Euro augimas gali sukelti defliaciją euro zonoje.
spekuliantai.lt
|
2007-09-17
|
Forex apžvalgos | perskaitė: 3857
Euro augimas gali sukelti defliaciją euro zonoje.
Stabilus euro augimas dolerio atžvilgiu pastaraisiais metais gresia Europos ekonomikos išsekimu ir gali sukelti defliaciją, mano Nobelio ekonomikos mokslų p
Stabilus euro augimas dolerio atžvilgiu pastaraisiais metais gresia Europos ekonomikos išsekimu ir gali sukelti defliaciją, mano Nobelio ekonomikos mokslų premijos laureatas Robert Mandell.
Kalbėdamas forume Niujorke Mandell pasakė, kad vieningos europietiškos valiutos judėjimas link $1,40 atžymos, kuris nuo 2005 metų pradėjo greitėti, gali privesti prie to, kad euro zonos ekonomika pakartos japoniškos ekonomikos likimą po vadinamojo „Plaza“ susitarimo (susitarimas tarp JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Japonijos dėl valiutinių kursų palaikymo pastangų koordinavimo) pasirašymo 1985 metais.
Būtent tada Japonija sutiko, kad jena augtų, ir doleris per akimirką atpigo iki 80 jenų nuo maždaug 240 jenų. Tai smarkiai pakenkė Japonijos eksportui ir daugiau nei dešimtmečiui nugramzdino šalį į defliaciją.
Mandell, žmogus gavęs Nobelio premiją 1999 metais, kurį dažnai vadina „euro tėvų“ už optimalių valiutos zonų tyrimus, mano, kad tas pats gali atsitikti ir Europos ekonomikai.
„Euro augimas link $1,40 atžymos sekina Europos ekonomiką,“ – pasakė jis.
„Šis augimas sudaro defliacijos galimybę... ir problemas fondų rinkoje“, – pridūrė jis.
Euro zonos ekonomika per antrą 2007 metų ketvirtį išaugo 2,5 procento per metus ir tai tapo žemiausiu rodikliu nuo 2006 metų pradžios.
Mandell žodžiais, ypač kelia nerimą euro lankstumas neseniai įvykusios krizės rizikingų paskolų rinkoje metu, įvykusios dėl problemų su aktyvais. Mandell mano, kad ši krizė buvo greičiau likvidumo, o ne kredito krizė, ir buvo sukelta staigaus pinigų paklausos augimo.
Tam, kad palaikytų finansų rinkas, centriniai pasaulio bankai rugpjūtį suteikė jiems nemažai lėšų – pavyzdžiui, Europos centrinis bankas rugpjūčio 9 dieną įnešė rekordinę 92 milijardų eurų sumą ($125,3 milijardo). Po to ECB įnešė į finansų sistemą dar virš 10 milijardų eurų ir bendra suma viršijo lėšų, įneštų į rinką po rugsėjo 11 atakų, apimtį.
Tačiau po viso to euras tik šiek tiek sumažėjo dolerio atžvilgiu.
„Tas pinigų kiekis, kuris buvo įneštas į sistemą, tiesiog stulbina“, - pasakė Mandell.
„O euras sumažėjo tik šiek tiek ir tai tapo staigmena, kad toks rimtas finansinis įnašas nesukėlė rimtų pokyčių“, - pridūrė jis.
JAV Federalinė rezervų sistema rugpjūčio pradžioje per du kartus įnešė į šalies bankinę sistemą $24 milijardus, kas tapo didžiausiu vienkartiniu lėšų suteikimu per paskutinius keturis mėnesius.
Mandell taip pat pasakė, kad „Kinija per daug nekels nacionalinės valiutos kurso“.
Jo manymu, tai būtų „absoliuti nesąmonė“, jei Kinijos centrinis bankas leistų juaniui išaugti 30-40 procentų, kaip to reikalauja amerikietiški valdininkai. Todėl, kad šis žingsnis sukels grėsmę visam šalies eksportui, o vadinasi ir ekonomikos augimui, kas galiausiai įtakos nedarbo augimą, ypač kaimo rajonuose.
Po atsiejimo nuo dolerio 2005 metų liepą, juanis pradėjo palaipsniui augti, pabrangęs 7,3 procento. Tačiau Baltieji Rūmai ir JAV kongresas pastoviai kartoja, kad Kinijos valiuta išlieka nepakankamai įvertinta, o tai suteikia Pekinui nesąžiningą prekybinį pranašumą ir todėl jie reikalauja, kad juanis taptų laisvesnis.
Paruošta , remiantis «Reuters.ru».