Vytautas Mikalajūnas, žurnalas „Investuok“

Investuotojo rubrikoje kalbiname žmogų, kurio investavimo patirtis gerokai lenkia vertybinių popierių biržos gyvavimo istoriją Lietuvoje. Verslininkas Benas Gudelis pradėjo investuoti dar būdamas studentas 1977 metais. Tuo metu jis gyveno JAV.

„Investavimas, galima sakyti, yra vienas iš mano hobių“, – žurnalui „Investuok“ teigia B. Gudelis. Daugiau nei 30 metų investuojantis verslininkas tikina, jog būtent krizės laikotarpiu galima pasiekti didžiausią pelningumą tiek investuojant į vertybinius popierius, tiek ir privačiame versle.

Portfelis iš trijų dalių
„Daugiausiai investavau jaunystėje. Tuomet investavau į metalus – auksą, sidabrą bei varį, į juos ir iki šiol dalinai investuoju. Tada aukso kaina per neilgą laikotarpį pakilo nuo 150–170 JAV dolerių iki 300–400 JAV dolerių už unciją, o sidabro kaina pašoko nuo 7 iki 50 JAV dolerių“, – žurnalui „Investuok“ pasakoja B. Gudelis. Jis teigia, kad jo investicijų portfelis paprastai sudarytas iš trijų dalių: metalų, įmonių akcijų bei investicinių fondų. Pašnekovo investicinio portfelio proporcijos kinta kiekvieną savaitę, paprastai jo portfelyje būna 10–15 skirtingų pozicijų.

Imk pavyzdį iš protingesnių
B. Gudelio nuomone, vienas svarbiausių dalykų investuojant yra tinkamai pasirinkti laiką, kada priimti vieną ar kitą sprendimą. „Mano kredo yra daryti atvirkščiai nei daro visi. Jei visi perka – parduoti, jei visi parduoda, reikia pirkti. Kuo didesnė panika, tuo didesnį pelną galima uždirbti. Visada reikia žiūrėti ir imti pavyzdį iš tų, kurie yra protingesni už tave. Darant atvirkščiai, t. y. vadovaujantis nieko nepasiekusių žmonių nuomone, nieko gero nebus“, – tikina verslininkas.

Godumas pražudo
„Kai visi pradeda šnekėti apie sėkmingas investicijas vertybinių popierių ar nekilnojamojo turto rinkoje, tai yra geriausias momentas parduoti turimus investicinius aktyvus. Prasidėjus propagandai per visuomenės informavimo kanalus apie gerėjančią ekonominę situaciją, investuojant reikia būti labai atsargiam. Čia lygiai taip pat, kaip ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje prieš kelerius metus: dauguma kalbėjo apie tai, jog geriausia investuoti į butus, kas juos pardavė – neprašovė“, – žurnalui „Investuok“ teigia B. Gudelis.
Jo nuomone, nereikia būti godžiam vertybinių popierių rinkoje. „Jei nubėgai 5 kilometrų distanciją ir galvoji, kad gali nubėgti ir 100 kilometrų, gali bandyti, bet greičiausiai baigsis liūdnai. Pasiimu pelną ir ieškau kitų galimybių įdarbinti savo pinigus. Niekada negalima būti visą laiką toje pačioje vietoje, situacija rinkose keičiasi“, – įsitikinęs B. Gudelis, investuojantis jau per 30 metų.

Netiki daugumos ekspertų nuomone
Žmones, kurie pastoviai dalina investavimo idėjas, pašnekovas vertina labai kritiškai. „Jei žmogus dalinasi savo nuomone, gaišta laiką pasakodamas apie perspektyvias investicijas, mano nuomone, jis tai daro dėl to, jog nieko daugiau, be pasakojimų, ir nesugeba. Žmogus, uždirbantis realius pinigus, dažniausiai neturi laiko šviesti kitų ar pasakoti apie perspektyvas“, – mano B. Gudelis.

Sprendimai kitiems atrodo keisti
Verslininkas šypsodamasis sako, jog jis įsigyja aktyvų tada, kai jie kitiems atrodo brangūs, o parduoda tada, kai kitiems investuotojams atrodo pigūs. Jis teigia, kad elgiasi priešingai nei kiti investuotojai ir dažniausiai iš to laimi. Vienas pavyzdžių: kai daugelis ekspertų kalbėjo apie JAV dolerio vertės kritimą (euro ir JAV dolerio kursas svyravo apie 1,45), kelios verslininko įmonės savo turimas lėšas konvertavo į JAV dolerius. B. Gudelis palankiai vertina tų pasaulinių korporacijų akcijas, kurios yra „per didelės bankrutuoti“, t. y. AIG, „Bank of America“, „City Bank“. Kai jų kaina buvo pasiekusi labai žemus lygius, jis jų įsigijo

Įsigijęs akylai stebi situaciją
Įsigijęs akcijų ar kitų aktyvų, jų kainoms ir toliau krentant, B. Gudelis paprastai vertina, kuo pagrįstas yra kritimas. Jei tai kelių dienų ar savaičių smuktelėjimas, jis nekreipia didelio dėmesio, nes buvusi kaina vėl gali būti greitai pasiekta. Jei to pagrindas rimtesnis, tarkim, pradėti gaminti nekokybiški gaminiai, sumažėjo pasiūla, tai jis parduoda poziciją ir toliau stebi rinką, kas ir kaip toliau klostosi. Akcijų kainai gerokai nukritus ir jei ta kompanija vis dar yra jam įdomi, paprastai B. Gudelis bando įsigyti tokių jau gerokai atpigusių akcijų.

Svarbiausia loginis mąstymas
B. Gudelis žurnalui „Investuok“ sako, jog tendencijas pastebi naudodamasis loginiu mąstymu. Vėl siūlo panagrinėti gyvenamojo būsto kainas Lietuvoje. Jis mano, kad bankai Lietuvoje perima nemažai nekilnojamojo turto, tačiau šios procedūros turi būti atliktos tik per kelerius metus, todėl šis nekilnojamasis turtas didesniais kiekiais pradės pasiekti rinką ateinančiais metais. Tada jo nuomone šis bankų parduodamas būstas gali „mušti“ turto kainą. Vienintelis dalykas, padedantis apskaičiuoti būsto kainos „dugną“, yra jo statybos savikaina, kuri šiuo metu yra 1500–2000 litų už kvadratinį metrą. Kainoms kritus dar labiau, jau būtų naudinga įsigyti būstą. „Kada žaliavų ar akcijų kainos tampa palankios, norint jas pirkti, numatau pagal tai, kokia yra ekonomikos fazė. Jei ekonomika atsigauna, tai poreikis visų pirma pramoniniams metalams didės, kartu didės ir kainos, ir atvirkščiai“, – žurnalui „Investuok“ sako B. Gudelis.

Euras kris
Žurnalo „Investuok“ kalbintas verslininkas tikina, kad jam susiorientuoti situacijoje padeda ir tai, jog jis turi nemažai pažįstamų įvairiose pasaulio šalyse. Akiratį praplečia ir gyvenimas Europoje bei JAV, kur jis praleidžia po 4 mėnesius per metus. Vertindamas dabartinę euro situaciją B. Gudelis sako, kad pastoviai sekant pasaulio ekonomikos naujienas darosi aišku, jog arba Europoje turėjo įvykti euro devalvacija, arba darbuotojų atlyginimai turėjo būti sumažinti per pusę. Vakarų Europoje yra labai gajos profsąjungos, todėl mažinti atlyginimus yra gana sunku, taigi sąmoningai ar nesąmoningai buvo pasirinkta devalvuoti eurą, t. y. mažinti jo vertę.
B. Gudelio nuomone, euro ir JAV dolerio poros kursas turėtų būti apie 0,8–0,95 (3,64–4,3 Lt už JAV dolerį). Jis tvirtina, jog kai šis kursas pasieks 1, jis galvos, ar jau verta parduoti JAV dolerius. O dabar, jo manymu, investuojant JAV doleriais iškart laimima dvejopai: auga tikroji investicijų vertė, be to dėl JAV dolerio brangimo auga turto vertė euro ir lito, atžvilgiu.
B. Gudelis vis dar tikisi uždirbti iš JAV dolerio brangimo euro atžvilgiu, mat JAV rinka yra viena sparčiausiai atsigaunančių. Kita vertus, palyginti su Europa, ši šalis yra gana jauna – vidutinis jos gyventojų amžius yra kur kas mažesnis nei Europoje, be to, kad ir kaip vystytųsi Azija, JAV vartojimas sudaro 40 proc. viso pasaulio vartojimo.
Pasak B. Gudelio, euro padėtį labai komplikuoja ir tai, jog euro ateitis priklauso nuo skirtingų Europos šalių, kurios turi visiškai skirtingą nuomonę apie tą ateitį. Todėl yra labai sunku kažką sutarti ir vykdyti sutartus dalykus. Situacija su JAV doleriu šiuo požiūriu yra priešinga.

Skolintiems pinigams – ne
Verslininkas mano, jog aktyvus prekiavimas nėra spekuliacija. Spekuliacija šiuo metu yra kompanijos BP akcijų pirkimas, kadangi, įvykiams susiklosčius prasčiau nei dabar, investuotojai gali prarasti visus savo pinigus. Spekuliacija, B. Gudelio nuomone, yra tada, kai investuojama skolintais pinigais. Kitu atveju, net jei investicijų vertė krenta, jei jos yra įsigytos už nuosavas lėšas, kainos smukimas sprendimams neturi tokios didelės įtakos, priešingai nei tada, jei jos būtų įsigytos už skolintas lėšas.

Situacija vis dar palanki
B. Gudelis įsitikinęs, kad šiuo metu vis dar yra gera situacija investuoti. Tačiau, kaip teigia, sunku pasakyti, kiek tokia situacija dar tęsis, kadangi ekonomika labai „prispausta“ įsiskolinimų.

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt