Niekam ne paslaptis, kad didžioji dalis stereotipų apie mus supantį pasaulį formuojasi vaikystėje, tas pats pasakytina ir apie pinigus bei jų vertinimą. Didžioji dalis šių stereotipų susiformavo sąmoningai, tačiau tam tikra dalis išliko pasąmonės lygyje. Ir problema ta, kad nemaža dalis tokių „tiesų“ ne visai atitinka ar net visiškai neatitinka tikrovės. Todėl vadovavimasis šiomis tiesomis gali netgi kelti pavojų mūsų materialinei gerovei.
Finansų konsultacijomis besiverčianti įmonė „Learn Vest“, pasitelkusi visą būrį finansų ekspertų, sudarė sąrašą labiausiai paplitusių finansinių stereotipų, kuriuos vertėtų įvertinti iš naujo ar net gi jų atsisakyti, siekiant pagerinti savo gyvenimą.

1 mitas. Daugiau pinigų – daugiau laimės. Deja nėra tiesioginio ryšio tarp to, kiek uždirbate, kiek turite ir kokie laimingi jaučiatės. Pirmiausia, daug uždirbantys žmonės daug ir išleidžia. Augant pajamoms, auga ir išlaidos, susijusios su besikeičiančiais gyvenimo standartais. Labai svarbu, kaip žmogus valdo savo pajamas. Jeigu objektyviai būtinos išlaidos nuolat viršijamos užgaidų tenkinimui, tuomet sukaupti solidesnes atsargas bus sunku.
Ekonomistų ir psichologų atlikti tyrimai rodo, kad didesnis pinigų kiekis automatiškai nereiškia daugiau laimės. Kai pajamos užtikrina pakankamai aukštą pragyvenimo lygį, tolesnis jų didėjimas proporcingai nedidina gyvenimo kokybės. Be to, vertėtų nepainioti laimės ir to pasitenkinimo jausmo, kuris aplanko, įgyvendinus eilinę užgaidą, tai nėra tas pats.

2 mitas. Vaikai - pagrindinis finansinis prioritetas. Be jokios abejonės tėvai turi rūpintis savo vaikais, kad jie būtų aprengti, pamaitinti ir turėtų vystymuisi reikalingas gyvenimo sąlygas. Tačiau lyginant, kas yra svarbiau – santaupos jūsų būsimai pensijai ar jūsų vaikų aukštojo mokslo apmokėjimas, tai prioritetas turėtų būti skiriamas pensijai. Mokslo apmokėjimui galima paimti lengvatinį kreditą, ko padaryti neįmanoma, norint užsitikrinti sotesnę pensiją. Yra ir kita šio reikalo medalio pusė – jeigu jūs nesukaupsite pakankamai lėšų savo senatvei, tuomet jūsų nepriteklius taps jūsų vaikų rūpesčiu ir papildoma našta. Tie laikai, kai dėl ribotų ekonominių galimybių tėvai remdavo vaikus iki vaikų pensijos, jau praėjo. Pasikeitus ekonominėms sąlygoms, turėtų keistis ir šeimos narių finansiniai prioritetai.

3 mitas. Skola visada blogai. Be abejo, skolintis pirkiniams, kurie nuvertėja iškarto po jų įsigijimo, ir labai abejotina, ar nauda iš tokių daiktų kada nors padegs už juos sumokėtą kainą, ko gero nėra protingas sprendimas. Tipiškas „blogo“ skolinimosi pavyzdys – kreditinė kortelė. Jeigu jau ne pirmą kartą mėnesio pabaigoje jums nepavyksta visiškai padengti panaudoto kortelės kredito, panašu kad bręsta rimta jūsų asmeninių finansų krizė.
Tačiau yra ir „gerų“ skolų. Jeigu įsigyto daikto vertė ilgainiui didėja (pvz.: nekilnojamasis turtas) arba pasiskolinti pinigai investuojami ir ši investicija padės sukurti naują vertę (pvz.: jūs apmokėsite aukštojo mokslo studijas ir įgysite konkurencingą profesiją, kuri padės jums rasti gerai apmokamą darbą), tuomet toks skolinimasis yra racionalus ir protingas.

4 mitas. Kertinius savo gyvenimo planus (pvz.: turėti vaikų ar pakeisti profesiją) reikia atidėti, kol materialinė padėtis leis juos įgyvendinti. Žinoma, jeigu jūs vos suduriate galą su galu ir neturite finansinio rezervo, tuomet imtis didelių išlaidų pareikalausiančių planų būtų neprotinga. Tačiau galą su galu sudurti dažnai nepavyksta ne dėl per mažų pajamų, o dėl neracionalių išlaidų. Turite apsispręsti, kas jums svarbiau – ar kasdienių užgaidų tenkinimas, ar esminiai jūsų gyvenimo tikslai. Šiems tikslams kaupti lėšas verta pradėti nuo jaunų dienų, nuo to momento, kai pradedate gauti nuolatines pajamas. Tai turėtų būti jūsų asmeninių tikslų fondas, į kurį patektų lėšos, neiššvaistytos beprasmiškiems pirkiniams. Jeigu jūs tiesiog lauksite, kol jūsų materialinė padėtis pagerės savaime be jūsų pačių pastangų, gali gautis taip, kad savo gyvenimo tikslų taip ir nepasieksite.

5 mitas. Niekada nenuomokite to, ką galite įsigyti. Kalbant apie būstą, viskas priklauso nuo to, kiek laiko ketinate jame gyventi. Jeigu tai vieta, kurioje ketinate praleisti daugiau kaip 5 metus, tuomet būsto įsigijimas turi prasmę. Priešingu atveju atsiranda rizika, kad keičiant būstą, jums nepavyks atgauti tos pačios kainos, kurią už jį mokėjote (trumpuoju laikotarpiu būsto kainos svyruoja, nebūtinai auga). Ypatingai tai aktualu, kai būstas perkamas skolintomis lėšomis ir nuomos kaina yra mažesnė ar panaši į bankui mokamas išmokas.

6 mitas. Pinigai – blogio šaltinis. Tokia nuostata trukdo daugumai žmonių siekti savo finansinių tikslų. Reikalas tas, kad pinigai patys savaime nėra nei blogi, nei geri. Tačiau didesnis jų kiekis veikia kaip lakmuso popierėlis ir parodo tikrąją tuos pinigus turinčių (gaunančių) žmonių prigimtį. Žmonės netampa godžiais, nesąžiningais ir nepraranda moralinių vertybių vien tik dėl to, kad praturtėja. Tų vertybių jie neturėjo ir būdami tuščiomis kišenėmis, tiesiog be pinigų nėra ir galimybių niekingoms savybės reikštis tokiu mastu, kad jos taptų akivaizdžios ar net verstų nusižengti įstatymams. Tačiau geriausiai šį mitą paneigia tūkstančiai teigiamų pavyzdžių – tai turtingi ir tuo pačiu nepriekaištingos moralės žmonės, nemaža dalis jų – filantropai.
Karjera, kuri atveria žmogui praturtėjimo galimybės, nepavers jo „monstru“, jeigu monstras jau nesnaudžia žmogaus viduje. O pinigai tik suteikia pasirinkimo laisvę – laisvę daryti tai, kas jums patinka ir įgyvendinti pačius drąsiausius planus.

Teletrade analitikas
Romualdas Antoniukas

Užsakymo Nr. 3621_13