Investuoti į savo verslą ar į vertybinius popierius? Šios dilemos Kazimieras Jakutis nesvarstė – radęs galimybių investuoti, nusprendė imtis ir vieno, ir kito.

Kai iš interviu parskubėjau į redakciją ir išgirdau klausimą, apie ką bus numeriui rengiamas „Požiūrio“ straipsnis, prieš atsakydama turėjau pamąstyti. Žinoma, kaip ir dera žurnalo diktuojamai tematikai, jis bus apie asmeninių finansų valdymą ir požiūrį į investavimą. Tačiau tik ką kalbinto žmogaus negalėjau apibūdinti vienu sakiniu. Jei paklaustumėte apie jo veiklą, tai Kazimieras Jakutis yra 18 metų sėkmingai veikiančios bendrovės „Lono mažmena“ įkūrėjas ir direktorius. Jei kalbėtume apie meną, turėtume Kazimierą vadinti Pagulbio pseudonimu, nes būtent tokiu vardu geriausiai jį pažįsta jo kuriamų ir atliekamų dainų gerbėjai. Jei klaustumėte apie investavimą, jis papasakotų, ką su savo tūkstančiu litų nuveikė investuoti paskatinti šeimos nariai. Jei jau prabilome apie šeimą, tai Kazimieras su žmona Birute užaugino 4 sūnus ir jau sūpuoja anūkus.

Turbūt nesunku suprasti, kad apie finansų valdymą su Kazimieru galima kalbėti visapusiškai. Pirmąsias lėšas K. Jakutis investavo į verslo kūrimą. Dar 1993 m. iš porolono čiužinius ir kempines gaminančią bendrovę įkūręs verslininkas tikėjo, kad kada nors bendrovės kuriama produkcija iškovos solidžią Lietuvos rinkos dalį, bus paklausi užsienyje. Kai šis tikėjimas virto realybe, K. Jakutis atsigręžė į Vilniaus, Rygos ir Talino vertybinių popierių biržas. Tai buvo būtent tas metas, kai vertybinių popierių kainos „kopė į Everestą“. K. Jakutis prisimena susimąstęs, kad pinigai pinigus gali uždirbti ir kitais būdais.

Į akcijas pelningiau

„Maždaug 2005 m. sumaniau daugiau pasidomėti investavimu į vertybinius popierius. Ši sritis atrodė viliojančiai. Versle normalu, jei stabiliai augančios bendrovės vertę per metus padidini 10 %, tačiau tuomet buvo gausu pavyzdžių, kai investuojant į vertybinius popierius jų kaina padidėja ir 80 % ar 100 %. Kilo natūralus klausimas: kam plėtoti savo verslą, kai kiti nesuka galvos ir turimo kapitalo vertę padidina greičiau? Pradėjau domėtis investavimu ir, surinkęs daugiau informacijos, pasikonsultavęs su specialistais, nusprendžiau pamėginti“, – prisimena K. Jakutis.

Verslininkas sako įsitikinęs, kad investavimas yra intelektuali ir būtina veikla kiekvienam bent menkiausius finansinio raštingumo pagrindus turinčiam žmogui. Spėjęs įsėsti į kylančių kainų traukinį, K. Jakutis vis labiau domėjosi šia veikla: pradėjo reguliariai bendrauti su finansų patarėju, rinkti informaciją internete, prasiplėtė bendraminčių ratas.

„Iš pradžių viliojo tai, kad investuojant į vertybinius popierius nereikia pačiam priimti sudėtingų verslo plėtros sprendimų, rūpintis strateginiais dalykais, personalu, rinkodara. Atkrenta visi organizaciniai rūpesčiai. Tačiau vėliau supratau, kad be vidinės verslo virtuvės gyventi negalėčiau. Todėl investavimas liko tik kaip papildoma priemonė pinigams gausinti“, – sako žurnalui „Investuok“ Kazimieras.

Finansų pamokos

K. Jakutis prisimena, kad atidžiau asmeninius finansus skaičiuoti pradėjo įkūręs verslą. Tuomet pirmuosius plėtrai būtinus pinigus jis pasiskolinęs iš gero draugo, vėliau – iš banko.

„Pradėjus savo verslą padidėjo ne tik valdomų pinigų kiekis, bet ir rizika. Tai nereiškia, kad iki tol neskaičiuodavome, kiek gauname algos, kokios yra mūsų išlaidos. Tačiau privalėjome griežčiau apskaityti ir asmeninius, ir versle valdomus finansus. Labai svarbu, kad asmeninės ar šeimos pajamos didėtų nuosekliai. Gyvenime esu matęs ne vieną pavyzdį, kai staiga lyg iš dangaus nukritę milijonai nuveda į visišką krachą. Teko tokius žmones net anapilin išlydėti“, – sako Kazimieras.

Sūnus Adą, Liudą, Domą ir Saulių užauginę Jakučiai nuo mažų dienų skiepijo vaikams supratimą, kaip uždirbami pinigai, kad reikia ne tik valdyti ar apskaityti, bet ir mokėti dalintis jais su kitais.

Dovanos ir skolos

„Jei per Kalėdas dovanodavome pinigų, pasakydavome, kad už pusę sumos vaikai gali pirkti ką tik panorėję, tačiau kitą pusę būtina skirti tam, kam, jų manymu, labiausiai tuo metu trūksta. Vaikai jau buvo paaugliai. Žinojome, kad dovanojimo momentas bus sudėtingas, bet naudingas. Niekada neduodavome pinigų vos tik vaikams paprašius. Ir anksčiau, ir dabar finansinius reikalus tvarkome oficialiai – pinigus vaikams skoliname. Jei sūnums reikia pinigų, pirmiausia patariu kreiptis į banką, nes suprantu, kad bankas įvertins jų galimybes objektyviai, o sūnūs bus įpareigoti įvertinti savo poreikius, galimybes, privalės pasiskolintus pinigus grąžinti“, – pasakoja žurnalui „Investuok“ Kazimieras.

Jis atskleidžia, kad vienas sūnus buvo supainiojęs pinigus, kurie yra skirti pramogoms, ir tuos, kurie turi uždirbti daugiau pinigų. Verslininkas įsitikinęs, kad peržengti šios ribos nevalia.

„Vaikus mokėme, kad nedidelė dalis pinigų gali būti skiriama kasdienėms išlaidoms, alui, galima vaišinti merginas ar nusipirkti maisto, kitų būtinų prekių, tačiau kita dalis turi tapti priemone, uždirbančia kitus pinigus. Kas mėnesį organizuojame susitikimus, kad aptartume finansus. Vieno tokio susitikimo metu pastebėjau, kad vienas sūnus supainiojo ir pramogoms naudodavo ne šiam tikslui skirtas lėšas. Pasikalbėjome ir sutarėme, kad jis įsisąmonins šiuos skirtumus ir daugiau klaidų nebekartos, nes kitaip paskolų sutartys nutrūks. Džiugu, kad pamoką išmoko“, – sako keturių vaikų tėvas.

Kazimieras įsitikinęs, kad įsipareigojimų vykdymas ir pasitikėjimas yra verslo pagrindas, todėl ir vaikus moko, ir pats vadovaujasi patarle: „Skola – ne rona, neužgis.“

Po tūkstantį kiekvienam

Pradėjęs investuoti pats, dar po tūkstantį litų Kazimieras nusprendė skirti visiems keturiems sūnums ir žmonai. Visa šeima nuvyko į finansų instituciją, konsultavosi, susipažino su vertybiniais popieriais ir pradėjo investuoti.

„Sutarėme, kad kiekvienas vaikas po tūkstantį litų skirs investavimui. Nesitikėjau, kad taip prasidės jų investavimo kelias, tiesiog norėjau parodyti, kad yra tokia galimybė, siekiau, kad jie bent pasidomėtų ir susipažintų su akcijomis, fondais, obligacijomis. Esu įsitikinęs, kad investavimas turėtų būti kiekvieno verslininko siekiamybė. Tai tarsi ledkalnio viršūnė, kai ne tu pats vadovauji įmonei, bet pinigus daugini numatydamas perspektyvas, galimybes. Investavimas nėra tokia vertybė, kurią būtina įdiegti vaikui kaip neginčijamą tiesą. Tačiau norėjau, kad jie kuo anksčiau susipažintų su galimybe investuoti“, – atskleidžia verslininkas.

K. Jakutis sako tokį netradicinį skatinimo būdą sumanęs todėl, kad žodžiais apibūdinti, bet „nepačiupinėti“ reiškiniai dažniausiai prasprūsta pro ausis.

„Duodamas realių pinigų tikėjausi sužadinti vaikų smalsumą ir taip paskatinti bent šiek tiek susipažinti su investavimu“, – sako žurnalui „Invetuok“ Kazimieras.

Kūryba – ne investicija

Kazimieras Jakutis paneigia stereotipą, kad pragmatiškas požiūris į finansus nebūdingas meniškos sielos žmogui. Visą rudenį su koncertine programa po Lietuvą keliaujantis Kazimieras Jakutis-Pagulbis jau yra išleidęs tris albumus. 2005 m. koncertinę veiklą pradėjęs atlikėjas juokauja, kad kūryba tikrai nėra finansinė investicija, greičiau atvirkščiai. Pagulbis koncertuose atlieka kūrinius, gimusius iš jo ir žinomų Lietuvos poetų, pavyzdžiui, Jono Strielkūno ar Antano Miškinio, eilių. Tačiau jautriausia jo repertuaro styga – namai, gimtinė, kaimas, Aukštaitija. Gal todėl ir Jakučių namai yra ne kur didmiestyje, o Aukštaitijos kultūriniu perlu vadinamuose Anykščiuose. Be to, kiekvieną vasarą jų laukia ir širdžiai mielas Pagulbis. Molėtų rajone, Pagulbio kaime seną pirkią įsigiję Kazimieras ir Birutė neišsižadėjo autentiškos kaimo dvasios ir taip sukūrė savo svajonių sodybą. Čia kiekvieną pavasarį susiburia poezijos ir dainų išsiilgę žmonės. Dalyvaudami Pagulbio poezijos atlaiduose jie iš naujo atranda gamtą ir save.

Štai kaip derinamos paprastos gyvenimo tiesos su sudėtingais verslo principais, investavimas su vaikų auklėjimu, o kūryba su kasdieniu ritmu.

Leontina Lesauskaitė, žurnalas „Investuok“

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt.