Šešėlinė ekonomika
Šešėlinė ekonomika
Įmonės pasitraukusios į šešėlinę ekonomiką - susimažina prekių savikainą, prekių pardavimo kainą, perkamų prekių, žaliavų kainas, darbo užmoke
Įmonės pasitraukusios į šešėlinę ekonomiką - susimažina prekių savikainą, prekių pardavimo kainą, perkamų prekių, žaliavų kainas, darbo užmokesčio išlaidas, kitas išlaidas. Taip pat pasidina prekių pelningumą, išlaiko ir net gali padidinti pardavimo apimtis, sureguliuoja įmonės pinigų srautą, pagreitina pinigų apyvartą.
Taip pat, be tiesioginio kainų sumažinimo, kai konkuruojama kainomis, įmonės dalyvaudamos šešėlinėje ekonomikoje gali pasirinkti ir kitą konkurencinį pranašumo didinimo būdą - konkuruoti produkto ar paslaugos kokybe. Šiuo būdu įmonės mokesčių sąskaita susimažinusios kaštus, tačiau nepakeitusios parduodamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kainos, papildomas pajamas gali investuoti į pridėtinės vertės vartotojams kūrimą. Taip gali būti plečiamas asortimentas, gerinama kokybė ar investuojama į inovacinę veiklą kuriant unikalius, labiau tikslinės rinkos poriekius tenkinančius produktus ar paslaugas.
Pinigai sutaupyti pasitraukus į šešėlinę ekonomikos pusę, gali būti panaudoti ir oficialiai apskaitytoje ekonomikoje pagamintoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms įsigyti. Taigi vienų įmonių dalyvavimas oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje gali padidinti kitų įmonių prekių ar paslaugų paklausą, nes prieš tai tos prekės ar paslaugos dėl lėšų trūkumo galėjo būti ir neįsigyjamos.
Verslo įmonės vykdydamos veiklą susiduria su daugybe reguliacinių barjerų. Dažnai ekonominis įmonių veiklos reguliavimas trukdo įmonėms racionaliausiai siekti savo užsibrėžtų tikslų ir priimti įmonės išlikimui būtinus sprendimus. Apeinant tam tikras valstybės nustatytas reguliavimo priemones galima vartotojams pasiūlyti patrauklesnę produkciją kainos, kokybės ar asortimento požiūriu.
Į šešėlį pasitraukdamos įmonės orientuotos į trumpalaikius konkurencinius privalumus, kurie leidžia išgyventi ir nebankrutuoti.
Mūsų vyriausybė vykstančius ekonominius procesus tiesiog supaprastina. Matematiškai suskaičiuoja menamą turguose apyvartą, įsivertina mokėtiną PVM, jį įsiskaičiuoja į biudžetą ir "dar nenušautą briedį" padalina... Tiesiog juokinga ir tiek. Nejaugi jie tiek yra atitrūkę nuo realybės...
Juk įvedus kasos aparatus, nukentės vartotojai ir turgaus verslininkai. Jie turės kompensuoti PVM. Konkurencija yra labai žiauri. Maržos mažos. Uždirba tik gamyklos ir didmeniniai prekybininkai, arba prekybos taškų organizatoriai. Visi likusieji vos vos susirenka sau kukliai algai. Dirba be išeiginių, neskaičiuodami darbo valandų, be jokių dažniausiai socialinių garantijų... Dabar jiems vėl teks skaičiuoti - ar ištiesus ranką eiti prašyti pašalpų, emigruoti, ar dar už skurdesni atlyginimą dirbti. Nes gamyklos su didmeninkais kainų nenuleis, nes jie diktuoja sąlygas...
Kodėl nepadrius, viską kitaip? Padarykime, kad turgaus prekybinkui būtų labai naudinga turėti tik baltą apyvartą. Kad būtų naudinga jiems mokėti mokesčius. Leiskime jiems iki 100.000 litų metinės apyvartos, atsiimti atgal pirkimo PVM. Tai nebūtų daugiau nei 14.462,81 lt per metus. Per mėnesį 1205,24 lt. Paskaičiavau taip iš 100.000 atimu antkainį 20 proc.,kad nekonkuruotu turguje tik iš pirkimo PVM, toliau išskaičiuoju PVM.
Nuo virš 100.000 litų gautų pajamų moka visus mokesčius.
Kas iš to naudinga valstybei? Iki 10 milijardų išauga per metus BVP. Sumažėję bedarbystė, išauga oficialiai deklaruojamos pajamos, atitinkamai sumažėję socialinės pašalpos. Legalios darbo vietos. Gamyklos, importuotojai nebeturi lengvai pasiekiamų neapskaitomų grynųjų pinigų. Sumažėję importo pažeidimai (pirkimo kainų sumažinimas deklaruojant, kontrabanda ir panašiai). Svarbiausia akivaizdi, lengvai apskaičiuojama parama smulkiam verslui. Auginam smulkų verslą. Jis valstybės pamatas. O jis iš savo uždirbtų litų, per vartojimo PVM ir susimokės valstybei mokesčius...
Atsiras seime kurie pradės tauškėti apie tai, kiek valstybė neteks mokesčių. Tad čia minuso biudžetui jokio nėra. Bet ji ar taip ar taip jų yra netekusi. Bet dar ji per pašalpas susimoka.