Indrionas | Žinutės
Sprendimas 3 punktui nėra itin sudėtingas.
Reikalingas testas, kuris atsako į klausimą: "kokie yra sistemos
rezultatai? ar jie tokie tik dėl atsitiktinumo, ar sistema iš
tikrųjų prasminga?". (P.S. šį testą sugalvojau ne aš)
Principą galima paaiškinti paprasta analogija: jei pasodinsi 10000
bezdžionių prie klaviatūrų, tai yra tikimybė kad kuri nors iš jų
surinks prasmę turinčius žodžius grynai dėl atsitiktinumo. Dabar
įsivaizduokime tokią situaciją treidinimo kontekste: turime sistemą
kuri per metus atliko 50 long treidų, kaip patikrinti ar rezultatas
geresnis už atsitiktinį? Pasodiname 10000 "bezdžionių" kurios
atsitiktinai per tuos pačius metus atlieka 50 long treidų ir gauna
rezultatus. Surūšiuojame tuos rezultatus ir patikriname kiek
atsitiktinių rezultatų mūsų sistema "nugalėjo". Jei tarkim sistemos
rezultatai buvo didesni nei 8000 atsitiktinių rezultatų, vadinasi
ji "nugalėjo" 80% atsitiktinumo (tai ir bus testo rezultatas). Tą
patį atliekame atskirai su short treidais. Testą atliekame 3-5
metams iš eilės, ir jei sistema kiekvienais metais praėjo testą
didesniu nei 70-80% rezultatu, vadinasi mes turime prasmingą
strategiją. Jei testų rezultatai siekia maždaug 50% vidurkį,
vadinasi strategija yra nieko verta, ji ne ką geresnė nei tiesiog
atsitiktinis treidinimas.
Kaip interpretuoti rezultatą? Kas susigaudo statistikoj tai pasakys
kad tai yra monte karlo arba permutacijos testas. Iš jo gauname
p-reikšmę, t.y. tikimybę kad rezultatas yra atsitiktinis. Jei testo
rezultatas yra 80%, tai tikimybė kad toks rezultatas pasiektas
atsitiktinai yra 20% (arba 0.2 - tokia būtų p-reikšmė statistiko
akimis). Kaip žinome taikomojoj statistikoj 0.2 reikšmė nėra
laikoma reikšminga. Dažnai ieškoma p<0.05 ir p<0.01 reikšmių.
Todėl vienų metų rezultatais remtis negalima, nes ir atsitiktinis
treidinimas gali praeiti testa 80% rezultatu grynai per
atsitiktinumą. Jei testuojame kelis metus iš eilės, tai tokios
bevertės strategijos rezultatai atrodo panašiai į: 20, 75, 45,
90,... t.y. vidurkis artėja į 50%. Tačiau kai rezultatai panašūs į:
80, 75, 84,... Tai jau prasminga strategija. Kokia tikimybė, kad
strategija du metus iš eilės pereis testą >80% tik dėl
atsitiktinumo? Tokia: 0.2*0.2=0.04 -> 4% tikimybė, t.y.
p<0.05. Todėl reikia žiūrėti kelis metus iš eilės.
Kaip taikyti šį testą stebint strategiją realiu laiku? Šį testą
galima atlikinėti nuolatos, pavyzdžiui kas 3 mėnesius. Imame
pastarųjų 12 mėnesių rezultatą ir pastarųjų 12 mėnesių rinkos
duomenis, atliekame testą, jei jis neviršija 70%, vadinasi rinkoje
kažkas pasikeitė ir nunyko anomalija ant kurios buvo paremta
sistema. Todėl sistema išmetama iš sistemų portfelio kol ji
nepradėjo nešti nuostolių.
1 ir 2 punktas nera trivialus ir neturi tokio "tiesiai sviesiai"
sprendimo.
1) Nestacionaruma galima apibudinti paprasta analogija. Isivaizduok
kad yra maiselis su kamuoliukais: 50 baltu kamuoliuku, 30 juodu, 25
melynu ir 20 raudonu. Trauki atsitiktini kamuoliuka, uzsirasai
spalva, grazini kamuoliuka atgal i maisa, kartoji viska vel. Siuo
atveju procesas yra stacionarus - kamuoliuku dazniu skirstinys
nekinta. Dabar isivaizduokim kad kazkas mums nezinant atejo ir
iseme 30 baltu kamuoliuku ir idejo 5 melynus. Naujas dazniu
skirstinys bus 20, 30, 30 ir 20. Tokia laiko eilute vadinama
nestacionaria.
2) Sistemos yra paremtos tam tikromis hipotezemis - jei ivyko
ivykis X, tai turetu ivykt ivykis Y. Tai reiskia kad mes primetam
jog yra priklausomybe tarp siu ivykiu. Taciau mes nezinom ar taip
is tikruju yra. Sie ivykiai gali buti visiskai nepriklausomi, kaip
pavyzdziui monetos metymas - dabartinio metimo rezultatas visiskai
nepriklauso nuo praeito metimo rezultato. Vienas is paprastesniu
budu istestuoti priklausomybe yra chi-kvadrato testas. Kitas
sudetingesnis metodas yra vadinamas Markovo grandines. Kaip
sudaryti chi-kvadrato testa, pavyzdziui monetos metymo atvejui?
Reikia lyginti reiksmes kuriu tikimes kai metymo poros
nepriklausomos: pvz tikimes, kad du kartus herbas is eiles kris
0,5x0,5=0,25 (25%) atveju; kad herbas seks po skaiciaus irgi 0,25,
ir t.t. visi keturi atvejai. Tuomet lyginame juos su stebejimais ir
chi-kvadrato testo pagalba randame ar skirtumas tarp stebetu ir
tiketinu reiksmiu yra statistiskai reiksmingas. Aisku sitas
pavyzdys yra labai paprastas ir teorinis.
3 punktas turi konkretu sprendima, taciau dabar turiu islekt atlikt
keleta reikalu ir aprasysiu grizes...
Ka jus zinote ir galvojate apie jo taikyma prekyboje?
As kazkada skaiciau testus egzistuojanciu tradinimo sistemu, tai
sioji bene vienintele, kuri parode teigiamus rezultatus.
Man tai skamba kazkaip net nesuvokiamai, isbandyti realybeje nera
galimybes, taciau sklando gandai, jog jas masiskai naudoja
fondai.
Paslaptingiausia viso sito reikalo dalis, kad niekas neturi jokiu
komentaru apie tai, kas reiskti gali tik du dalykus:
1. arba niekas nenaudoja
2. arba ji veikia
Tiems kas nezino kas tai, va viena ju
www.neuroshell.com
Kad investiciniu banku treideriai naudoja dirbtinius neuroninius
tinklus ir genetinius algoritmus yra faktas. Kad naudoja masiskai -
abejotina. Is esmes sitie metodai tai yra tai tik subtilesne
brute-forsinio data miningo forma. Jei nezinosi kaip ir kur
ieskoti, nieko gero ir nerasi.
Absurdas..
Tarkim yra dvi sistemos. Ju metiniai rezai, %:
1) -2, 100, -2, 50, -2, -2, -2
2) -30, -20, 30, -10, -30, -10, -10
Pirmosios sistemos rezultatu standartinis nuokrypis yra mazdaug
dvigubai didesnis nei antrosios.. Kaip cia taip? Mazi nuostoliai ir
dideli pelnai didina rizika?!! :D
Ne. Rizika yra matuojama Sharpe reitingu, t.y. vidurkis padalintas
is standartinio nuokrypio. Kuo didesnis Sharpe, tuo mazesne rizika.
Dispersija gali buti didele, bet tuo paciu ir vidurkis gali buti
didelis. Vien is dispersijos apie rizika nieko nesuzinosi. Beje,
geriau ziureti menesinius rezultatus, tokiu budu ir duomenu kiekis
bus didesnis. 7 stebejimai statistiskai nelabai prasmingi.
P.S. sharpe reitingas turi trukuma - teigiamos grazos dispersija
laikoma tokia pat rizikinga kaip ir neigiamos grazos, o tai gerokai
iskraipo rezultatus jei teigiamos grazos skirstinys nera normalus
(t.y. turi fat tails'a).
Kurti veikiančias mechanines sistemas yra įmanoma. Bet tam reikia
tam tikrų žinių ir suvokimo, kurio daugelis neturi ir neturės, nes
tai reikalauja daug pastangų ir laiko.
Yra trys pagrindinės priežastys kodėl eilinė mechaninė sistema
neveikia:
1) Neatsižvelgta į tai jog kainų laiko eilutė yra nestacionari. Tai
reiškia kad rinka kinta. Jei sistema buvo overfitinta prie X
laikotarpio, tai ji visiškai netinka Y laikotarpiui. Aišku sistema
gali kažkiek laiko veikti iki režimo pokyčio, bet tai yra tik laiko
švaistymas.
2) Nėra supratimo kas yra atsitiktinis įvykis o kas ne. Dauguma
sistemų paremtos įvairiais kainų ar indikatorių pattern'ais, tačiau
net nepasidomėta ar tokie pattern'ai yra statistiškai reikšmingi
palyginus su random, ar egzistuoja statistiškai reikšminga
priklausomybė ir t.t. Sistema kuri pagrįsta tik backtestais ir
parametru optimizacija yra bevertė.
3) Kiekviena sistema anksčiau ar vėliau baigia savo gyvenimą, todėl
turi būti periodiškai sekama ir atliekami testai kaip gerai ji
sugaudo neatsitiktinius įvykius. Jei išnaudojama anomalija rinkoje
nunyksta, tai galima pastebėti laiku ir sistemą išimti iš
portfelio.
Beabejo viena sistema remtis yra blogai. Reikalingas tarpusavyje
šiek tiek neigiamai koreliuojančių sistemų portfelis. Bet tai jau
kita tema susijusi su diversifikacija ir rizika.
Dar vienas prieduras prie money managemento :)
Rizikos procentus reikia skaiciuoti nuo kapitalo, kuri turite ta
diena pries treidinant. T.y. gausis anti-martingale sistema - kai
kapitalas auga, kita diena pozicija jau bus didesne, ir
atvirksciai, kai prarandat - mazesne.
Pvz.: turit $1000, ir per pirma diena sekmingai prarandate 4%,
lieka $960
tai kita diena vienas procentas bus nebe $10, o $9,6
Kitas pvz.: turit $1000, ir per diena uzdirbote ispudingus 10%.
Taigi dabar jau turite $1100. Kita diena vienas procentas jau bus
$11. Taip kapitalas auga greitejanciai, o nyksta letejanciai
:yes
Risk managementas zaliems:
ka reiskia pradinis stopas 30 pipsu ir 1% rizika?
ogi tai, tarkim turim $1000
1% nuo $1000 yra $10
vadinasi prarade 30 pipsu turime prarasti $10, o tai reiskia kad
vienas pipsas lygus $10/30 = $0,33
kyla klausimas kiek unitu pirkti/parduoti? na tai irgi nesudetinga
matieka:
xxx/USD porose uzpirkus/pardavus 10'000 vienetu vienas pipsas
atitinka $1 pelna/praradima
reiskias taip $0,33 * 10'000 = 3'300 valiutos vienetu (euru siuo
atveju)
na o jei position sizingas nedinaminis, ir prekiaujate
standartiniais lotais, tai 1 lotas = 100'000 valiutos vienetu, o
0,1 loto atatatinkamai 10'000. Kadangi 3'300 vienetu yra maziau uz
10'000, tai zaiskite su mikrolotais.
Arba vietoj tu dvieju EMA susikirtimo galite mesti moneta (50/50),
arba tiesiog paziuret is akies i kuria puse kaina juda (daugiau nei
50/50). Netikiu as tais indikatoriais :no
O kokios sistemos reik? Day tradinimo ar long-term?
Indikatoriai tai ka as galiu pasakyt, nieko gero jie.
Idomumo delei galit pabandyt uzsidet du EMA (eksponentinius
slenkancius vidurkius), viena EMA 8 periodu, kuris skaiciuotusi
pagal "open" kaina, o kita EMA 5 periodu, kuris pagal "close"
kaina.
Gerai atrodo ir ant 15 min ir ant kitu laikotarpiu chart'u. Bet
aisku taip atrodo zvelgiant i praeiti :p
Treidinimas paprastas:
BUY ir SELL signalai kai susikerta vidurkiai
isejimas irgi kai susikerta is priesingu pusiu arba tiesiog baigesi
diena (lietuvos laiku apie 22-24 val., tokiu metu kaina praktiskai
nebejuda ir nebera reikalo toliau sedet)
Treidinimo laikas: europos ir amerikos sesijos. Galima pradet siek
tiek pries europos sesija, pora valandu anksciau (apie 9 val
Lietuvos laiku)
Pradedamieji stopai ant EURUSD 30 pipsu, GBPUSD 40 pipsu.
(Dar galima pridet trailing stopa, irgi atitinkamai EURUSD 30 pips,
GBPUSD 40 pips)
Dar vienas komentaras: jei jau atidaret pozicija, o indikatoriai
paeme ir pasikeite ir rodo i priesinga puse, tai neuzdarykite
pozicijos, o laukite kol bus pasiektas stopas, arba atsistatys
kaina jusu linkme. Sopas yra stopas, ir ji reikia gerbti. Jei jau
taip atsitiko, kad pozicija pasieke stopa ir indikatoriai dar vis
rodo i priesinga puse, tai darykite stop-and-reverse (t.y.
atidarykite priesinga pozicija).
Money managementas: EURUSD 30 pipsu atitinka 1% saskaitos, GBPUSD
40 pipsu atitinka 1% kapitalo. Tokiu budu neprarasite daugiau nei
1% per treida. Aisku ta 1% rizika galite pasirinkt ir kitokia, cia
jau kiekvieno reikalas. Kadangi EURUSD ir GBPUSD neblogai
koreliuojasi, tai bendra rizika padideja.
Dar vienas pastebejimas:
galimi trys variantai:
1) yra vienas aiskus dienos trendas - tada viskas gerai, baigesi
treidas, einate miegoti
2) pirmoj dienos daly kaina soktelejo (kristelejo), taciau apsisuko
ir pasisuko pries jus. Jusu stopa ismuse, atidarote priesinga
pozicija. Velgi, baigiasi treidinimas ir einate miegoti.
3) pats blogiausias variantas - range marketas. Atidarote pozicija,
jus ismusa stopas, atidarote priesinga pozicija, ir velgi ismusa
stopus. Trecia karta reversinti jau nepatartina, nes tai ranging
diena, ir F-you treidas. Susitaikote su praradimais ir einate
miegoti.
Treidinkit savo nuoziura, as uz nieka neatsakau.
Cia tik tuo atveju, jei busi toks "protingas" ir prisipirksi tiek
unitu, kiek saskaita leidzia :)
O siaip brokeriai, ypac is musu kaimynu rytuose, dar megsta
uzsidirbinet ismusinedami stopus :D
o kartais ne 2% koridoriaus prireiktu?
|