Prasidėjus globalinei finansų krizei didžiausias nepasitenkinimas buvo nukreiptas į JAV. Būtent JAV bankrutavo esminis bankas sukėlęs sistematinę griūtį visoje finansų sistemoje. Būtent JAV  esą egzistavo besaikis vartojimas nieko nesukuriant, o tik didinant kreditą. Kita vertus Europa atrodė vieta, kurioje gyvena visai kitokie žmonės, kurie nėra tokie besaikio vartojimo skolon gerbėjai, kur disciplina ir taisyklės vaidina pagrindinį vaidmenį. Ar taip yra iš tikrųjų? Vienas iš galimų būdų atsakant į šį klausimą yra žiūrint per fiskalinės politikos drausmės laikymosi prizmę.  Žemiau esančiame paveiksle parodyta, kaip euro zonos šalys laikėsi Mastrichto kriterijų (debt-to-GDP < 60%; deficit-to-GDP<3%) per pastarąjį dešimtmetį.

Kaip matome statistika liūdna. Tik dvi šalys tvarkingai laikėsi normatyvų (Suomija ir Liuksemburgas). Kas taip pat krenta į akis, tai faktas, kad Airija ir Ispanija, kurios įeina į “blogiukų” sąrašą, taisyklių laikėsi didesnę laiko dalį nei Europos “šviesuliai” Vokietija ir Prancūzija. Be abejo turbūt neatsitiktinai Graikija į rėmus “neįsipaišė” nė vienais metais.. O žiūrint į visų euro zonos šalių bendrą paveikslą taisyklių laikomasi buvo mažiau nei puse viso laiko (43%). Švelniai tariant yra kur pasitempti.

(Duomenys Bloomberg.com, platesniam pasinagrinėjimui informacija rasite čia)