Daugeliui investuotojų turbūt pažįstamas jausmas – atrodo lyg žengtum plonyčiu ledu, kai nesi tikras, kada jis įtrūks ir jau sėdėsi pačiame dugne. Tačiau penkerius metus į vertybinius popierius investuojanti Alma Jankelaitienė sako, kad šiandien žingsniuoja ramiai. Svarbiausia, anot jos, pasitikėti savimi ir kuo mažiau klausyti pranašų – jie taip pat žmonės, todėl gali klysti kaip ir bet kuris iš mūsų.

A. Jankelaitienę susitinku prie kavos puodelio. Rankose ji laiko neseniai perskaitytą knygą investuotojams.

„Be knygų tiesiog negaliu gyventi. Nuolat turiu kažkuo domėtis. Ar internete, ar knygose ieškau įdomios ir naudingos informacijos. Grožinės literatūros skaitau gerokai mažiau“, – glostydama patikusios knygos viršelį prisipažįsta investuotoja.

Švelni ir malonaus balso moteris iš tiesų kupina užsispyrimo, ryžto ir, kaip vėliau paaiškėjo, verslumo dvasios. Ji jau spėjo paragauti ir samdomos darbuotojos, ir verslininkės duonos, kol tapo savimi pasitikinčia ir tvirtai savo tikslus žinančia investuotoja. Tačiau iki pastarojo etapo ji ėjo pamažu.

Nuo ritinio iki leidybinės grupės

Lietuvos nepriklausomybės aušroje leidybos verslą pradėjusi moteris sako, kad tuomet šios veiklos nevertino kaip finansinę laisvę atnešiančios investicijos.

„Šiandien yra knygų, kuriose kalbama apie verslo filosofiją, sėkmę, saviugdą ir pinigų įdarbinimo metodikas, o neramiais 1990-aisiais apie tai net negalvojome. Iš pradžių vieną, vėliau kitą ir dar kelis žurnalus pradėjome leisti atsitiktinai. Apie verslą, o tuo labiau verslumą žinių neturėjome, negalėjome pasisemti patirties“, – sako A. Jankelaitienė.

Moteris prisimena, kad Vilniaus universitete baigusi žurnalistiką darbo patirties neturėjo, tačiau laiko skaitiniams ir saviugdai atrasdavo visuomet, net ir augindama vaikutį namuose. Tada gimė pirmosios idėjos, kur galėtų panaudoti studijų metu įgytas žinias ir užsidirbti pragyvenimui.

„Viskas prasidėjo 1990 m. Turėdama laisvo laiko visada užsukdavau į biblioteką. Kartą aptikau lietuviškų periodinių leidinių parodą. Pavarčiau dar tarpukariu leistą žurnalą mamoms „Pieno lašas“ ir pagalvojau: „Net Smetonos laikais tėvai turėjo jiems skirtų leidinių, o šiandien neturime nė vieno. Kodėl neišleidus žurnalo apie vaikų auginimą, darželius, mitybą?“ Pagalvojau ir užsiplieskiau – negalėjau net ramiai miegoti, vis galvojau apie galimybę išleisti periodinį leidinį. Kartu su kolege radome vyriškį, kuris sutiko atvežti popieriaus, – tuomet šiandien įprastos prekės buvo deficitas. Davėme jam pinigų ir be jokių garantijų išlydėjome į Rusiją. Gal savaitę baiminomės – atveš, neatveš. Atvežė. Tada įsiprašėme į spaustuvę – visur reikėjo brautis pro uždaras duris. Surinkome tekstus, sumaketavome ir išleidome pirmąjį žurnalo „Tavo vaikas“ numerį“, – apie verslo, vėliau išsiplėtusio iki leidybinės grupės, pradžią pasakoja A. Jankelaitienė.

Verslininkė prisimena, kad pirmaisiais jos verslo metais nebuvo nei studijų, nei reikiamos literatūros, iš kurios galėtum semtis ekonomikos ar vadybos žinių. Tuo metu visi verslai prasidėjo iš didelės iniciatyvos ir noro – verslo krumpliaračius suko gaivališkos idėjos. Svarbiausia, pasak pašnekovės, buvo nebijoti ir veikti.
Vėliau ji nusprendė gilintis į ekonomiką ir lankyti verslo vadybos kursus, įstojo ir baigė verslo vadybos magistrantūros studijas. Pašnekovė prisimena, kad žinias ji kaupė su dideliu užsidegimu. Ekonomikos studijos ir nuolatinis domėjimasis verslo procesais leido suvokti, kad situacija Lietuvoje keičiasi – į šalį apsipirkti ateina užsienio kapitalo įmonių grupės. Iškilo dilema: ar pelningai parduoti savo verslą subrendusiems ir stipriems, ar stebėti, kaip didieji kuria analogiškus žurnalus ir riekiasi rinkos pyrago dalį.
„Tada jau konkuravome su Lietuvos įmonių leidžiamais žurnalais, dalinomės ir taip nedidelę Lietuvos auditoriją, o čia dar ateina galingos verslo struktūros. Supratau, kad visi vienoje smėlio dėžėje neišsiteksime. Džiaugiuosi, kad laiku identifikavau lemiamą momentą ir nusprendžiau verslą parduoti. Tačiau tai dariau atsakingai – ieškojau profesionalų, kurie galėtų įvertinti įmonę ir tinkamai paruošti ją pardavimui“, – sako A. Jankelaitienė.

Atrado investavimą

Pelningai pardavusi verslą ji neužsnūdo ant laurų ir pradėjo domėtis investavimu. Verslą parduodant tarpininkavę finansų specialistai pasiūlė įvairių investavimo priemonių. Būdai, kaip pinigai nekuriant verslo gali uždirbti pinigus, sudomino A. Jankelaitienę. Ji pradėjo prekybą vertybiniais popieriais.

A. Jankelaitienė sako, kad krizės metais armagedono nesulaukė – iš akcijų rinkos pasitraukė anksčiau nei atsitrenkėme į dugną. Moteris įsitikinusi, jog pradedantieji investuotojai iki krizės nesukaupė reikiamų žinių, tiesiog nebuvo kaip – apie grėsmes niekas nekalbėjo.

„Jei ekonomikoje vyksta kažkokie procesai, dažniausiai kalbama pozityviai ir pavojaus varpais skambinti niekas nepuola. Buvimas bandoje užliūliuoja, patarėjai ramina, o tai įžiebia vilties, kad viskas bus gerai. Džiaugiuosi, kad priėmiau ryžtingą sprendimą, nepaklausiau savo konsultantų ir patyriau mažesnius nuostolius“, – teigia investuotoja. Ji sako nekaltinanti patarėjų, juk jie taip pat buvo įtikėję skelbiamomis tiesomis, nebuvo sukaupę patirties, dažnas nepergyveno nė vienos krizės.

„Pamėginkime apibūdinti vidutinį konsultantą: dažniausiai tai dar 30 metų nesulaukęs jaunuolis, kuris net negali būti sukaupęs reikiamos patirties, todėl nėra kompetentingas tinkamai patarti ir savo klientams“, – sako ji.
A. Jankelaitienė sutinka su teorija, kad ilgam investuojantis žmogus turi sėdėti ir išlaukti visas krizes.
Pašnekovė pasakoja, kad atšilimą akcijų biržose įžvelgė anksti. Sugrįžti laiku jai neleido nepasitikėjimas savimi ir patarėjų tikinimas dar neskubėti.

„Jei būčiau pasitikėjusi savo jėgomis, į rinką būčiau sugrįžusi 2009 m. balandį. Tačiau nuvykau pas savo konsultantus ir jie man rekomendavo jokiu būdu negrįžti į akcijų biržą. Anot jų, kylančios akcijų kainos rodė tik „nustipusios katės atšokimą“. Vėliau atradau šios frazės autorių. Tai viena iš nepasitvirtinusių ekonomisto Nourielio Roubinio (Nouriel Roubini) pranašysčių. Tada nuvykau pas kitus patarėjus. Jie taip pat citavo savo pranašų draudimus grįžti į finansų rinkas: „Ką jūs sau galvojate? Dar labai anksti!“ Žodžiu, tikėjau pranašais, kurie pasitikėjo kitais pranašais, bet ne savo sveiku protu. Neuždirbau tiek, kiek galėjau uždirbti. Neturėjau patirties, reikėjo laiko, kad galėčiau išsiaiškinti, kas čia nutiko ir ką daryti toliau“, – teigia investuotoja.
Šiandien ji sako pasitikinti tik nepriklausomais ir patyrusiais konsultantais.

„Buvau nusivylusi patarėjais. Galvojau, kodėl tinkamus sprendimus turėjau priimti pati, o jų konsultacijų metu išsakytos prognozės nepasitvirtino. Tada supratau, kad visi analitikai teisūs – arba rinka kris, arba kils. Tai leido suprasti, kad negalima aklai pasitikėti patarėjais, ypač tais, kurie atstovauja investavimo produktus siūlančioms institucijoms. Nusprendžiau pasitikėti tik savimi ir ieškoti nepriklausomų konsultantų. Jie nesuinteresuoti įsiūlyti kažkokių produktų, negauna procentų nuo pardavimo, skiria daugiau laiko klientams“, – patirtimi dalinasi A. Jankelaitienė.

Pašnekovė prisipažįsta, kad visas jos laisvalaikis – skaitymas, o informacinę ar mokomąją literatūrą ji skaito visur: namuose, išvykose, net sporto klube mindama dviratį ar keliaudama po svečias šalis. Kelionės yra dar viena A. Jankelaitienės aistra. Savimi pasitikinti moteris teigia, kad domėjimasis aplink vykstančiais procesais ją skatina judėti į priekį ir tobulėti.

„Dabar esu rami, įgijau daugiau investavimo žinių. Analizuoju bendrus ekonomikos procesus, galvoju, piešiu įvairius scenarijus ir mąstau, kaip tai gali paveikti mano investicijas, kurios priemonės geriausiai tinka mano investiciniam planui įgyvendinti. Nuolat diskutuoju su savo patarėjais, džiugu, kad sutampa mūsų mąstymas ir požiūris į investavimą. Aiškus kursas leidžia nenuklysti nuo užsibrėžto kelio ir siekti asmeninių investavimo tikslų“, – sako A. Jankelaitienė. Ji prisipažįsta įgijusi imunitetą ir nepasiduoda masinėms nuotaikoms, panikai ar baimei.

Pasak pašnekovės, labai svarbu atsakyti į klausimus: kodėl investuoji ir koks tavo tikslas? A. Jankelaitienė sako žinanti atsakymus.

Leontina Lesauskaitė, žurnalas „Investuok“

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt.