Jei investavimą vertini kaip hobį, baimes ar kitas sumaištį keliančias emocijas suvaldyti yra paprasčiau. Tuo įsitikinusi vilnietė Ana Drutel-Loginova – sugebėjimas į investavimą pažvelgti lyg į žaidimą jai padiktavo ne vieną tinkamą sprendimą. Dar pirmaisiais studijų metais jauną moterį sužavėjusi vertybinių popierių rinka traukia kaip medus: akcijų kainų pokyčių lentelės ar verslo aktualijos tapo įdomiausiomis dienos naujienomis.
Savo verslą plėtojanti ir šiuo metu du vaikučius auginanti Ana prisipažįsta, kad šiandien aistringiausiam pomėgiui – investavimui – skiria kur kas mažiau laiko nei anksčiau. Dabar moteris rūpinasi didžiausia gyvenimo investicija vaikais, jų auginimu, auklėjimu, ugdymu. Tačiau prieš kelerius metus investuoti pasiryžusi moteris žurnalui „Investuok“ sako, kad ši veikla jai pamažu tapo įdomiu hobiu.
„Investavimu, vertybinių popierių birža, akcijų kainų pokyčiais pirmą kartą susidomėjau studijuodama universitete. Nors verslo vadybos paskaitų metu apie tai dėstytojai pasakojo nedaug ir tik bendrais bruožais supažindino su visu investavimo mechanizmu, mane ši sritis patraukė išsyk. Pirmiausia „investuoti“ pradėjau dienraščio „Verslo žinios“ puslapyje: išsirinkdavau man patinkančios įmonės akcijas, apibraukdavau jų kainą ir po kurio laiko patikrindavau, ar mano „investicija“ buvo sėkminga. Pradėjusi dirbti ir gauti pastovių pajamų pastebėjau, kad nuo uždarbio lieka laisvų pinigų. Norėjosi, kad jie ne dūlėtų sąskaitoje, o uždirbtų bent jau kosmetikai, – su šypsena prisimena jauna moteris. – Taip po truputį pradėjau investuoti realius pinigus, įsigyti vertybinių popierių tikrose biržose.“

Pradžia – savame darže
Šiandien Ana tęsia šeimos verslo tradicijas ir valdo iš tėvų perimtą baldų restauravimo įmonę, taip pat siekia karjeros interjero dizaino srityje. Todėl nenuostabu, kad pirmiausia mergina pradėjo investuoti į baldų pramonės įmones, kurių veiklą ir išmano geriausiai.
Anos domėjimąsi investavimu palaikė ir draugai. Moteris pasakoja, kad nemažai jos pažįstamų ir bičiulių investuoja patys arba dirba su investavimu glaudžiai susijusiose srityje.
„Dažnai su jais bendraujame investavimo temomis, semiuosi iš jų patirties ir žinių. Žinoma, man su jais yra kur kas įdomiau bendrauti nei jiems su manimi, tačiau supratau, kad daugiau žinių dar nereiškia, jog rizikuojama mažiau. Skiriasi tik patirtis ir suvokimas apie investavimo galimybes. Sutuoktuvių proga vienas draugas padovanojo originalią dovaną – čekį, kurio negalima išgryninti, leidžiama tik įsigyti vertybinių popierių už nurodytą sumą. Norėdama padidinti ir išskaidyti savo investicijų portfelį, nusprendžiau įsigyti su investicijomis į BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija – aut. past.) susietų fondų vienetų“, – žurnalui „Investuok“ pasakoja Ana ir puse lūpų prasitaria, kad apie šiuos ir kitus investicinius „žaidimus“ jos vyras nė neįtarė.
Investuotoja daugiausia dėmesio tuomet skyrė Japonijos ir Kinijos bendrovėms. Ji atskleidžia visada tikėjusi Japonijos gebėjimu atsitiesti po ekonominių ar kitų valstybės finansus krečiančių smūgių ir buvo tikra dėl potencialaus Kinijos ekonomikos augimo, todėl dairėsi fondų, investuojančių į Japonijos ir Kinijos IT bendroves.
Savo investicijų portfelį Ana gausindavo kas pusmetį – tam skyrė iš anksto numatytą pinigų sumą.

Rūpesčiai atnešė naudą
Po vestuvių jaunosios investuotojos gyvenime įvyko daug malonių permainų: įsuko bendro gyvenimo rūpesčiai, gimė sūnelis. Domėjimuisi finansų rinkomis liko vis mažiau laiko. Tačiau net ir tuomet Ana kelias dienas per vieną ar du mėnesius skirdavo ekonominės situacijos analizei.
„Tiesiog paskirdavau dvi dienas ir jų metu nuo ryto iki vakaro nagrinėdavau, kaip „gyvena“ mano akcijos ir fondai. Lietuvos bendrovių akcijas pardaviau 2007 m.: mačiau, kad jų augimas pasiekė „lubas“, kad jos nebeturi potencialo augti, kad reali situacija nebeatspindi ataskaitose deklaruojamos padėties, jautėsi įtampa. Šiek tiek kitaip buvo su investicijomis užsienyje“, – prisimena A. Drutel-Loginova.
Investuotoja suprato, kad strategija „ganyti“ investicijas kartą per kelis mėnesius nėra pati tinkamiausia krizės metu: kai ji susivokė, kad visų vertybinių popierių kainos sparčiai krinta, buvo per vėlu imtis drastiškų veiksmų. Tačiau ir čia jos investuotas lėšas išgelbėjo racionalus požiūris.
„Kadangi investavimą visada vertinau kaip žaidimą, nusprendžiau palikti visus vertybinius popierius, nieko nepardaviau, o toliau visą laiką skyriau vaikelio auginimui. Sėkmingai išlaukusi krizę, ramiai stebėjau, kaip kainų kreivė kopia į viršų, o šią žiemą, kai prireikė pinigų namo statyboms, visus rizikingus vertybinius popierius pardaviau ir uždirbau apie 20 % pelno. Tuomet jau drąsiai galėjau prisipažinti vyrui apie savo slaptąjį hobį, sulaukiau iš jo pagyrų“, – šypsosi investuotoja.

Geriausia investicija
Ana nesibaimino investuoti ir krizės metu: ji tinkamai įvertino bankų siūlomas indėlių palūkanas ir solidžią sumą skyrė indėliui.
„Nors tuo metu sklido įvairių kalbų apie lito devalvaciją ir bankų griūtį, tačiau nusprendžiau surizikuoti ir padėjau banke indėlį dvejiems metams. Dabar matau, kad tai buvo viena sėkmingiausių mano investicijų – bankų griūties nematyti, o nuo solidžios indėlio sumos kaupiasi nemenkos palūkanos. Žinoma, esu priėmusi ir nemažai nuostolių vėliau atnešusių sprendimų. Vienas iš jų – investavimas Rusijos rinkoje. Jis buvo labai spontaniškas, greitas, priimtas remiantis emocijomis, o ne sveiku protu. Toks labai moteriškas. Nors investavau nedaug, tik kelis tūkstančius litų, nuo investuotų pinigų per trumpą laiką liko tik 30 %. Šis sprendimas buvo klaidingas, nes jį priėmiau beveik nesusipažinusi su bendrovėmis ir rinka, kurioje investuoju. Tada skubiai pardaviau vertybinius popierius ir likusius pinigus skyriau Japonijos bendrovių vertybiniams popieriams. Beje, juos pardaviau likus vos mėnesiui iki tragedijos Fukušimoje“, – pasakoja A. Drutel-Loginova.
Atsitiktinai sėkmingai iš Japonijos rinkos pasitraukusi Ana sako, kad būtent tragedija Fukušimoje leido suvokti, jog šiuo metu jai investuoti nereikėtų.
„Šiandien auginu jau du vaikus, statome namą, laiko turiu dar mažiau, todėl nusprendžiau bent jau kol kas vengti rizikingų investicijų. Esu apsidraudusi investiciniu gyvybės draudimu ir specialiuose fonduose kaupiame lėšas vaikų mokslui. Nors tai nėra optimalią grąžą duodanti investicija, bet gyvybės draudimas suteikia finansinę pagalvę, o kaupdami pinigus vaikams turime kas mėnesį tam tikrą pinigų sumą ne išleisti, o atidėti jų ateičiai“, – dėsto Ana.

Patikimas ramstis
Moteris pripažįsta, kad investavimas yra puiki proto mankšta, o siekiant tikslo ir semiantis žinių dar galima ir uždirbti. Pašnekovė nuogąstauja, kad Lietuvoje labai mažai dėmesio skiriama vaikų ir jaunimo finansiniam raštingumui, mokyklose ir universitetuose nesupažindinama su investavimu. Kitaip yra Vakarų valstybėse ar JAV: dar mokykloje vaikai yra supažindinami su finansų valdymu, žaidžia investavimą imituojančius žaidimus.
„Investavimas yra geresnis ir naudingesnis užsiėmimas nei sėdėti prie televizoriaus, deja, Lietuvoje apie finansų valdymą kalbama nedaug. Nors mūsų vaikai yra dar maži, bet jau dabar po truputį supažindiname juos su pinigais. Esu įsitikinusi, kad geriausia investicija, kurios grąžą jausime visą gyvenimą, yra investavimas į vaikų ugdymą, lavinimą, glaudaus tarpusavio ryšio kūrimas. Kalbu ne tik apie finansines investicijas, bet ir apie jiems skiriamą laiką“, – žurnalui „Investuok“ sako Ana.
Viena ranka sūnelį vežimėlyje sūpuojanti ir apie investavimą kaip apie įdomią boulingo partiją pasakojanti moteris kelia nuostabą. Tačiau mūsų įdomiam pokalbiui vingiuojant įvairių temų labirintais supranti, kad už valiūkiško požiūrio į finansų valdymą slypi užsispyrimas ir ryžtas siekti užsibrėžtų tikslų. Investavimą ji prilygino žaidimui. Ir šiame žaidime išliko nugalėtoja.

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt.

Leontina Lesauskaitė, „Investuok“ žurnalistė