Nafta Persu ilankoje II

el_dorado | 2007-10-19 03:03 | perskaitė: 1003
Nafta Persu ilankoje II 3. Iraq Stai cia dedasi idomus dalykai, susije su 2003 JAV invazija. Pabandysiu paaiskinti: praktikoje, kada salis yra skurdi ir jai pinigu isgauti naftai is

3. Iraq



Stai cia dedasi idomus dalykai, susije su 2003 JAV invazija. Pabandysiu paaiskinti: praktikoje, kada salis yra skurdi ir jai pinigu isgauti naftai is po zemes neuztenka, sudaromas vadinamasis PSA (Production sharing agreement) su privacia struktura (nors ir labai nepopuliaru Saudo Arabijoje bei Irane). Tai reiskia, kad privati bendrove gali pasiimti tam tikra dali pelno uz parduota nafta kaip atlyginima uz tai, kad ji suteike varganai saliai know how bei iranga siurbti naftai. Paprastai PSA dalis privaciai kompanijai ~10%. Visgi 2007 metais priimtas Irako naftos istatymas, numato net iki 75% PSA dali uzsienio naftos kompanijoms kol salis atsitos ant koju. Veliau PSA dalis turetu kristi iki realiai ~20%, kas vis tiek butu dvigubai daugiau nei PSA vidurkis. Kritiku nuomone, Irakas bus juodai numelztas (dar vienas argumentas lojantiems apie blogaja US ), bet i ka as noriu atkreipti demesi, jog tai yra puiki galimybe musu oil majors. Taciau tai tik gana netolimos ateities planai, o tuo tarpu XOM & co daug naftos sioje salyje neisgauna.



4. Kuwait



Dar viena salis, kurioje visa naftos gavyba kontroliuoja valstybes valdoma Kuwait oil company - jokiu PSA, sie arabai sedi ant maiso pinigu, kuriais gali apmoketi exploration ir gavyba. Nafta sudaro apie puse Kuveito GDP.



5. UAE



Velgi, nieko idomaus, liuto dali pasiima Abu Dhabi National Oil company. Vis tik UAE labiau populiaru bendradarbiauti su uzsienio kompanijomis, del ko sios cia isgauna nemazai duju. Veikiausiai del aktyvios diversifikacijos i financial services ir kitus sektorius, nafta cia 'tesudaro' 1/3 GDP.



Taigi siek tiek stebinanti isvada, kad persu ilankos salys, su Irako isimtimi, naftos pinigelius pasilieka sau ir sansu oil majors prasimusti nedaug.



Tikriausiai pagristai manau, jog karinis konfliktas Irane didziosioms naftos kompanijoms iseitu netgi labai i gera, kadangi jos daug naftos siame regione neisgauna, o atmetus gerus 25% pasaulio naftos pasiulos (Iranas grasina uzblokuoti Strait of Hormuz ir turi tam palankia geografine padeti), naftos kaina gerokai sokteletu, taip keldama oil majors pelnus.



Vis tik abejociau ilgalaikes blokados galimybe, kadangi tiek Irane, tiek kitose Persu ilankos salyse, nafta sudaro didele dali biudzeto, taip pat abejoju Irano techninemis galimybemis sulaikyti nafta pas save (kaip zinia, naftos siurbimo stabdymas brangus procesas, o ir be didziuliu mlrd kainuojanciu naftos talpyklu si salis neissiverstu). Galu gale, nevertetu pamirsti ir politinio (ka ten politinio, tikriausiai su tomahawk uzrasu ant sono ) spaudimo is JAV bei kitu saliu spaudimo blokados atveju.



Tai tiek mano pastebejimu is mano pasiskaitymo, labai dekociau jei kas zinot, galetumete pataisyti mano neteisinga info (jei tokios pasitaike) ar papildyti sia tema, nes ja visa labai sunku aprepti, o yra tokia idomi.

Komentarai



2007 10 19 07:10     #11421
saunu o treniruotes tesk ir toliau, tik pradzia bus sunki.
2007 10 19 07:37     #11423
Geras straipsnis apie nafta :yes Aciu, el_dorado
2007 10 19 22:22     #11437
to el_dorado: nezinau ar esi mates si tinklalapi, bet nepakenks kitiems paziureti ir gal kam nors straipsneli sukombinuoti. http://www.wtrg.com/prices.htm Cia pasakojama visa naftos kainu istorija ir grafikai kokia reakcija buvo i tam tikrus ivykius ir t.t. Idomi info - nafta virs 80 doleriu lyginamosiomis kainomis sieke ir 1869 m.
2007 10 20 20:42     #11439
Tikrai geras straipsniukas ir tiesa, kad ivykus kariniam konfliktui Irane, pirmiausia pasiulos sokas paliestu Europa ir Azija, nes JAV turi pakankama apsirupinima nafta is saves, Meksikos, Venesuelos ir Nigerijos, o vat Europai tektu belstis i Rusijos naftininku sirdi, kad sie visu galingumu paleistu esamus naftotiekius ir naftos perkrovos uostus. Brent ir Urals naftos kaina turbut perliptu per WTI :con o kas susije su didziosiomis naftos kompanijomis, joms paprasciausiai nera jokiu politiniu ir teisiniu priejimu pie Persu ilankos "aukso" (iskyrus Iraka), tad jos nukreipusios jegas i Kazachstano, Azerbaidzano, Rusijos, Nigerijos naftos gavybos projektus, kur valstybes suinterisuotos privataus kapitalo investicijomis i naftos sektoriaus pletojima :yes
2007 10 21 12:55     #11440
teisingai pastebeta Poviliukas, isties Kaukaze/Kaspijos juroje oil majors planuoja didziulius projektus, su pajegumais iki 1MBD (mln bareliu per diena).
2007 10 21 12:57     #11441
beje, SS dekui uz straipsni, matytas, bet vis tiek nepakenks dar karta paziureti
Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital