Kodėl uždarbiauti Forex rinkoje sudėtinga?
Egzistuoja labai paplitusi nuomonė, kad uždirbti finansų rinkose galima, tačiau tai yra labai sudėtinga. Ypač valiutų rinkoje. Aš dirbu valiutų rinkoje, todėl nagrinėsiu tai, ką žinau apie valiutų rinką. Viską, kas liečia individualią prekybą. Neliesiu investicijų arba pinigų valdymo patikėjimo temų. Priežastys, kodėl sudėtinga uždirbti valiutų rinkoje, randamos pačios įvairiausios. Tai ir kreditinis svertas, ir nesąžiningi brokeriai, ir operacijų neskaidrumas, ir kad neįmanoma suprognozuoti rinkos judėjimo, ir daug kitų variantų. Visa tai yra netiesa. Tai sako žmonės, kurie arba su valiutų rinka susipažinę tėra tik paviršutiniškai, arba visai su ja nepažįstami, o tik prisiskaitę įvairiausių šaltinių. Konsultuodamas ir apmokydamas klientus, stebėdamas jų prekybą, analizuodamas savo kelią Forex rinkoje, aš išskyriau dvi priežastis, kodėl taip sunku uždarbiauti Forex rinkoje. Charakteris ir emocijos.

Žmogaus charakteris.
Valiutų rinką atranda žmonės, iš prigimties esantys agresoriais, tie, kurių netenkina ramus, pamatuotas gyvenimas, tie, kurie nori judėti, vystytis, keistis, ieško kažko naujo, geresnio, nori pakeisti savo gyvenimą, kuriems taisyklės sukurtos tam, kad būtų laužomos, arba kurie mėgsta kurti savo taisykles. Tai žmonės, kurie, kaip taisyklė, eina prieš sistemą, bet kokios sistemos būvimas jiems nepriimtinas, jie nekenčia rėmų, stabilumo. Ir bando daryti viską, kad ištrūktų iš sistemos. Jie ateina į prekybą, ir supranta, kad čia yra tai, ko jiems reikia. Jokios vadovybės, laisvė, daryk ką nori, kurk savo taisykles, viskas priklauso nuo tavęs. Ir atrodytų, kad niekas netrukdo uždarbiauti. Tačiau su laiku, pasirodo, kad čia taisyklės dar griežtesnės, kad be strategijos ir sistemos prekyboje niekur nenueisi, žingsnis kairėn, žingsnis dešinėn – ir esi baudžiamas piniginiais nuostoliais. Reikia griežtai kontroliuoti save, savo charakterį, vengti avantiūrų, šios akimirkos norų, ir griežtai paklusti savo prekybos sistemai. O prieš tai ją dar reikia ir sukurti, ir išbandyti, įsitikinti, kad ji veikia, ir tik tada jos laikytis. T.y. žmonės, kurie yra agresyvūs iš prigimties, priversti tapti konservatoriais. Ir šis prieštaravimas labai dažnai tampa priežastimi to, kad uždirbti nesigauna. Lyg ir finansų rinka, veiksmų laisvė, jokių įprastų taisyklių, chaosas, kas protingesnis – tas ir teisus. O iš tikrųjų, neturėdami griežtų taisyklių arba jų nesilaikydami – jūs praktiškai pasmerkti pinigų praradimui.

Pasirinkimo problemos
Žmogus, kuris prekiauja pats, visada susiduria su didžiuliu spaudimu. Iš vienos pusės jis mato, kokias sumas galima uždirbti, žino, kad jis gali jas uždirbti, tačiau jei prekiauja be sistemos, tai jis neturi į ką atsiremti, ir bet koks minusinis sandoris išmuša iš vėžių, slegia. Žmogus pradeda abejoti savo gebėjimais, o paskui ir padaryto pasirinkimo teisingumu. O ar teisus jis, kad nusprendė išbandyti savo jėgas rinkoje, galbūt iš tikrųjų šis užsiėmimas ne jam. Jis pradeda ieškoti savo abejonių patvirtinimo internete ir, aišku, juos suranda. Suranda tokius pačius nepatenkintus, abejojančius, nusivylusius. Žmonės, kurie uždarbiauja finansų rinkose, internete paprastai nerašo apie tai, kokie jie sėkmingi. Visuose įmanomuose forumuose sėdi tie, kurie nepasiekė sėkmės. Kodėl sėkmingieji praktiškai nerašo? Nežinau, čia kelios priežastys. Prietarai – bijo išgąsdinti sėkmę, bijo pavydo, ir iš principo kažkaip nepriimta kelti savo finansinius pasiekimus į viešumą. Todėl internetas mirga visais įmanomais nelaimėlių opusais ir jame labai mažai sėkmingų istorijų. Visa tai įtikina pradedantįjį, kad kaltas ne jis, o rinka tokia sudėtinga, neįmanoma. Iš principo, žmogaus prigimtis yra tokia, kad paprasčiau visada rasti kaltą dėl tavo nesėkmių kažkur nuošalyje nei prisipažinti sau, kad tai tavo kaltė. Arba silpnybė. Arba tinginystė. T.y. daug paprasčiau pasakyti, kad valiutų rinkoje neįmanoma uždirbti, ji neprognozuojama, nei išsiaiškinti, ką tu darei ne taip, kur suklydai, išanalizuoti savo prekybą, padaryti išvadas, ištaisyti klaidas ir dirbti toliau. Tačiau mes prisimename, kad čia daugumoje patenka agresoriai. O šiuos žmones ne taip paprasta palaužti. Todėl dauguma nepasiduoda, gilinasi į rinką, ieško papildomų žinių, analizuoja, testuoja, dirba, ir anksčiau ar vėliau pasiekia pelną. Tiems, kurie dabar yra būtent tokioje pasimetimo ir suvokimo stadijoje, patariu – nustumkite kur nors giliau savo agresyvų charakterį ir tapkite konservatoriais rinkoje. Sukurkite savo taisyklių rinkinį ir griežtai jų laikykitės. Kitaip jūsų laukia nusivylimas.

Emocijos
Emocijos – tai antras bet kokios finansų rinkos rimbas. Viskas prasideda nuo to, kad tik pradedant savo darbą finansų rinkose, pirmieji sandoriai atliekamai labai lengvai. Ir tai, kad naujokas dar nežino, kokia klastinga būna rinka, neįsivaizduoja rizikos ir kapitalo valdymo taisyklių, nesuvokia rinkos kintamumo ir chaotiškumo, tik blogina padėtį. Pradedantis spekuliantas mato kaip lengvai galima užsidirbti. Iš karto įsijungia godumas, tikėjimas, savo galvoje jis jau mato save milijardieriumi: Žydrojoje pakrantėje - vienoje rankoje kompiuteris, kitoje taurė kolekcinio vyno, aplinkui laimingi poilsiautojai, ir viskas tiesiog nuostabu. Nusipiešęs sau tokį (na, arba panašų) paveikslą, jis pradeda aktyviau ir agresyviau dirbti, ir jį užklumpa žiauri rinkų realybė. Ir paprastai gauna minusą po minuso. Kodėl? Viskas labai paprasta. Sėkmingo žmogaus paveikslas galvoje susidūrė su realybe. Ir kuo toliau, tuo labiau ir labiau šis paveikslas išsiskiria su realybe. Emocijos užmuša praktiškai bet kokį depozitą iki nulio. Įvairios emocijos: pas kažką godumas, pas kažką baimė, pas kažką klaidos baimė, pas kažką viltis, tačiau dažniausiai viskas iš karto. T.y. prekiautojas nori vieno rezultato, tačiau ką bedarytų – gauna priešingą rezultatą. Tai stresas, spaudimas psichikai, tai verčia daryti neprotingus poelgius. O proto trūkumas finansų rinkose – tai krachas. Tai pinigų praradimas. Tai pasitikėjimo savimi praradimas. Ir krūva kitų psichinių problemų.

Prekiautojui atrodo, kad jis viską darė teisingai, kad jis viską žino, kad jis susitvarkys su emociniu spaudimu, ir jis nedaro pačių elementariausių dalykų, kad apsisaugotų. Įprastame gyvenime jis kontroliuoja viską, jis puikiai susitvarko nesudarydamas planų ir strategijų, todėl jis galvoja, kad ir prekyboje tai nėra būtina. Net jei kelis kartus darė dideles klaidas, net jei dėl savo emocijų jis jau patyrė stambius depozito netekimus, jis vis vien įsitikinęs, kad susitvarkys. Kad šį kartą jis nepasiduos emocijoms. Ir vėl užmina ant tų pačių grėblių. Be prekybinės strategijos, be griežto taisyklių laikymosi prekiauti ir nepasiduoti emocijoms yra neįmanoma. Pinigai, ypač dideli, priverčia prarasti kontrolę. Ir jei nėra atramos, nėra ant popieriaus užrašytų taisyklių, nėra ant popieriaus užrašytos prekybinės strategijos – tai pelno iš finansų rinkų nebus matyti.

Kaip sudaroma strategija, kokios turi būti taisyklės – universalaus recepto neegzistuoja. Vis mes esame skirtingi žmonės, todėl tai, kas tinka vienam – netiks kitam. Taigi, jūs patys turite parašyti savo nuosavas taisykles, patys sukurti ir istoriniuose duomenyse išbandyti savo strategiją, ir pačių svarbiausia, kad kai jau visa tai turėsite – griežtai laikytis savo nuosavų taisyklių. Tame slypi visa sėkmės finansų rinkose paslaptis. DISCIPLINA!

Deja, bet mažai kas iš pradedančiųjų ar jau prekiaujančiųjų spėja tai suvokti, ir aš manau, kad be stambių piniginių nuostolių ir didžiulio noro išlikti finansų rinkose – to suvokti neįmanoma. Čia reikalinga arba nuosava patirtis, arba labai griežtas mentorius. Trečio varianto nėra.

Užsakymo Nr. 3102_31.