kaina dar prisiminimui uzrasyk

Paskolų su fiksuotomis palūkanomis išduodama labai nedidelė dalis, o ir į jų maržą įskaičiuotas dar ne vienas galimas bazinių palūkanų didinimas ateityje. Fiksuotas palūkanas bankas moka už indėlius, o padidėjus bazinėms palūkanoms tai yra pakankamai pigūs pinigai. Grubiai. Neigiamą įtaką įžvelgčiau nebent dėl skolinimosi lėtėjimo, bet mažieji bankai tai kompensuoja lankstumu.

kaip gavai 7,1? menesiai i pusmeti yra 6, o ne 5.

kad ir kaip knisau ukio ataskaitas, niekaip neradau, kokia dalis isduotu paskolu yra su fiksuota palukanu norma. Butu gerai, kad apibreztum konkreciau ta "labai nedidele dali". Ar ji is viso skelbiama? Kokia didele fiksuota norma bebutu, kylanti bazine vis tiek mazina banko marza - pelna - todel sito argumento nesupratau. Del indeliu ta pati problema, kad jie trumpalaikiai, palyginus su paskolomis ir ju palukanu norma jautri - tas pigumas ilgai netrunka. To nepasakysi apie neigiama ilgalaikiu loanu su fixed rate poveiki. o kaip maziukai skatina skolinimasi? mazindami palukanas = marza? papasakok placiau apie tai p.s mano zinios paremtos JAV rinka ir amerikietiskais vadoveliais, taciau vis tiek nemanau, kad LT bankai galetu israsti kazkoki dvirati ir apsisaugoti nuo jau minetu interest rates kilimo neigiamo poveikio.

Hmz... idomi mintis del to pelno didejo didejant bazinei palukanu normai. Logikos aisku yra, taciau. Paziurim kaip tada bankas sellina savo produktus. Galvojat klientui labai idomu ta bazine norma? Jis ziuri bendras palukanas. Dazniausiai norima islaikyti tas pacias palukanas kokias turejo arba jas pasimazinti, vadinasi teks mazinti marza, o tokiu shop'eriu LT tikrai nemazai. Beje reikia nepamirsti, kad palukanas uz indelius keliamos, jos nestovi vietoje.

2006 m.geguzes men.is Snoro gavau paskola litais su 5,2% metinem palukanom.Terminas- 5 metai.Nuo 2007.05.25d Snoras uz indelius litais moka nuo 4 iki 5.25% metiniu(priklausomai nuo termino).ECB dar pakelus bazines palukanu normas,Snoras bus priverstas ir 6% uz indelius moketi.Panasu,kad is mano paskolos Snorui pelno gali nebelikti.

Bendrąja prasme bankas skolina pinigus tik tokiu atveju, jei tai jam apsimoka ir būdamas profesionalus subjektas paprastai įvertina ir draudžia rizikas dėl galimų palūkanų bazės pasikeitimo. Šiap aišku tema įdomi ir verta padiskutuoti. Manau dar grįšim. "Planuoti 2006 metų rezultatai viršyti sparčiai didėjant klientų skaičiui, kuris per metus išaugo 25 procentais. Buvo aktyviai plečiamas banko skyrių tinklas, daug dėmesio skiriama aptarnavimui, kas lėmė ir padidėjusį klientų aktyvumą. Rezultatai buvo viršyti ir dėl didesnių nei planuota vidutinių aktyvų apimčių ir palankios augusių rinkos palūkanų normų įtakos“,– sakė Ūkio banko valdybos pirmininkė Edita Karpavičienė.

to student. 50mln. pelno per 6mėn. Atimu atidėjimus 7,3mln. (nors dar klausimas ar juos apskritai vertėtų atiminėti, bet...). (50-7,3)/6=7,12mln. Toks skaičiavimas tik aritmetinis, finansine prasme absoliuti nesąmonė.

to eldorado: cia ir yra tavo klaida, kad tu skaitei amerikietiskus vadovelius, nes JAV didzioji paskolu dalis (tiksliai nepamenu, bet kazkas 70-80%) isduodama su fiksuota norma, kai europoje, o ypac Lietuvoje didzioji dalis su kintama. Kiek palukanu normos kitimo rizikos prisiimti sprendzia pats bankas, jis gali persidrausti rizika kitose finansinese institucijose. O siaip GIRIS, taip, bent jau LT banku indeliai yra beveik visada fiksuoti, o paskolos pagal kintama, del to gaunamas trumpalaikis teigiamas efektas. taciau bendrai paemus, kylant bazinems normoms mazeja skolinimasis ir M&G, todel banku pelnai mazeja (cia pasauly, mes atskira respublika). todel finansu sektorius pagal ilgalaikius duomenis yra 2 pagal kylanciu palukanu normu itaka akciju kainai. Lenkia tik energetikos sektorius, kuris kylant bazinems normoms nukencia dar labiau (bet cia kaip minejau pasauly, ne pas mus ).

ten M&A turejo buti

to {SS}: gali buti, kad ir klystu - jei su kintama absoliuti dauguma isduodama tada suprantu, kodel augantys interest rates gerai bankam. Nors aisku stebina tokie skirtumai. Butu gerai, jei galetum info daugiau duoti pasiskaityti apie ta mistine europa ir kodel cia nevyrauja fixed rates, kaip kad JAV

buvo "ant dienu" straipsnis, kad busto paskolas ima dabar daugiau fiksuotas (ar tai paskutinius du menesius). Kita vertus UKB busto paskolu rinkoj neaktyvus kie zinau...

90 proc. busto paskolu kol kas isduotos su kintamomis palukanomis.

Fiksuotos pradėjo populiarėti tada, kai ECB ir t.t. palūkanas pradėjo didinti (Prieš tai buvo pingų "išpardavimas"). Žmonėms parodo palūkanų didėjimo trendą - jie ir ima fiksuotas. Pamatys, kad kurį laiką mažėja - ims plaukiojančias. Jokios mistikos. Net patys bankai jiems geriau patarti negalėtų. Deja.

/dev/null, ar dėl to, kad bankams taip naudingiau?

to el_dorado: del ko JAV gyventojai skiriasi nuo europieciu pagal pasirenkamas normas, tai cia gal geriau atsakytu sociologai, matyt amerikieciams patinka, kai viskas aisku (tiesa ir europieciai vis labiau linke prie fiksuotu, todel sis skirtumas nera labai didelis, koks budavo anksciau). O del imoniu, tai yra kitas didelis skirtumas tarp JAV ir Europos. JAV imones dazniausiai skolinasi isleisdamos savo obligacijas, kai tuo tarpu Europoje daugiau maziau (ypac daugiau vokietijoje) populiariau skolintis tiesiai is banku. Obligacijos dazniausiai buna su fiksuota palukanu norma (nors europoje ECB skelbia kad non goverment fixed rates securities sudaro apie 56% visu skolos emisiju). Taigi JAV imones isleidzia savo obligacijas, kurias isperka investiciniai bankai. dabar specialiai paziurejau, tai euro zonoje per metus indeliu palukanos pakilo apie 1%, kai tuo tarpu paskolu palukanos tik apie 0.6%, todel teigiama normu kilimo itaka abejotina. bet Lietuva yra atskira respublika, cia fiksuotu procentu paskolos sudaro labai maza dali visos skolos.

Kylant ar krenant palukanom banko uzdarbis priklauso nuo to kiek turi jautriu palukanom aktyvu ar pasyvu. Kaip sudeliotas portfolio. Taip kad gali ir up gali ir down, kaj saka negali zinot.

{SS}: dekui, dabar zinosiu zomby: tai matai del to ir gincijomes cia, kokia ta padetis LT