finasų valdymas 2

siaipzvejys | 2006-05-28 15:11 | perskaitė: 1559
finasų valdymas 2 Finansų funkcijos vaidmuo ir jos veikimo zona priklauso nuo firmos dydžio. Nedidelėse firmose finansų funkcijos darbus dirba apskaitos darbuotojai. Firmos v

Finansų funkcijos vaidmuo ir jos veikimo zona priklauso nuo firmos dydžio. Nedidelėse firmose finansų funkcijos darbus dirba apskaitos darbuotojai. Firmos veiklai plečiantis finansų funkcija paprastai atsiskiria į atskirą padalinį ir tampa tiesiogiai pavaldžia firmos vyriausiajam vadybininkui. Labai dažnai firmų finansų direktorius yra atsakingas už apskaitos ir finansų funkcijas. Jam pavaldus iždininkas (angl.treasurer) prisiima atsakomybę už visas finansų veikas, o apskaitininkas (angl.controller) – už visus apskaitos darbus: finansų apskaitą, mokesčių apskaitą, vadybos apskaitą. Iždininkas daugiau dėmesio sutelkia į išorinius veiksnius, o apskaitininkas- į vidinius.

Apskaitininko ir finansininko veiklos pobūdis iš esmės skiriasi dėl skirtingo požiūrio į pinigų srautus ir į sprendimų priėmimą.

Apskaitininko veikla apima firmos finansinės būklės išmatavimą, mokesčių apskaičiavimą ir jų mokėjimą. Apskaitos funkcijos “produktai” yra finansinės ataskaitos , parengtos remiantis nustatytais apskaitos standartais. Svarbiausi apskaitomi rodikliai yra: uždirbtos pajamos, išlaidos ir pelnas.

Tuo tarpu finansų vadybininkas valdo pinigų srautus, rūpinasi firmos mokumo galimybėmis. Todėl svarbiausi jo sekami rodikliai yra gautų ir išleistų pinigų santykis. Juk nepriklausomai nuo to, ar yra uždirbtas pelnas, ar nuostolis, firma turi laiku sumokėti savo skolas.

Pavyzdys

Baro firma , prekiaujanti medinėmis valtimis, 2002m.pabaigoje pardavė į skolą 5 valtis už 48,000 litų. Valtys buvo nupirktos 2002 metų viduryje už 37,000 litų, už jas pinigai buvo sumokėti. Štai kaip ši situacija bus identifikuota finansų apskaitininko (pelno ataskaitoje) ir iždininko (pinigų srautų ataskaitoje)



Apskaitininko požiūris Finansininko požiūris

Uždirbtos pajamos 48,000 lt. Gauti pinigai 0

Parduotų prekių kaštai 37,000 lt. Išleisti pinigai 37,000 lt.

Pelnas 11,000 lt. Pinigų sumos

sumažėjimas 37,000

Apskaitininkas, išmatavęs Baro firmos 2002 metų veiklą, nustatė 11,000 litų pelną. Finansininkas tokią veiklą negali vertinti gerai, nes negavus pinigų iš klientų, firma negalės grąžinti savo skolų, nors veikla ir pelninga.

Šis pavyzdys rodo, kad finansų apskaita, vertinanti pelną pagal uždirbtų pajamų ( bet nebūtinai sumokėtų) sumą, nevisapusiškai išmatuoja finansinę būklę. Todėl finansų vadybininkas tokį vidinį finansinės būklės išmatavimą papildo pinigų srautų vertinimais, gebėjimais vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Apibendrinimas. Finansų vadybininkas turi išmanyti ir ekonominius procesus, mokėti panaudoti ekonominės teorijos principus, priimant finansinius sprendimus. Pasiūlos –paklausos tyrimas, pelno maksimizavimo analizė, naudos-kaštų principas – tai nuolatinės finansų vadybininko darbo priemonės.

Pavyzdys

Jovirdas yra statybos firmos finansų vadybininkas. Firmos vadybininkai svarsto , ar verta senus kompiuterius pakeisti naujais moderniais. Nauji kompiuteriai pagreitintų projektuotojų darbą, jis būtų našesnis. Nauji kompiuteriai kaštuotų 35,000 litų, o senuosius būtų galima parduoti už 9,000 litų. Naujų kompiuterių nauda dabartiniais apskaičiavimais būtų apie 60,000 litų, o senų kompiuterių- tik 30,000 litų. Palyginkime naudos ir kaštų sumas:

Naujų kompiuterių nauda 60,000 lt.

- Senų kompiuterių nauda 30,000

Naudos padidėjimas 30,000 lt.



Naujų kompiuterių kaštai 35,000 lt.

- Gauti pinigai , pardavus senus kompiuterius 9,000 lt.

Kaštų padidėjimas 26,000 lt.



Papildoma nauda 4,000 lt.



Kadangi senus kompiuterius keičiant naujais padidėjusios naudos suma viršija padidėjusius kaštus, vadybininkai gali priimti sprendimą pirkti naujus kompiuterius, nes firma turės papildomą 4,000 litų naudą.

Komentarai



Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital