Ledine | Žinutės

Ar galima Lietuvos ekonomikos krizė? 1605 Politinė ekonomika 2008-06-27 16:46:45

liudnai atrodo IQ skaiciai, panasu, kad uzsienio kapitalo imones stokoja iniciatyvos investuoti Lietuvoje, traukiasi namo $
aisku, tendencijai IQ neuztenka
o Orlenui dar turim dekoti - kad nusipirkes MNF bent kazkiek reguliariai prisideda prie musu TUI stats+ is lenku puses

Ar galima Lietuvos ekonomikos krizė? 1605 Politinė ekonomika 2008-01-30 13:57:12

Sakyciau dar vienas vinis i musu karsta, tik tam kad JAV graziai atrodytu.
na taip, agentura velokai prisimine savo pareigas, tad dabar dvigubina pastangas ka nors nudeti.
bet kokiu atveju tokios prognozes ne i nauda. Rytoj jas perskaitys laikrasciuose, ir bent trecdalis skaitovu - o gal net daugiau nei puse - priims jas uz gryna piniga ar nesamoningai tuo prades tiketi. O pradeje tiketi savo veiksmais elgsis taip, kad toks scenarijus is pesimistinio judetu link realistinio. Self-fulfilling prophecy - dar vienas svarbus reiskinys prie pasiulos/paklausos desnio.

Ar galima Lietuvos ekonomikos krizė? 1605 Politinė ekonomika 2008-01-30 13:08:53

"Standard & Poor's": Lietuvos BVP šiemet augs 3,7%
Savo ruožtu kitiems metams "Standard & Poor's" (S&P) žada dar mažesnį augimą - 3%. 2010 m. laukiama ir vėl mažesnio - 2,8

čia tai bent scenarijus. Tikrai ne iš optimistinių klasės.

Ar galima Lietuvos ekonomikos krizė? 1605 Politinė ekonomika 2008-01-28 12:09:58

Kaip pavizdys yra nagrinėjama mūsų kaimynės - Latvijos situacija, kur einamosios sąskaitos deficitas 2006 siekė ~ 21,1% , o 2007 prognuozojamas ~ 23,5%.
O dabar palyginkyte šį rodyklį visų peikiamos JAV kontekste, kuri gyvena ne pagal pajamas, ir kurios einamosios sąskaitos deficitas tera ~ 5,7% ir jums taps aišku ant kokios parako bačkos sedi visa Rytų Europa (nes situacija su deficitais visur yra daug-maž analogiška).
nors deficitai nemaži, sudėtinga ir apskritai turbūt neįmanoma lyginti šių skaičių - Latvijos ir JAV. Tai tas pats kas lygint visiškai skirtingų sektorių ar kategorijų įmonių P/E - daug nereiškia brangu, ir atvirkščiai.
Baltijos šalys - maži atviri ūkiai, tokių IM + EX santykis su BVP paprastai viršija 100%. Negana to, mūsų rinkos dar tik besivystančiųjų kategorijoje - natūralu, kad išorės paklausa didelė tiek vartojimo produktams, tiek, svarbiausia, kapitalo prėkėms, kurių patys ir negaminame.

Jav krizės išvakarėse? 2721 Politinė ekonomika 2008-01-15 20:44:59

Visos repo injekcijos po maturity turi būti gražintos atgal ir dinamika tiek JAV, tiek EU per paskutinį pusmetį yra likvidumo "nedidinimo" naudai.
na bet juk bankai gautų pinigų nededa į saugyklas ;)

Jav krizės išvakarėse? 2721 Politinė ekonomika 2008-01-15 20:01:56

Likvidumas realybėje nėra didinamas - keičiasi jo struktūra. Šiuo metų jis yra tame pačiame lygyje kaip ir 2007 vasaros viduje (realiai jis pradėjo ženkliai mažeti nuo 2007 gruodžio).
http://i004.radikal.ru/0801/2a/814704f9a14f.png
man atrodo, niekas nieko neapgaudinėja, o jei ir taip - ECB ir kiti bankai daro tą patį. Finansinio stabilumo tikslas ir monetarinio reguliavimo tikslas yra atskiri ir skirtingi. JAV aukcionai per diskonto langą - tai likvidumo būklės tarpbankinėje rinkoje gerinimas.
Ką darė ECB , po to kai įpylė i rinką daug pinigų? tą patį. EONIAi gerokai kritus žemiau 4% vykde pinigų siurbimo operacijas - kitaip tariant, šlavėsi po savęs (likvidumo didinimo pasekmių..). Skolina ilgam, pasiima pinigus trumpam gale - štai jų strategija nesukeliant pavojaus infliacijai užtikrinti finansinį stabilumą.
Visa tai greičiau ne JAV konspiracija, o natūralus procesas po vasarinio "credit crunch".

Pinigu nuvertejimas 295 Bendri klausimai 2008-01-10 09:42:48

REZIUME:
Atsakymas manjin:
Teiginys "norejau paklausti, kodel esant devalvacijos galimybei dideja palukanu normos?" - yra visiskai neteisingas. Nes tai praktiskai neturi salycio tasku.
na negalima sakyti, kad sis teiginys "visiskai neteisingas" - Juk Svedijoje, Suomijoje, Meksikoje (ir Argentinai Meksikos krizes metais), Rusijoje - pinigu rinkos palukanos per trumpa laikotarpi kilo simtais ne tiesiogiai del infliacijos - pastaroji kai kur atejo jau po fakto.
"currency risk premium" - paziurekit google koki working paper'i, kaip skaiciuojamas rizikos priedas. O be Fisher'io dar turim ir palukanu normu pariteta (interest rate parity) - ja remiasi fx forward nustatymas.
Be to, pats Fisher'io efektas - Jusu pavyzdziu - yra vietinis. Dar turim
International Fisher effect - > http://www.investopedia.com/terms/i/ife.asp

Be infliacijos i palukanu spread'a dar isiskaiciuoja ir kitos rizikos - country risk premium'as itraukia ir default'o tikimybe, ir ne rinkos priemoniu taikymo...Nominalias palukanas dar keicia ir likvidumo situacija tarpbankineje rinkoje.
Taigi nera tos nominalios palukanos tik r + infliacija ;) ir net ne r + infliacija + P(devalvacijos).

Jav krizės išvakarėse? 2721 Politinė ekonomika 2008-01-05 21:30:01

4. Tikriausia, finansu srityje sumazejo darbo vietu.
taip, sumazejo - jau sesta menesi mazeja, sikart -4000

Bet, aisku, kaip ir sakot, didziausios netektys statybu ir gamybos sektoriuose: -49000 (daugiausiai nuo vasario) ir -31000 (daugiausiai nuo rugpjucio). Kiek siame etape ta lemia strukturiniai pokyciai, kuriuos minit (china&co) - sunku pasakyt. Aisku tik tai, kad problemos darbo rinkoje - paskutinis zenklas. 5% nedarbo lygis, lyginant su istoriniu 5.5% vidurkiu, dar nera daug. Bet tai didziausias suolis per menesi - nuo 4,7% lapkriti - per paskutinius seserius metus.
Visa tai
kontekste.

5. ar gal eilini karta palukanu mazinimas nepadejo?
dar anksti. Ne taip greitai. Nuo pinigu rinkos iki pajamu ir uzimtumo - gabalas kelio. Bet pradzia jau padaryta, ir tai gerai.

Spekuliantų moralė, filosofijos 2073 Bendri klausimai 2008-01-05 19:24:27

... bet nutapyta jūra niekados neatstos tikros jūros.
Nebent tau įsivaizduojamas "kotletas",sutuoktinis ir t.t. yra svarbesnis...:D
manau, čia yra visa esmė
ir nebūtina garbinti jūrą už tai, kad ji yra jūra

Spekuliantų moralė, filosofijos 2073 Bendri klausimai 2008-01-05 18:00:54

Taigi,ar aš tame paveiksle galėčiau tiek įžvelgti,jei nepažinčiau medžiotojų pasaulio?Niekaip.Tačiau aš matau kiekvieną smulkmeną,net nuotaikas veide bei emocijas,charakterius.Ir man patinka į šį paveikslą žiūrėti.mistikos.
taip, kiekvieną dalyką mes su kažkuo asocijuojame. Tai nebūtinai turi materialu - net paprastas žmogaus vardas gali sukelti papildomų nuotaikų, bet jas pajaus kiekvienas individualiai.
Ir lygiai taip pat jūra - kai į žiūrime ją paveiksle - nebūtinai turime mąstyti apie jūrą. Ir kai esame prie jūros nebūtinai turime mąstyti apie ją - o galbūt apie tai, kas kažkada prie jūros įvyko, gal kažkokį sutiktą žmogų, ar matytą saulėlydį, ar girdėtą muziką , ar..
taigi šiuo atveju, kaip jau sakiau, jūros viena kita atstoja, nes jas sieja trečiasis veiksnys - jis mums svarbiausias, jis mums ir sukelia artumo su jūra jausmą.
Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital