Spekuliantai

siaipzvejys
Apie   Veikla   Publikacijos   Virtualus portfelis   Watchlist'as  
 
siaipzvejys paskutinį kartą lankėsi:
Optimizuotu mokesčių suma 2016-08-28 22:21:42
Skelbimų lenta 163 2014-01-03 21:46:32
Saulė šviečia su šešėliu 4 2014-01-01 23:04:33
Dienoraščiai:
Bedarbis Adomas 3 2011-03-09
Šešėlinė ekonomika 3 2011-03-09
Finansų valdymas 3 2006-05-28
Visi siaipzvejys dienoraščio įrašai
siaipzvejys pasisakymai forume:
Šėšėlinė ekonomika priežastys, pasekmės, privalumai 11 Mano verslas 2011-06-08 09:28:10
Taip, teisingai pakimba 10 televizorių. Ir dažnas vadovas juos palieka kaboti įmonės atsargose, tikėdamasis ateityje kažkaip tą klausimą išspręsti. Spręsti iškarto nežino kaip, bet jam reikalingas tų televizorių PVM (kaip pelnas) ir pardavimo srautas (padengti juodų grynų poreikį)... Toks "klausimo" sprendimo būdas pagimdo ateityje klaidą...
Šėšėlinė ekonomika priežastys, pasekmės, privalumai 11 Mano verslas 2011-06-07 23:27:50
Trečiam punkte, norėjau pasakyti, kad įmonės savininkai sugeba pasiimti uždirbtą pelną išsigrynindami per juodą prekybą. Nes jei norėtų tai paimti baltai, reiktu susimokėti mokesčius. Bet paėmus grynus už juos negali pirkti "matomo turto" nes neturėsi kaip tai pagrįsti. Čia ir juos pagauna...
Dalies produkcijos nurašymas - tai 5 punkto papildymas. Tik čia einama oficialiai leidžiamu keliu, kad produkcija nurašoma, kaip nepataisomai sugadinta. Tai tik 5 punkto papildymas.
Šėšėlinė ekonomika priežastys, pasekmės, privalumai 11 Mano verslas 2011-06-07 22:11:06

Aš manau, kad daug įmonių buvo priverstos, dėl įvairių priežasčių, kažkurią tai dalį savo veiklos perkelti į šešėlinę ekonomiką. Susiduriu verslo gyvenime, kad vieni tai daro ypač gerai, kitiems sekasi silpniau, kartais visai nesiseka...  Aš nesu nei šešėlinės ekonomikos propaguotojas, nei jos griovėjas. Aš manau, kad įmonės aukščiausi vadybininkai, privalo mokėti, šį konkurencinį privalumą, taikyti tinkamai ir ypač teisingai įsivertinti grėsmes, bei trūkumus, kad pamatuoti įmonės galimybes ir gautą naujos kokybės privalumą.

Tiriant šešėlinės ekonomikos poveikį  verslo įmonių konkurencingumui, aš neketinu analizuoti etinio oficialiai neapskaitomos ekonomikos aspekto. Šešėlinė ekonomika daugeliu atveju neigiamai veikia šalies ekonominį vystymąsi, socialinę žmonių gerovę bei šalies politiką, tačiau, mano giliu įsitikinimu, turi priešingą, t.y. teigiamą, poveikį verslo įmonių dalyvaujančių oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje rezultatams bei konkuravimo galimybėms. 

Aš tik pasikartosiu, kad racionalių sprendimų priėmimo teorija teigia, jog ekonomikos dalyviai, priimdami sprendimus, įvertina tiesioginius ir alternatyviuosius kaštus bei naudą ir elgiasi taip, kad priimti sprendimai maksimaliai padidintų jų gaunamą naudą. Įmonių gebėjimas sumažinti vidutinius bendruosius kaštus ir gebėjimas pasiūlyti savo pirkėjams sprendimus, kaip šie galėtų sumažinti savo bendruosius kaštus, didina konkurencinius pranašumus prieš kitus rinkos dalyvius.

Tad, jums leidus, aš pamėginsiu surašyti dažniausias klaidas, kurias daro įmonių savininkai su direktoriais, įmonių veiklas dalinai perkeliant į šešėlinę ekonomiką:

 

1.      Reikalingi gryni litai sumokėti darbuotojams „vokelinias“ algas, imami iš įmonės kasos ir pakabinami jie vadovui, kaip avansinis išmokėjimas. Patikrinus tokią įmonę, ar jai bankrutavus, įmonės vadovas pakimba su svetimo turto išvaistymu.

2.      Įmonės išsigrynina pinigus per įvairias nepatikimas schemas. Patikrinus tokias schemas, gyvos įmonės yra priverstos susimokėti visus optimizuotus mokesčius. Žinoma su delspinigiais, baudomis ir įmonių vadovų pabūvimais belangėje.

3.      Išsigryninami iš įmonės pinigai išsimokėti dividendams. Patikrinus įmonių savininkų deklaruotą turtą, šie negali įrodyti iš kokių pinigų, tas turtas įsigytas. Viena klaida, gimdo kitą, taip gimsta reali bėda. Su priskaičiuotomis baudomis, nesumokėtais mokesčiais ir/ar turto, ar piniginė lėšų konfiskavimu.

4.      Gamintojai parduodami prekes „juodai“ į rinką, pasikabina „orinius“ žaliavų sandėlius įmonių balansuose. Žinoma, dar ir „gudresni“ tą „orą“ sugeba įkeisti bankams, gaudami apyvartines lėšas. Ko pasėkoje inventorizavus tokį sandėlį ar mokesčius administruojančiai institucijai ar bankroto administratoriui, nei bėk, nei rėk. Už sukauptą orinį turtą priverstine tvarka susimoka mokesčius, baudas ir delspinigius. O jei įmonė bankrutavo, vadovas atsako už svetimo turto išvaistymą.

5.      Organizuojant įmonėje vienetinę apskaitą ir prekiaujant „juodai“, pakimba „orinės prekės“. Gimsta problema, ką daryti su orinėmis prekėmis, kurių jau nebėra. Eksportuoti į kitas šalį? Tik čia ir vėl bėda. Ana šalis turi už tas prekes susimokėti... o jei nesumoka? Toks eksportas pripažįstamas, kaip nenaudingas įmonei ir įmonės vadovas gali būti užtampytas kreditorių už padarytą nuostolį įmonei. Ir žinoma įmonės vadovui už tai teks atsakyti savo turtu.

6.      Organizuojant įmonėje suminę apskaitą susiduriama su ne logika, nurašant inventorizacijos metu parduotas prekes , kurios iškeliavo už „juodus litus“. Įmonių antkainiai dažnai nėra labai dideli arba „šešėlinės“ prekybos dalis didesnė. O nurašius parduotas tas prekes už einamą mėnesį bendrasis pelnas gaunasi neigiamas. Esant užsispyrusiam mokesčių inspekcijos tikrintojui ar kreditoriui, įmonės vadovas už tokius prekybos mėnesius tampa asmeniškai atsakingas prieš kreditorius, jei ne duok dieve, per trijų metų laikotarpį įmonė bankrutuoja.

7.      Informacijos įmonėje nevaldymas ir jos nutekėjimas. Kol viskas yra gerai, tai gerai, bei kai išeina kas negerai, bet koks skundas su nuoroda į schemą ar procesą, gali pritraukti baudų ir delspinigių daugiau nei visa optimizuota mokesčių suma. 

8.      Buhalteriai dažniausiai dirba valstybei, o ne įmonės savininkams. Žinoma buhalteriams algas sumoka įmonių savininkai. Čia taip jau surėdytas pasaulis. Buhalteriai dažniausiai supranta, kad jų darbas yra tinkamai įmonės apskaitoje atspindėti vykstančius procesus ir teikti teisingas ataskaitas mokesčius administruojančioms institucijoms, bei statistikos departamentui. Dažnai buhalteriai apskaičiuoja mokesčių į didesnę pusę ir įmonės juos permoka. Bet ir yra išimčių, kai anie bando taupyti juos neįsigilindami į įstatymų vingrybes. Bet už visas klaidas yra atsakingas įmonės vadovas.

9.      Įmonės savininko sąnaudų įkėlimas į įmonę. Pavyzdžiui kam įmonei sūkurinė vonia ar šaldytuvas, kai ji teikia turto nuomos paslaugas ar kam įmonei vadovo kelionė į Egiptą ar Turkiją, kai ji nieko, iš niekur neimportuoja? Kam įmonei 12 mobilių telefonų iš vieno operatoriaus, kai įmonėje vos 4 darbuotojai... Patikrinus tokią įmonę, tenka susimokėti ir baudas, ir optimizuotus mokesčius, ir delspinigius... Manau pavyzdžių galėtumėm įvardinti dar plius tūkstantis...

10.  Per didelė prekyba „šešėlinėje rinkoje“ iššaukia įmonėje oficialių litų trūkumą. Dažniausiai įmonės sprendžią šią problemą pasiskolindamos oficialių litų iš įmonės savininkų. Bet nepasižiūri, kad įstatinis kapitalas per mažas, paskolos dydžiui, akcininkai neturi atitinkamo dydžio oficialių deklaruotų litų. Ar „rodoma“ oficiali apyvarta yra per maža patiriamoms veiklos sąnaudoms lyginant su kitomis įmonėmis dirbančiomis toje pačioje pramonės šakoje.

 

Aš surašiau, mano galva, esmines klaidas. Žinoma šį sąrašą ir/ar klaidų aprašą galima būtų plėsti. Todėl, labai prašau, visų praplėskime visi kartu..

Visų paminėtų klaidų taisymui reikalingas laikas. Kai įmonė griūna laiko tam nėra. Negali nieko įmonėje padaryti, nes tai bus akivaizdu, net pirmokui. Staigus „balansinio oro“ nurašymas ir/ar pardavimas į niekur, pakabina įmonės vadovus taip stipriai už atitinkamos vietos, kad aniems visi sutaupymai tuo metu, atsirūgsta mažiausiai dvigubai...

Netolimoje ateityje, jei jums tai įdomu, pamėginsiu aprašyti pagrindinius principus, kaip galima būtų spręsti išvardintas klaidas ir kokie galimi scenarijai būtų įmonės balansuose...
Šėšėlinė ekonomika priežastys, pasekmės, privalumai 11 Mano verslas 2011-03-14 19:07:46
Kodėl tik neoficialus darbo užmokestis ir akcizinių prekių kontrabanda, bei jų nelegali apyvarta vidaus rinkoje... ?
Juk dar yra mažiausiai prekių realizacija be dokumentų, įmokų bei pelno mokesčių pažeidimai, nelegaliai dirbantys asmenys, GPM ir valstybinis soc. draudimas, slepiamos pajamos už darbus ir paslaugas fiziniams asmenims, kai atsiskaitoma grynaisiais, nepagrįstai didinamos sąnaudos, mokestiniai pažeidimai susiję su PVM, pažeidimai ir nusikaltimai susiję su perleidžiamu juridiniu ir fizinių asmenų turtu, neefektyvi ir nepakankamai sureguliuota grynųjų pinigų gabenimo per valstybės sieną ir apyvartą vidaus rinkoje... ir t.t. ir panašiai.

Man teko metus dirbti su profesoriu habil. doc. Vytautu juščiu rašant darbą apie Šešėlinės ekonomikos poveikį verslo įmonių konkurencingumui. Dirbant su šia tema, supratau, kad šešėlio mastas didžiaja dalimi priklauso nuo valstybės politikos (valstybės verslo aplinkos reguliavimas, korupcijos paplitimas šalyje, mokesčių panaudojimas, šalies bendra ekonominė situacija, mokesčių didinimas, mažos ir/ar didelės bausmės už mokesčių vengimą, finansinių produktų stoka, konkurencijos lygio...) ir maža dalim nuo žmonių (atsakomybės jausmas mokėti mokesčius...)...
Valstybėms yra naudinga šešėlinė ekonomika, tik ją, mano manymu, privalo valdyti...
Šėšėlinė ekonomika priežastys, pasekmės, privalumai 11 Mano verslas 2011-03-14 19:06:51
Šešėlis tam tikra dalimi Lietuvai yra būtinas ir svarbiausia naudingas. Tik kaip mes suprantame pačią prasmę šešėlinės ekonomikos. Plačiai - tai,šešėlinė ekonomika yra teisėta ir neteisėta ekonominė veikla. Man yra priimtina teisėta veikla šešėlyje, nes jos požymis - sukurtos, bet oficialiai neapskaitytos vertybės.
Daug kas, o ypač valdininkija dažnai maišosi neapskaitytoje ekonomikoje ir šešėlinėje. Šešėlinė ekonomika ir nereguliuojama ekonomika sudaro neapskaitytą ekonomiką. Pirmosios rezultatai nėra apskaitomi, nes jie yra slepiami (vengiant mokesčių), o antrosios neapskaitomi todėl, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kadangi nėra oficialių ir optimalių skaičiavimo metodų.
Šešėlinė ekonomika - tai antrinė šalies rinka, kurioje vysktantys prekybiniai sandoriai arba būtų įmanomi oficialiai apskaitomoje ekonomikoje, tačiau būtų apmokestinti, arba dėl įstatymų suvaržymo būtų išvis neįmanomi.
"Šešėlis" apima savęs aprūpinimo, pelno siekiančią, legalią ir nelegalią, apmokestinamą ir neapmokestinamą veiklą...
Svarbiausia - kad šešėlinės ekonomikos augimas skatina bendrųjų šalies pajamų augimą. Du trečdaliai šešėlyje gautų pinigų yra tuoj pat išleidžiami oficialioje rinkoje. Du trečdaliai šešėlyje sukurtos produkcijos oficialiai apskaitytoje ekonomikoje nebūtų išvis pagaminta. Konkurencijos įtaka šešėlinėje ekonomikoje yra nuožmesnė nei oficialiai apskaitomoje ekonomikoje, dėl to šešėlinė ekonomikos rinka yra efektyvesnė...
Šėšėlinė ekonomika priežastys, pasekmės, privalumai 11 Mano verslas 2011-03-14 19:05:44
Šešėlis, kaip ekonominis procesas nei koks nors gėris ar blogis. Tai tik procesas. Esminės šešėlio priežastys: mokesčių našta. Laukiama mokesčių naštos įtaka oficialiai neapskaitytos ekonomikos dydžiui yra tiesiogiai proporcinga – tai reiškia, kad didesnė mokesčių našta skatina individus likti „šešėlyje“. Labai didelė gyventojų pajamų dalis perskirstoma valdžios organų, o tai sukelia dažną pasipriešinimą ir norą slėpti dalį ar visas savo pajamas; Nedarbo lygis. Nedarbo lygis, kaip ir mokesčių našta, yra viena pagrindinių oficialiai neapskaitomos ekonomikos priežasčių. Didėjant nedarbo lygiui vis daugiau individų bus suinteresuoti susirasti darbą oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje. Nežiūrint to, taip pat yra įmanoma, kad darbo galimybės oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje yra ribotos, kai nedarbo lygis yra itin aukštas. Nedarbo lygis yra vienas iš daugelio ekonomikos būklės indikatorių ir, jam padidėjus, verslo sektorius siūlo mažiau visų tipų darbo, tiek oficialaus, tiek ir nelegalaus. Socialinės gerovės siekis. Vienareikšmiškai vertinti pavienių priežasčių negalima. Labai svarbu įvertinti ne tik sumokėtų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, bet taip pat atkreipti dėmesį į mokesčių mokėtojų supratingumą, kaip socialinės gerovės siekį. Kol mokesčių mokėtojas gaus jo lūkesčius atitinkančias socialines garantijas, tol jis nė nemėgins trauktis į „šešėlį“ ir vengti mokesčių. Plius dar nuolatinis atlyginimas, ekonomikos reguliavimo indikatoriai ir t.t.
Šiandien daugelis Lietuvos piliečių yra priversti daryti racionalius sprendimus, net neatsižvelgiant į nacionalinius interesus. Valdžia sumažina išmokas, nes mes patys nemokame mokesčių.

Bet ar mes Lietuvoje dar turime iš ko mokėti mokesčius ?

Gyvenamųjų Namų bei Daugiabučių Rinkos Tendencijos 5293 Gyvenamieji pastatai 2008-12-16 18:53:19
Naujienos iš notarų. Pramuštas lobistinis įstatymas, kuris nuo sausio pirmos stabdys pardavimą bet kokio NTurto. Bus reikalinga energetinio atitinkamumo pažyma, kad atlikti sandorį. Nei vienas notaras be šios pažymos negalės įforminti sandorio...
Tai galios ir eiliniams buteliams ... Marijos žemė, čia stebėtis nėra kada...

Daugiau informacijos: http://verslas.banga.lt/lt/spaudai.full/467a2f3274833
Bankai verslą pastatė į kampą 22 Mano verslas 2008-11-18 18:52:12
2 siaipzvejys,

Su Atradius pagrinde dirbo 2 bankai Lietuvoje Swedbank ir Nordea. Jei atradius atsauke draudimus, siulyciau apsilankyti kituose bankuose arba pabandyti pakeisti draudimo kompanija (zinoma su banko palaiminimu). Dar yra 2 bankams tinkamos tmones Euler Hermes ir Cofface. Siulyciau ir paciam su jais susisiekti pasikalbeti.
Ir SEB bankas...
Banku bankrotai 108 Bankų indėliai ir paskolos 2008-10-31 07:54:23
Tai kad paskelbe, pramiegojai zvejys:D
"AB banko "Hansabankas" pelnas per devynis šių metų mėnesius augo 11,9% iki 332,6 mln. Lt, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai."
http://vz.lt/Default2.aspx?ref=lastcomm&ArticleID=dd78a943-7b17-4a88-ab
f3-b94e5ffdd928&readcomment=1
Ar tai rezultatų paskelbimas...
Visos siaipzvejys forumo žinutės
siaipzvejys pakomentavo vartotojų publikacijas:
Ko reikia iš pensijų reformos? 2 2011-03-22 19:19:33
Teisinga kryptis, kas tokiu keliu vysto pensijos reformą. Žmonės kurie tikisi, kad gyvens ilgiau, stengsis turėti kuo daugiau vaikų, kad nebūtų per didelė ekonominė našta savo vaikams senatvėje, plius didesnis vaikų skaičius, tai ne vienas vaikas, kuris gali netikėtai "dingti", kai jo labiausiai reiks.
Augant šalyje gimstamumui, augs ir mokesčių mokėtojų armija, kurią bus galima maksimaliai apmokestinti, kad sunkiai dirbusi ties 65 savo gyvenimo metais susivoktu, kad gyvenimas yra s...as ir daugiau, tokia kančia nebedomina. Ir būtų liuks sulošti domino partija su kurmiais, o sielai keliauti pas šv.Petrą prie dangaus vartų išmaldos prašyti.
atvažiuos Dziu Khan dirbti į Lietuvą 3 2011-03-14 19:00:38
Pajamos darbuotojo Anglijoje iš tiesioginio darbo užmokesčio konvertuojant savarus į litus yra aiškiai didesnės nei Lietuvoje. Bet kiek didesnės ir kaip palyginti? Reikia lyginti pagal perkamąją galią. Ir jei mūsų lietuvaitis gaudamas minimalų valandinį atlygį Anglijoje yra panašiai vargšas, kaip Lietuvoje uždirbdamas 1500 litų į rankas...
Šešėlinė ekonomika 3 2011-03-10 08:00:50

Jau esamus mokesčius vien tik mažinti nebeišeina, nes jau tų mokesčių generuojamas srautas yra įkeistas tarptautiniams kreditoriams. Juos kažkiek perskirtyti galima, bet manau ne tas svarbiausia:
svarbu pripažinti ir padaryti skaidrius "optimizuotus mokesčius". Šalyje mano skaičiavimais optimizuotų mokesčių suma siekia iki 10 milijardų litų. Ištraukus veiklos dalis iš šešėlio išloštu valstybė, nes matytų realią šalies finansinę padėtį ir savo šalies gyventojų poreikį socialinėm pašalpom.

Visi siaipzvejys komentarai
Straipsniai:
Vartotojas neparašė nė vieno straipsnio.
Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital