liudnai atrodo IQ skaiciai, panasu, kad uzsienio kapitalo imones stokoja iniciatyvos investuoti Lietuvoje, traukiasi namo $
aisku, tendencijai IQ neuztenka
o Orlenui dar turim dekoti - kad nusipirkes MNF bent kazkiek reguliariai prisideda prie musu TUI stats+ is lenku puses

Denisas

Sakyciau dar vienas vinis i musu karsta, tik tam kad JAV graziai atrodytu.

na taip, agentura velokai prisimine savo pareigas, tad dabar dvigubina pastangas ka nors nudeti.
bet kokiu atveju tokios prognozes ne i nauda. Rytoj jas perskaitys laikrasciuose, ir bent trecdalis skaitovu - o gal net daugiau nei puse - priims jas uz gryna piniga ar nesamoningai tuo prades tiketi. O pradeje tiketi savo veiksmais elgsis taip, kad toks scenarijus is pesimistinio judetu link realistinio. Self-fulfilling prophecy - dar vienas svarbus reiskinys prie pasiulos/paklausos desnio.

"Standard & Poor's": Lietuvos BVP šiemet augs 3,7%
Savo ruožtu kitiems metams "Standard & Poor's" (S&P) žada dar mažesnį augimą - 3%. 2010 m. laukiama ir vėl mažesnio - 2,8

čia tai bent scenarijus. Tikrai ne iš optimistinių klasės.

Ashaman

Kaip pavizdys yra nagrinėjama mūsų kaimynės - Latvijos situacija, kur einamosios sąskaitos deficitas 2006 siekė ~ 21,1% , o 2007 prognuozojamas ~ 23,5%.
O dabar palyginkyte šį rodyklį visų peikiamos JAV kontekste, kuri gyvena ne pagal pajamas, ir kurios einamosios sąskaitos deficitas tera ~ 5,7% ir jums taps aišku ant kokios parako bačkos sedi visa Rytų Europa (nes situacija su deficitais visur yra daug-maž analogiška).

nors deficitai nemaži, sudėtinga ir apskritai turbūt neįmanoma lyginti šių skaičių - Latvijos ir JAV. Tai tas pats kas lygint visiškai skirtingų sektorių ar kategorijų įmonių P/E - daug nereiškia brangu, ir atvirkščiai.
Baltijos šalys - maži atviri ūkiai, tokių IM + EX santykis su BVP paprastai viršija 100%. Negana to, mūsų rinkos dar tik besivystančiųjų kategorijoje - natūralu, kad išorės paklausa didelė tiek vartojimo produktams, tiek, svarbiausia, kapitalo prėkėms, kurių patys ir negaminame.

Ashaman

Visos repo injekcijos po maturity turi būti gražintos atgal ir dinamika tiek JAV, tiek EU per paskutinį pusmetį yra likvidumo "nedidinimo" naudai.

na bet juk bankai gautų pinigų nededa į saugyklas ;)

Ashaman

Likvidumas realybėje nėra didinamas - keičiasi jo struktūra. Šiuo metų jis yra tame pačiame lygyje kaip ir 2007 vasaros viduje (realiai jis pradėjo ženkliai mažeti nuo 2007 gruodžio).
http://i004.radikal.ru/0801/2a/814704f9a14f.png

man atrodo, niekas nieko neapgaudinėja, o jei ir taip - ECB ir kiti bankai daro tą patį. Finansinio stabilumo tikslas ir monetarinio reguliavimo tikslas yra atskiri ir skirtingi. JAV aukcionai per diskonto langą - tai likvidumo būklės tarpbankinėje rinkoje gerinimas.
Ką darė ECB , po to kai įpylė i rinką daug pinigų? tą patį. EONIAi gerokai kritus žemiau 4% vykde pinigų siurbimo operacijas - kitaip tariant, šlavėsi po savęs (likvidumo didinimo pasekmių..). Skolina ilgam, pasiima pinigus trumpam gale - štai jų strategija nesukeliant pavojaus infliacijai užtikrinti finansinį stabilumą.
Visa tai greičiau ne JAV konspiracija, o natūralus procesas po vasarinio "credit crunch".

Denisas

REZIUME:
Atsakymas manjin:
Teiginys "norejau paklausti, kodel esant devalvacijos galimybei dideja palukanu normos?" - yra visiskai neteisingas. Nes tai praktiskai neturi salycio tasku.

na negalima sakyti, kad sis teiginys "visiskai neteisingas" - Juk Svedijoje, Suomijoje, Meksikoje (ir Argentinai Meksikos krizes metais), Rusijoje - pinigu rinkos palukanos per trumpa laikotarpi kilo simtais ne tiesiogiai del infliacijos - pastaroji kai kur atejo jau po fakto.
"currency risk premium" - paziurekit google koki working paper'i, kaip skaiciuojamas rizikos priedas. O be Fisher'io dar turim ir palukanu normu pariteta (interest rate parity) - ja remiasi fx forward nustatymas.
Be to, pats Fisher'io efektas - Jusu pavyzdziu - yra vietinis. Dar turim
International Fisher effect - > http://www.investopedia.com/terms/i/ife.asp

Be infliacijos i palukanu spread'a dar isiskaiciuoja ir kitos rizikos - country risk premium'as itraukia ir default'o tikimybe, ir ne rinkos priemoniu taikymo...Nominalias palukanas dar keicia ir likvidumo situacija tarpbankineje rinkoje.
Taigi nera tos nominalios palukanos tik r + infliacija ;) ir net ne r + infliacija + P(devalvacijos).

dari

4. Tikriausia, finansu srityje sumazejo darbo vietu.

taip, sumazejo - jau sesta menesi mazeja, sikart -4000

Bet, aisku, kaip ir sakot, didziausios netektys statybu ir gamybos sektoriuose: -49000 (daugiausiai nuo vasario) ir -31000 (daugiausiai nuo rugpjucio). Kiek siame etape ta lemia strukturiniai pokyciai, kuriuos minit (china&co) - sunku pasakyt. Aisku tik tai, kad problemos darbo rinkoje - paskutinis zenklas. 5% nedarbo lygis, lyginant su istoriniu 5.5% vidurkiu, dar nera daug. Bet tai didziausias suolis per menesi - nuo 4,7% lapkriti - per paskutinius seserius metus.
Visa tai
kontekste.

dari

5. ar gal eilini karta palukanu mazinimas nepadejo?

dar anksti. Ne taip greitai. Nuo pinigu rinkos iki pajamu ir uzimtumo - gabalas kelio. Bet pradzia jau padaryta, ir tai gerai.

aferistas

... bet nutapyta jūra niekados neatstos tikros jūros.

aferistas

Nebent tau įsivaizduojamas "kotletas",sutuoktinis ir t.t. yra svarbesnis...:D

manau, čia yra visa esmė
ir nebūtina garbinti jūrą už tai, kad ji yra jūra