As_uz2: nepamirškit ir Sofijos Veiverytės parodą Radvilose
aplankyti, dabar. Verta.
Gunti,
aš stengiuosi neturėti "pavardžių-simpatijų", ar
"pavardžių-antipatijų" - tiesiog žiūrėti į konkretų darbą bei
fiksuoti jo meninį lygį. Pavardės "autoritetai" manęs absoliučiai
neveikia.
Šiaip aš gal labiausiai myliu litvakus ir senąją (prieškarinę)
Vilniaus meno mokyklą.
O Jūs?
As_uz2:
na jau ne...:) Aš ištisai reiškiu savo kuklias nuomones :)
Norėčiau pritarti Hakunamatatai. Sakyti, kad autoriaus X darbai per
10 metų pabrango 10 kartų yra nekorektiška, kadangi reikia vertinti
ne absoliučias, o santykines vertes. Jūs, kaip ekonomistai ir
investuotojai, turėtumėt itin gerai mokėti diskontuoti pinigų
srautus bei nustatyti visokias ten GDV ir pan. rodiklius.
To: Gunčiui
krypties neturėjimas - tai prabanga, kurią sau gali leisti itin
pasiturintis žmogus. Taip pat nereikia tapatinti krypties
neturėjimo su "paprastumu". Pastarąjį itin vertinu, bet čia mes
kalbame apie skirtingus dalykus, manding. Ir galiausiai: dėl
galerijų. Pavadinimų neminėsiu, bet mano kuklus patarimas būtų...
išvažiuoti iš Vilniaus ir pasidairyti Kaune, Klaipėdoje... Ten
galima atrasti vietų, kur kainos ir kokybės (vertės) santykis Jus
itin maloniai nustebins :)
O iš visų paminėtų autorių menine bei investicine prasme
įdomiausias, be abejo, yra Domšaitis. Ak... :)
Beje, Žygimanto Augustino pirmame aukcione buvo keturi, o
Griškevičiaus trečiame aukcione - du puikūs darbai. Kaip galvojat,
kodėl jie liko neparduoti? Kainos buvo itin normalios.
Čia šiaip, retorinis klausimas... :)
Gunti, man atrodo, kad Jūs prieštaraujate pats sau: viena vertus
teigiate, kad kolekcijai krypties nereikia, o antra vertus esate
tiesiog užsiciklinęs ant kelių pavardžių, šiaip jau gan periferinių
bendrame kontekste. Kas Jums įdiegė tas pavardes - kas prekiauja
jomis?
Bet tai nieko blogo - tiesiog konstatuoju, kad Jūsų kolekcija,
matyt, jau yra kryptinga. Tik galima ir kitas galerijas apeiti -
prasiplėsit :)
Gunti, ir tai puiku... :)
Nepatarčiau pirkti vadovaujantis vien "patiko-nepatiko"
kriterijumi. Kaip teisingai jau buvo pastebeta, skonis kinta. O kuo
daugiau domiesi menu, tuo skonis labiau lavėja ir neisvengiamai
keiciasi.
Be to, patikti gali daug kas, bet visko nesusipirksi, tad yra labai
svarbu jau nuo pat kolekcijos formavimo pradžios nubrėžti aiškią
jos formavimo kryptį.
O nuojauta yra geras dalykas, labai. Tik ji turi buti, turi veikti.
Dažnai, deja, ji miega... :)
Kalbant apie pavardes, įdomu, kodėl minite vien lietuvius? Gal
todėl, kad autoritetu laikote minėtus Lietuvos tapybos
albumus?
O gal pradžiai atsiverskim Laučkaitės-Surgailienės "Vilniaus meno
mokyklą" bei kitų autorių knygas, kaip antai "Išeivijos dailė" ir
pan.?
Galima drąsiai investuoti į bet kurio autoriaus, minimo šiose ir
panašiose knygose, darbus. Čia tiems, kurie nesijaučia tvirti
dailės istorijoje. O išmanantieji suvoks, kad vadovautis viena,
tarybiniais metais išleista oficiozine knyga - absurdiška.
Banalu, bet pasaulis didelis ir įvairus. Neprisiriškim prie
konkrečių pavardžių :)
O kas yra "tikrai geros pavardes"? Juk buvo ir Galdikas, ir
Mackevičius, ir Buračas, ir Krasauskas, ir litvakų visas
pluoštas...