Bitcoin, vis labiau populiarėjanti elektroninė alternatyva standartinei valiutai, lapkričio antroje pusėje pasiekė rekordinių kainos aukštumų – 900 USD. Staiga ūgtelėjęs kriptovaliutos populiarumas atkreipė visuomenės ir valstybių dėmesį į skaitmenines valiutas. Tampa akivaizdu, kad minėtos atsiskaitymo priemonės turi ženkliai daugiau galimybių, negu buvo prognozuojama anksčiau. Bet ar ilgai tęsis šis populiarumas? Gal būt Bitcoin tiesiog yra dar vienas krizės kamuojamo finansų pasaulio burbulas?

Bitcoin – skaitmeninė valiuta, kuri cirkuliuoja išimtinai virtualioje erdvėje, tačiau ją galima pakeisti į daugumą pagrindinių pasaulio valiutų. O visai neseniai Kanadoje buvo pastatytas Bitcoin monetas išduodantis „bankomatas“. Virtualios valiutos emisija yra griežtai apribota sudėtingu programiniu algoritmu, numatančiu baigtinį atsiskaitymo vienetų skaičių – 21 mln. Naujai generuojami Bitcoin tam tikromis proporcijomis paskirstomi tarp kompiuterių, dalyvaujančių sudėtingame atsiskaitymų patvirtinimo procese. Kuo galingesnis kompiuteris, tuo didesnė tikimybė gauti naujų kriptovaliutos vienetų. Norint jų gauti ir naudotis, reikia susikurti elektroninę piniginę ir prisijungti prie atsiskaitymų dalyvių tinklo. Bitcoin-ais galima atsiskaityti ne tik už virtualias paslaugas internete, bet ir elektroninėse parduotuvėse, o taip pat iš privačių asmenų įsigyti fiziškai egzistuojančių prekių (taip pat ir nelegalių), o tai dar viena šios valiutos populiarėjimo priežasčių.

Kita Bitcoin populiarėjo priežastis – visuomenės nusivylimas įprastine valiuta, kuri, gulėdama žmonių piniginėse ar banko sąskaitose, pastoviai nuvertėja. Tai yra natūrali centrinių bankų naudojamų antikrizinių priemonių pasekmė. Viena pagrindinių tokių priemonių – naujų pinigų spausdinimas, kuris, bendrąja prasme, atskiedžia apyvartoje esančių pinigų masę ir taip mažina piniginio vieneto vertę. Tuo tarpu Bitcoin vertė, bent jau pastaruoju metu, ne tik nekrenta, bet ir stabiliai auga.

Kas gi laukia virtualios valiutos ateityje? Šiuolaikinė finansų rinka veikia taip, kad naujų pinigų emisijos teisė priklauso išimtinai valstybei. Todėl valstybių priežiūros institucijos imasi priemonių, kad ir virtualiai valiutai būtų uždėtas reguliavimo „apynasris“. Šią savaitę JAV senato posėdyje, svarstant Bitcoin apyvartos klausimą, reguliacinių priemonių taikymas Valstijų Finmino buvo pristatytas kaip fait accompli (įvykęs faktas). Prognozuoti, kuom tai gresia Bitcoin, artimiausiu metu sunku, tačiau jau tapo akivaizdu, kad valstybės valdymo institucijos virtualios valiutos ramybėje nepaliks, bent jau JAV. Jeigu taip nutiks, tuomet bus sugriautas esminis šios valiutos egzistavimo principas ir jos patrauklumas šešėlinei ekonomikai gerokai smuks. Tačiau JAV dar ne visas pasaulis. Pvz.: Kinijoje ar Rusijoje virtuali valiuta valdžios institucijų yra atvirai ignoruojama, o kiniečiai Bitcoin pradėjo vertinti ne tik kaip atsiskaitymo, bet ir kaip investavimo priemonę. Kinijoje šiuo metu virtualios valiutos pirkimo-pardavimo sandorių apyvarta pati didžiausia.
Kita vertus, vertėtų nepamiršti, kad Bitcoin ne vienintelė virtuali valiuta ir jos augantis populiarumas šiandien negarantuoja jai šviesios ateities. Aukštųjų technologijų pasaulyje tai gana dažnas reiškinys, kai sėkmingas startas neužtikrina pergalės konkurencinėje kovoje. Pavyzdžiui, interneto ieškiklio Netscape Navigator jau seniai nebėra, o ir jį išstūmęs Internet Eksplorer jau užleidžia vietą Google Chrome. Bitcoin taip pat turi konkurentų, pvz.: Litecoin, turintį paprastesnį programos algoritmą ir lengvesnį emisijos mechanizmą. Arba Peercoin, korio naujų vienetų paskirstymo sistema visiškai kitokia. Taip pat yra ir kitų pavyzdžių, o ateityje jų atsiras dar daugiau. Kiek laiko gyvuos Bitcoin, pasakyti sunku, tačiau aišku viena – tai ne paskutinė virtuali valiuta.

TeleTrade analitikas
Romualdas Antoniukas

http://teletrade-dj.lt

Užsakymo Nr. 3102_50