vienisas katinas 2007 05 31

---

Šiaip galvoju, kad kiekvienas renkasi pats kur geriau uždirbti pinigus (ar kaip kam maloniau prie širdies...) Aš pradėjau investuoti į NT 92 m. pabaigoje turėdamas 2000 $ iki dabar iš NT uždirbau 20-30 mln. (tiksliai žinočiau, tik pardaves, bet nesiruošiu parduoti savo pensijos fondo) nuo 2000 m. įmečiau į VP 500.000 LTL iki dabar uždirbau 300.000 LTL (tiesa 2 metus nuo 2004 iki 2006 m. nespekuliavau VP, nes reikėjo NT pinigų) su VP buvau turėjes ir nuostolių iki -360.000 lt., bet atidirbau. Dabar man VP tik, kaip laisvus nuo NT pinigus įdarbinti ir sutaupyti naujam NT ... Tiesa niekados NT nepirkau rinkos kaina, o VP pigiau gali nupirkti tik kai yra panikierių, bet ko toliau tuo jų mažiau...

O dar sako pas mus krizes nera :)

to erika1:
Šiaip Nausėda yra vienas iš tų analitikų, kuris bent jau ką šneka, sugeba pateikti tam tikrų prielaidų erdvėje. Aišku stebėtinas visiškas ekonomikos rodiklių prognozavimo nepataikymas pastaruoju metu, bet čia jau galima įtraukti ir pasaulinės finansų krizės aspektą, dėl kurios 90 proc. analitikų prognozės tapo visiškai nepanašios į faktus. Toks jau tas analitikų darbas - pasakyti rytoj tai, kodėl tai ką prognozavo vakar neįvyko šiandien. Ne bet jeigu jau taip nori tikrųjų analitikų "perliukų", prašom iš vieno "Verslo žinių" straipsnio:

„Pingant rubliui mažėja lietuviškų prekių eksporto rinka. Kita vertus, negalime neįvertinti iš Rusijos importuojamų energijos išteklių pigimo ne tik dėl pasaulinės paklausos mažėjimo, bet ir dėl rublio vertės sumažėjimo. Todėl, norėdami numatyti tikrąjį kaimyninės šalies nacionalinės valiutos devalvacijos poveikį, jį turime vertinti kaip minėtų neigiamų ir teigiamų rublio pigimo pasekmių santykį“, – siūlo Giedrius Miliauskas, Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyriausiasis ekonomistas.

Na ir dar vienas:

Nerijaus Udrėno, SEB banko vyriausiojo analitiko teigimu, lietuviai neturėtų pernelyg nukentėti dėl rusų vartotojams brangsiančių iš Lietuvos įvežamų prekių
„Pagrindinės mūsų eksporto rūšys, tokios kaip naudoti automobiliai ar maisto prekės, pasižymi paklausos neelastingumu“, – tikina pašnekovas.

Švyturys:
Belsebubai, nėra taip blogai. Yra kas investuoja ir į gamybą, ir į naujų produktų kūrimą:
UAB „BS Factory“, Panevėžyje statato intraveninių tirpalų gamyklą
Apie 30 mln. Lt – tiek į greitojo maisto cecho fabriką ir naują įrangą ketina investuoti Marijampolės UAB „Mariresta“, iki šiol užsiimdavusi statybomis
Panevėžio UAB „Panoden“ į ekologiškos pakuotės gamybą investuoja beveik 9 mln. Lt.

Nenoriu aš čia labai neigiamą foną piešti, bet bent kiek man žinoma apie UAB "Mariresta" (dukterinė maisto produktų gamintojos UAB "Mantinga" įmonė), šis projektas gavo ES paramą, tačiau jis nepradedamas, kadangi įmonei likusiai investicijos daliai bankas nesuteikia finansavimo. Ir manau tokia situacija tikrai nėra vienintelė. Nenustebčiau jeigu panašiai yra ir su kitais tavo minimais projektais. Todėl norinčių investuoti gal ir yra, bet su finansavimo galimybėmis nekas. Jeigu bankai ir toliau neskolins, prošvaiščių bus vis mažiau.

justas10:
del BV. visi kazkaip kalba, kad cia arti tas 1 P/BV, bet vis neaisku, kur is tikro jis yra. Tai imant finastos 2007 duomenis, jie raso, kad prie 3.05 Lt kainos, P/BV yra 1.17. Siuo atveju BV = 3.05/1.17 = 2.61. Be abejo metai prasisuko ir BV padidejo. seb'as raso, kad BV yra 2.66. gal kas turit dar kitokiu duomenu?

O tai kam čia visokius finastos 2007 metų duomenis imti ir bandyt išskaičiuoti? Ne paprasčiau atsiversti paskutinę UKB ataskaitą, pažiūrėti balanse nuosavą kapitalą ir padalinti iš akcijų skaičiaus? Jei dar nori, gali pridėti būsimų laikotarpių nepaskirstytąjį pelną, gausis forward p/bv

to ER:
Kaip Tu įsivaidzuoji pasihedgininimą Forex? Tam, kad eliminuotum valiutos riziką, Tau reikėtų atsidaryti 100k EUR short'ą prieš CHF, nes tada CHF brangimo nuostolis paskolai būtų pilnai padengtas Forex'e gaunamu pelnu, dėl Short EUR/CHF pozicijos. Tačiau yra toks dalykas, kaip swap'ai, kitaip tariant, dėl valiutos su didesne palūkanų norma pardavimo prieš mažesnės palūkanų normos valiutą, Tau skaičiuotų neigiamas palūkanas, kurios teoriškai turėtų beveik atitikti tavo paskolos sutaupymą dėl CHF mažesnių palūkanų. Todėl tiesioginis pasidengimas forexe iš esmės neįmanomas. Nes jei būtų įmanomas, tai iš esmės būtų paskola be rizikos

genyz:
"Taip, EUR palūkanos gali būti žymiai didesnės nei CHF ateityje, EUR gali stipriai brangti prieš CHF ateityje kylant rinkoms ir t.t." Cia tokie ekonomikos/rinkos desniai ar tavo prielaida?

Čia tik buvo vienos iš galimų situacijų aprašymas. Jeigu taip būtų, tuomet imdami paskolą CHF jūs daug išloštumėte.
O dėl Šveicarijos, tai priklauso kokia valiuta tie turtuoliai laiko savo lėšas tuose bankuose. Jeigu CHF, tai jiems jos stiprėjimas kitų atžvilgiu yra tik į naudą, nes jie tampa sąlyginai turtingesni savo šalyje. Kas dėl siekiamo valiutos stabilumo: o kas sakė, kad būtinai CHF turi brangti? Gali paprasčiausiai EUR pigti. Juk, kad ir kokia stabili yra CHF, USD jos atžvilgiu per 2008 metus nukrito 10,5 procento. Ir jei koks amerikietis turėjo paskolą CHF, dabar jis jau skolingas 10 procentų daugiau.
Atkreipiu dėmesį, kad čia iš serijos "kas būtų, jeigu būtų" ir tai įvertinę ir suprasdami šią riziką, galite imti paskolą CHF.

to mjxedo:
VILIBOR rodiklius gali rasti čia

EURIBOR rodiklius gali rasti čia

zakas:
1)Nordejoje kreditams CHF marza iskart buvo pasiulyta 0.65%
2)Cia tik LT atrodo CHF kazkokia egzotika
3)Teko pasisneket su ju dileriais EUR marza keitimo apie 0.22% CHF 0.3% kas taikoma oficialiai skelbtinuose kursuose manes nedomina
4)AS paskola imu 30-40 metu ir man tikrai neidomu kas bus po 3 menesiu mane domina,kas su EURCHF pora bus 5 metu begyje,o bus tas,jei volalitis sios poros bus toks koks buves galima valiutu rizika nuo 5 metu imoku nesieks ne 200 litu.Netiki pats gali paskaiciuot lbank.lt yra puikus archyvas.

1)Ten tą maržą iš oro primečiau, pažiūrėk, paskolai EUR pritaikiau 1,3% maržą, kas yra per daug prie tavo paskolos sumos (jeigu tu moki 3000 Lt/per mėn.). Faktas vis tiek lieka, kad skirtumas tarp EUR ir CHF paskolų yra apie 1,5% ir esminio skirtumo tarp 4,5% ir 6% ir tarp 3,7% ir 5,2% nematau.
2)Dėl šito sutinku
3)Na keista, kad jie siūlo tokią mažą keitimo maržą. Kad ji mažesnė nei 1,4% neabejoju, nes tokiai paskolai turi būtų išskirtinės keitimo sąlygos, bet kad toks mažas skirtumas nuo stabilios lito atžvilgiu valiutos – EUR, nesitikėjau. Matyt tiesiai paduoda pavedimą į forexą, nes laikyti atvirą pozą prie tokios maržos per daug rizikinga.
4)Vien nuo metų pradžios, dėl CHF brangimo, įmokos tavo paskolai būtų išaugusios daugiau nei 100 Lt per mėnesį, o ne 200 Lt per 5 metus (čia pagal prielaidą, kad eurais moki 3000 Lt per mėnesį). Historical volatility aišku rodo mažą valiutos kurso kitimą, kas daro jį patrauklų Carry trade ir paskoloms imti, bet nuo metų pradžios historical volatility buvo stipriai viršijamas. Kas buvo praeityje, nebūtinai turi būti ateityje. Ir labiau tikėtina galima neigiama situacija yra ne CHF brangimas (nes ši valiuta yra ganėtinai stabili), o EUR pigimas (aš to neteigiu, čia iš serijos „kas būtų jeigu būtų“).
Dėl tavo pataisymo su valiutos keitimo kaštais, mano ankstesnio posto pavyzdyje, grynojo sutaupymo sumažėjimas dėl CHF brangimo nuo metų pradžios sumažėja iki 31%. O kas bus su EUR ir CHF nuspręsim ne tu ir ne aš.
P.S. Pats imdamas būsto paskolą, paskolą CHF svarstyčiau kaip realų variantą ir smagu jeigu ji padidins konkurenciją tarp bankų. Bet nereikia teigti, kad paskola CHF yra 100% naudingesnė.

Nepatingėjau, paskaičiavau.
Situacija:
Atsigavę po švenčių 2008 m. sausio 3 d. nutariat pasikeisti savo 300.000 tūkst. Lt 30 metai paskolą iš Eurų (EUR) į Šveicarijos frankus (CHF). Palūkanų norma apskaičiuojama pagal 3 mėn. LIBOR. 2008 m. balandžio 4 d. duomenimis, 3 mėn. EURIBOR siekia 4,741% tuo tarpu 3 mėn. CHF LIBOR sudaro 2,9%. Jūsų bankui lengviau gauti Eurus, todėl marža jiems mažesnė. Imame, kad su banko marža, Jūsų Eurų paskolos palūkanos siekia 6%, o CHF 4,5%. Tačiau atkreipiame dėmesį į keitimo kaštus. Pagal SEB balandžio 4 d. duomenis, negrynų pinigų EUR pardavimo kaina 0,25% skyrėsi nuo centrinio banko kurso. Tuo tarpu negrynų pinigų CHF pardavimo kaina, nuo centrinio banko kurso skyrėsi 1,4% arba 1,15% daugiau.
Imame prielaidą, kad sąlygos 30 m. nesikeičia. Žiūrim, ką turim: tokiu atveju linijiniu būdu per visus 30 m. Jūs bankui sumokėsite 503,062 Lt jei paskola bus CHF ir 570.750 Lt jei paskola bus EUR (valiutų keitimo kaštų neskaičiuojam).
Tačiau, jeigu 2008 m. 01 03 d. 1 EUR = 1,6526 CHF, tai 2008 04 07 1 EUR = 1,5835 (kursai pagal OANDA). Taigi, Jūsų paskola, paversta į litus išaugo 4,18% ir siekia 312.544 Lt (dėl skaičiavimo paprastumo, neatimu 3 mėnesių). Prie 4,5% CHF palūkanų, Jūs per 30 metų viso bankui sumokėsite 524,097 Lt be keitimo kaštų. Pridėjus 1,4% CHF spread‘ą SEB‘e, gausime, kad per 30 metų bankui sumokėsite 530.194 Lt. Tuo tarpu EUR‘ais, pridėjus keitimo spread‘ą per 30 m. sumokėsite 572.177 Lt. Taigi, CHF per 3 mėnesius nusmukus 4,18% ir pridėjus valiutos keitimo skirtumą, Jūsų paskolos sutaupymas per 30 m. dėl valiutos pakeitimo sumažėjo 37%, nepridėjus mokesčio už sutarties valiutos keitimą. Jūs vis dar pliuse, tačiau kas bus, jeigu EUR toliau pigs CHF atžvilgiu arba EUR ir CHF palūkanų skirtumas mažės?
Taip, EUR palūkanos gali būti žymiai didesnės nei CHF ateityje, EUR gali stipriai brangti prieš CHF ateityje kylant rinkoms ir t.t. Tačiau tai jau prielaidų klausimas.
Šio posto esmė nebuvo priversti Jūsų atsisakyti paskolos Šveicarijos frankais. Esmė buvo parodyti, kad valiutų rizika egzistuoja, todėl prieš keičiant paskolos valiutą, reikėtų į tai būtinai atkreipti dėmesį.