komisiniais. Pradedančiajam tikrai patarčiau rinktis FMĮ su mažiausiais komisiniais.
Sudarant sutartį su FMĮ, įmonės paprastai reikalauja sutuoktinio (jei toks yra) sutikimo, o nepilnamečiai gali paprašyti tėvų pagalbos.
Visos įmonės ima procentą nuo transakcijos sumos. Minimali mokesčio suma paprastai yra 5 lt. Šiuo metu transakcijos mokestis Vilniaus biržoje įvairiose FMĮ svyruoja nuo 0.12 proc. iki 0.6 proc. Komisinis mokestis mokamas tiek perkant, tiek parduodant akcijas, todėl dar prieš perkant akcijas, reikia pasiskaičiuoti, kokia minimali turi būti akcijos kaina ateity, kad atpirktų bent komisinius, t.y. kad nepatirtume nuostolio, net ir akcijos kainai pakilus. Tinklalapyje yra sukurta skaičiuoklė, su kuria puikiai galima susiskaičiuoti. Taip pat nereikia pamiršti, kad pinigus pervedant iš VP į banko sąskaitą, bankas irgi pasiima savo dalį (palaiko rankose lašinius ir padeda atgal). O pasiekus atitinkamą apyvartos ir sėkmės lygį, galima jau derėtis dėl komisinių sumažinimo.
Nereikia pamiršti, kad pelnas iš prekybos akcijomis yra apmokestinamas, jei vertybiniai popieriai išlaikomi mažiau nei 366 dienos. Apskaita vyksta FIFO (first in first out) principu. Lietuvoje iki gegužės 1 dienos reikia pateikti deklaraciją už praėjusius metus ir susimokėti mokesčius (tik tuo atveju, jei buvo gautas pelnas).

Taigi, FMĮ pasirinkom, sutartį sudarėme, pinigai sąskaitoje. Galime pirkti akcijas. Ką pirkti, į ką kreipti dėmesį? Perskaityta literatūra, sekamos naujienos, diskusijų dalyvių pasisakymai paprastai nepasako “O ką daryti dabar?”
Akcijas galima pirkti/parduoti tik biržos sesijos metu. Vilniaus biržos sesija prasideda 10:00 val., baigesi – 14 val. darbo dienomis. 9:45-10:00 yra laikas iki atidarymo aukciono Jo metu galima teikti pavedimus, jie vykdomi tik aukciono metu. Jau tuo metu galima matyti kokie pavedimai išstatomi aukcionui. Tarp 10 ir 13:50 vyksta prekybos sesija, kurioje ir perkam/parduodam akcijas, pavedimai patenka į biržą teoriškai akimirksniu. Tad jei perkame pasiūlymo (ask) kaina, tai toks pavedimas įvykdomas irgi akimirksniu.
Lietuvoje, o ir visoje PanBaltijos rinkoje turim mažai bendrovių, tai pasirinkimas, paprastai, nebūna itin sunkus.
Svarbiausia ir pirmiausia, šalin emocijas. Suprantu, kad pradedančiajam, pirmą kartą “įmerkusiam“ savo pinigus į biržą, sunku be emocijų. Tačiau daugelis pradedančiųjų dar neturi suformavę aiškios investavimo strategijos, pasirinkę veiksmų planą. Todėl šiame etape emocijų valdymas tampa labai reikšmingas.
Neskubėkite pasikliauti patyrusių investuotojų “gerais patarimais”. Visų pirma, jų sprendimo priėmimas būna paremtas sudėtinga logine grandine, žinoma tik pačiam investuotojui ir kurios trimis žodžiais nepaaiškinsi. Visų antra, patyrę investuotojai turi savo strategijas, savo tikslus, savo sistemas. Tai patarimai gali tikti tik jų sistemoms, bet gali būti pražūtingi jūsų veiksmams. Žodžiu, į viską reikia žiūrėti su rezervu, su skepsio doze, nieko nepriimti už gryną pinigą. Aš nesakau, kad Jūs galite gauti blogą, Jus žlugdantį patarimą, anaiptol ne. Aš noriu pasakyti, kad sprendimus privalome priimti savo galva.
Einam toliau. Pačioje pradžioje privalome žinoti bent minimalią informaciją apie bendroves, kotiruojamas biržoje. Nesurinksime visos informacijos apie visas bendroves dėl didelių darbo sąnaudų. Būkite kaip Warrenas Buffettas, investuokite į tai, ką suprantate. Pasirinkite sektorių, kurį geriausiai pažįstate, kuris arčiausiai “dūšios”. Pasirinkite bendroves iš to sektoriaus. Atsiverskite jų ataskaitas ir pažiūrėkite, kaip joms sekasi generuoti pelnus. Juk mes esam akcininkai, mums svarbu žinoti, kokia pelno dalis tenka mūsų turimai akcijai (EPS) ir kaip ta dalis kinta. Pradžiai gali pakakti. Taip pat pakankamai pradinės informacijos apie bendroves yra mūsų tinklalapio skyrelyje “Fundamentali analizė”. Įsigiję daugiau finansinių žinių, galėsite bendrovių ataskaitas panagrinėti atidžiau: pinigų srautai, turtas, įsipareigojimai, ateities planai. Bet tai vėliau. Skubėti niekur nereikia. Visų investuotojų motina-maitintoja yra jos didenybė Kantrybė. Va šito dalyko rekomenduoju niekada nepamiršti.
Įmonių finansines ataskaitas (jos būna ketvirtinės ir metinės) galima rasti tų bendrovių bei OMX Vilnius tinklalapyje. Visos bendrovės privalo teikti tokias ataskaitas, o metų pradžioje bendrovės paprastai pateikia planą metams kada tiksliai pateiks ataskaitas.
Kitas informacijos apie bendroves šaltinis yra naujienos. Pačios bendrovės per biržą skelbia esminius įvykius, bei naujienas. Taip pat naujienų galima rasti atitinkamuose naujienų portaluose ir spaudoje. Tai padeda priimti teisingą sprendimą ir jį priimti laiku. Tačiau būna taip, kad akcijos kaina būna jau užkilusi prieš pasirodant naujienai ir jūs būsite paskutinis “įlipęs į traukinį” arba, dar blogiau, pirksite akcijas, kai kiti jau fiksuoja pelnus. Nuo tokių dalykų pasaugo tik ilgalaikis aktyvus biržos stebėjimas ir išdirbtas, taip vadinamas, “rinkos jausmas”.
Kitas informacijos apie bendroves šaltinis gali būti FMĮ atliekamos akcijų analizės, kuriomis verta pasidomėti. Tokius akcijų tyrimus daro ir mūsų Tyrimų komanda.
Kam per sudėtinga Fundamentalioji analizė, tas gali pabandyti Techninę analizę (TA), ypač, jei jaučiate silpnybę grafikams, modeliams, analizes sistemoms. Labai sužavėti gali ir japonų žvakių terminologija. Tačiau reikia nepamiršti, kad TA niekada nepasakys, kokia akcijos kaina bus ateityje, kils ar kris. Todėl siu šiuo labai naudingu įrankiu reikia elgtis pakankamai atsargiai.

Turit jau akcijų. Vadinasi turit teisę gauti ir dividendus. Lietuvos bendrovės dividendus išmoka kartą per metus. Principas paprastas: bendrovės valdyba siūlo arba nesiūlo visuotiniam akcininkų susirinkimui (VAS) mokėti dividendus bei jų dydį. Akcininkų susirinkimai paprastai vyksta pavasarį, datos skelbiamos viešai. Dividendus turi teisę gauti akcininkai jais buvę susirinkimo dieną ir jei juos akcininkai susirinkime patvirtina. OMX Vilnius tinklalapyje skelbiamas bendrovių sąrašas, siūlomų dividendų dydis, susirinkimo ir ex-dividendų datos. Ex-dividendų data ir data prieš VAS, kada pirkdami akcijas biržoje, jau negausite teisės į dividendus. Akcijos realiai nuo pirkimo įsigyjamos per T+3 dienas. Per tiek laiko jūsų nuosavybė užregistruojama depozitoriume.

Nereikia bijoti nuostolių, be jų šiame reikale niekaip... Jie mus mokina ir ugdo discipliną. Vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti su nuostoliu, tai fiksuoti, kol nepasidarė dar didesnis.

Dažnas klausimas yra “Būti ilgalaikiu investuotoju ar spekuliantu?” Atsakymas yra labai paprastas: Jei neturite laiko kasdien stebėti rinkos, atlikti “namų darbus”, sekti naujienas, tai apie spekuliavimą pamirškite. Pasirinkite akcijas pagal fundamentaliuosius rodiklius, investuokite ilgam, periodiškai ir nuolat papildykite perspektyvias pozicijas ir ramiai miegokite. O to irgi reikia išmokti. Ir išmoksite, jei norėsite.
O išmokti reiks daug. Reiks išmokti:
būti kantriam
pačiam priimti sprendimus
mokintis iš klaidų
į korekciją žiūrėti kaip į galimybę įsigyti pigių akcijų
nepriimk sprendimų remdamasis įvairiomis prognozėmis.

Na ir truputėlio sėkmės...

©Nojus