Stimulas

niktus | 2009-08-26 11:38 | perskaitė: 1535
Stimulas Pasaulis 2008/2009 m. pamatė didžiausią ekonomikos stimuliavimą per visa savo istoriją. Dar niekada nebuvo išleista tiek pinigų, kad būtų išvengta Did

Pasaulis 2008/2009 m. pamatė didžiausią ekonomikos stimuliavimą per visa savo istoriją. Dar niekada nebuvo išleista tiek pinigų, kad būtų išvengta Didžiosios Depresijos pasikartojimo. Sudėjus į vieną krūva visus JAV stimuliavimo paketus susidaro suma didesnė už bendrą abiejų pasaulinių karų ir „The New Deal“ sumą.

Įvairios stimuliavimo formos, tokios kaip mokesčių karpymas, piniginis skatinimas soc. remtinų, investicijos į infrastruktūrą, mokyklas ir t.t. JAV išsiskiria finansine pagalba finansų sektoriui. CNN „bailout tracker“ duomenimis JAV valdžia įsipareigojo ekonomiką paremti $11 trilijonų, iš kurių jau išleido $2,8 trln. Nepaprastojo generalinio TARP programos tyrėjo Neil‘o Barovsky‘o vertinimu bendra stimuliavimo paketų našta JAV mokesčių mokėtojams gali išaugti iki $28 trilijonų. Didžiausia dalis visų pinigų nusėdo finansinių įstaigų kišenėse, kas daugumos ekonomistų nuomone yra visiškas pinigų švaistymas. Gyvenam kapitalizmo amžiuje, kur silpniausi ar pridarę klaidų privalo bankrutuoti, o ne toliau gyvuoti dėka valdžios paramos.

Paprasti piliečiai iš stimulo turėjo mažai naudos, tačiau jis fantastiškai pagelbėjo akcijų rinkai. Negana to, stimulo nauda pradeda blėsti. Kaip rodo Moody‘s surinkti duomenys „American Recovery and Reinvestment Act“ (ARRA), kuris buvo skirtas tiesiogiai stimuliuoti tikrąją ekonomiką, o ne Wall Street‘ą, savo didžiausią įtaką daro dabar, trečiame ketvirtyje, o toliau jo nauda tik mažės. 2010 m. jo įtaka tikrai ekonomikai sudarys vos 1 %.

Tai yra gana prasta žiniia eiliniam žmogui, ypač kai bedarbystė auga tokiais tempais. Taip greitai blėstant stimulo naudai, ruduo gali būti labai sudėtingas. Padėtį pablogina ir tai, kad šis scenarijus nėra vien JAV problema, su tuo gali susidurti dauguma šalių stimuliavusių savo ekonomikas, ypatingai Kinija. Kaip pvz.: neseniai Kinijos valdžiai pranešus apie skolinimosi sugriežtinimą, akcijų rinka nukrito ~20% nuo pasiektų aukšumų.

Taip pat verta paminėti, kad Kinijos stimulas BVP atžilgiu yra didžiausias pasaulyje ir žymiai lenkia JAV. $2,8 trln., kuriuos jau išleido JAV valdžia sudaro 20% metinio BVP, tuo tarpu Kinijos stimuliavimo paketas (kartu su Kinijos bankų skolinimu) sudaro apie 8,37 trilijonus juanių, kas sudaro 64% 2008 pirmo pusmečio BVP. Kur nusėdo dauguma pinigų? Shanghai indeksas padvigubėjo nuo 2008 lapkričio, nekilnojamo turto, vario, nikelio, plieno kainos kyla nors pasaulio ekonomika susiduria su akivaizdžiomis problemomis.

Bendras šalių stimulas trumpuoju laikotarpiu visikai išbalansavo pasaulinę ekonomiką, o šnekant apie ilgąjį suteikė daug nepagrįstų vilčių. Akcijų rinkai raliuojant tikra ekonomika toliau susiduria su gausybe problemų: didejantis nedarbas, mažėjančios kompanijų apyvartos, krentantčios NT kainos, mažėjantys mažmeninės prekybos pardavimai. Mūsų nuomone yra du paaiškinimai dabartiniam akcijų raliui, tai kad dauguma investotojų tikisi staigaus ekonomikos atsigavimo (mažai tikėtina) arba dėl dirbtinai valdžios sukurto ekonomikos likvidumo.

Taigi kas nutiks toliau? Ar Keynesų stebuklas įvyks? Ar atsigavimas bus pakankamai stiprus, kad būtų išmokėti visi įsiskolonimai/stimulai, kurių prireikė ekonomikos prikėlimui iš numirusių? Greičiausiai ne. Liepos 29 d. du Kinijos bankai pranešė, kad antroje 2009 m. dalyje bus mažinamas paskolų išdavimas. Nuo to laiko Kinijos akcijų kryptis pasikeitė. Tai puikiai matosi iš CSI 300 indekso, kuris seka didžiausias ir likvidžiausias Shanghai ir Shenzhen akcijas.

Gyvename stimuliavimo paketų pasaulyje, kur nuo injekcijų dydžio ir greičio tiesiogiai priklauso kaip stipriai bus juntamas jų poveikis. Kai stimuliavimas įsivažiuoja, bet koks jo sumažinimas gali turėti tokią pačią neigiamą įtaką kaip ir visiškas jo sustabdymas.
Šiuo metu stimulai mažinami trimis frontais: Fed grasina sustabdyti „quantitative easing“ (pinigų spausdinimo) programą, nutraukti mokesčių karpymus ir tiesiogines išmokas piliečiams ir Kinijos bankai žada žymiai sumažinti skolinimą.

Bank for International Settlements (BIS) 2008 metiniame pranešime aprašė ankstesnes bankų krizes ir padarė išvadą, kad norint tvirto bankinės sistemos atsigavimo reikia nurašyti nuostolius, atsikratyti nuostolius nešančiu turtu, likviduoti nereikalingą našumą ir atstatyti kapitalo pamatus. BIS teigia, kad išvardinti veiksniai nebuvo įvykdyti ir kad bet koks stimulas tik trumpam atgaivina rinką, kuriam išblėsus rinka toliau stagnuoja.

Šaltiniai:

http://www.ritholtz.com/blog/2008/11/big-bailouts-bigger-bucks/

http://money.cnn.com/news/storysupplement/economy/bailouttracker

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601087&sid=aY0tX8UysIaM

http://www.economy.com/dismal/article_free.asp?cid=116000&src=economy-hp-dismal-article

http://www.cbo.gov/ftpdocs/96xx/doc9617/06-10-2008Stimulus.pdf

http://news.xinhuanet.com/english/2008-11/11/content_10341108.htm

http://www.forbes.com/feeds/afx/2009/08/11/afx6763394.html

http://english1.people.com.cn/90001/90776/90884/6452204.html

http://business.smh.com.au/business/china-pulls-back-on-bankcredit-throttle-20090811-egzv.html

http://www.bis.org/publ/arpdf/ar2009e6.pdf

 

Komentarai



2009 08 26 21:22     #32143

saunus straipsniukas

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital