Egidijus R | Žinutės
Saiko nebuvimas visur, mano priesas Nr1. Del jo kyla visos mano
problemos. Persidirbes pavargstu, veliau pradeda listi griaunancios
emocijos: nerimas, pyktis, baime. Prireikia laiko, kad sugristum i
normalia busena. Tai labai panasu i svytuokle. Labai daug laiko ir
sanaudu reikia pastoviam isicentravimui. Vienintelis budas kuri
zinau disciplina. Deja tai nera geriausias....
Nuliudinai mane Bitute...
As pastebejau, kad kai kuriems saikingumas nera nasta, o naturali
busena. Pamenu kai teko daug keliauti automobiliu, mano draugas
rukantis, per diena surukydavo 2-3 cigaretes. Is sono matesi kad
jis neriboja saves, o jam tai naturaliai pavyksta. Naturaliai: "jei
norime i toleta tai ir einame". Jeigu as tureciau jo savybe tada
rukyciau. Taciau jeigu pradedu, tai cigarete po cigaretes kol
galucinacijos prasideda....
Todel as pavydziu zmonems kurieturi saika, saika naturalu, o ne
priverstini ar disciplinuota. Ar saika galima issuugdyti? Ar tai
prigimtinis igudis, jei taip galima issireiksti??
Kas tai yra mechaniskas sportas, manksta???? Ar cia profu
sportas???
O, čia į sveikuolių skyrelį papuoliau:)
Gerbiu kitų įsitikinimus, tačiau tie derinimai - juokas ir
tiek.
Yra ir kitų variantų - noriu pasakyti - kiek "žinovų", tiek ir
variantų.
Jeigu spręstųsi klausimas, kiek aš gyvensiu - 70 ar 500 metų, tada
sutinku, galima ir ieškoti tų variantų, bet jei kalba eina apie
5-10 metų, tada nežinau...
Siūlau ir savo sveikatos formulę:surūkau 1-1,5 pak.cigarečių, ryju
daug kiaulienytės, kurią užgeriu alumi. Puikiai jaučiuosi. Mirsiu
aišku anksčiau už Nataraj, bet išvengsiu sukriošusios
senatvės.
Priminsiu pankų šūkį:GYVENK LINKSMAI, MIRK JAUNAS.
Panku sukis labai geras. Taciau nemanau, kad rukydamas, gerdamas,
vartodamas narkotikus ir panasiai, ilgai gyvensi pagal panku suki.
As visom rankom uz linksma, intensivu, produktyvu gyvenima.
Pritariu geriau trumpiau negu vegetacija. Butu gerai jei galetume
tai pasiekti gyvendami su blogais iprociais. Deja taip nera, tai
tik trumpas malonumas, kuris reikalauja netolimoje ateityje
brangiai susimoketi....
As visada zaviuosi senoliais, kurie yra astraus proto, geros
atminties, jaunesni negu atrodo. Jauni mes dazniausiai visi buname
energingi. Visiems mums "Jura iki keliu". Taciau jaunatviska
energija nepadaro ispudzio palyginus su energingu, blaiviai
mastanciu senoliu.
Todel as labai noreciau islikti kiek galima ilgiau energingas,
blaivaus proto ir panasiai, kiek imanoma ilgiau. Gyvenimas
vegetuojant mane nedomina, tiek jaunysteje tiek senatveje. Kaip
manot ar pasieksiu savo tikslu gyvendamas su blogais
iprociais....????;)
Kazkur girdejau, kad alkoholikai turi tokia nuostata - pradeti nuo
vienos dienos. Siandien nerukau, o rytoj paziuresim. Manau labai
nebloga nuostata...Taciau man jos nereikia. Bet nuo to nelengviau,
nes:
Dar karta isitikinau kokie esame skirtingi. Asmeniskai man, visai
nesunku mesti rukyti (nerukau), mesti gerti. Kartai juokauju, kad
galeciau nekviepuoti iki kol numirsiu.:D Taciau
saikingai rukyti, gerti, maitintis, dirbti,
sportuoti man beveik neimanoma. Jei jau pradejau dirbti, tai iki
nukritimo, issekimo. Jei pradejau gerti, tai kablys garantuotas.
Rukyti, tai cigarete po cigaretes. Visiskai
nutraukti galiu be jokiu problemu, vidiniu nuoskaudu, o
visa tai daryti saikingai beveik neimanoma. Imanoma tik su griezta
disciplina. Taciau zinot ka reiskia gyventi su griezta
disciplina....Man atrodo, kad tokiu tipu kaip as nera, arba labai
mazai.
Ka galit patarti? Ar imanoma ismokti saikingumo? Ar cia tik grabas
tokius dalykus istaiso?
Paskaičiau ką parašiau-nekas, bet kaip kitaip perteikti nzn. Viskam
išdėstyti man paprastai prireikia dviejų valandų.
Tai neskubek:) Manau, kad nerima butu gerai isdiskutuoti. Mums
spekuliantams, verslininkams jis gana aktualus. Pvz. Nagrinedami
savo firmos situacija, surandame problema. Nors ta problema veliau
pasirodo nebuvo verta nerimo kuri patyreme. Net jei ir verta
nerimo, ar verta nerimauti??? Laikui begant mes grudinames. Todel
pasiekti naujam nerimui reikia didesniu isbandimu....
Puikybe - labai "gudri" emocija. Todel, kad ji isiverzia tyliai,
glostydama savimeile, ji maloni, todel daugeliui sunkiai sekasi
indentifikuoti. Tiksliau - jos nesinori indentifikuoti...Juk tai
malonu kai tave giria:D Ypac pavojinga ji jaunam, nepatyrusiam....
Pyktis, baime ir panasiai yra lengvai savija
indentifikuojamos/pajuntamos emocijos emocijos. Todel galima imtis
priemoniu stabdyti. Taciau leidziantis gylin, subtilesne emocija -
nerimas, taip pat griaunanti, kankinanti emocija. Kartais kyla is
geru tikslu pvz.: apmastant/medituojant savo vaiku ateiti.
Uzsleptas pyktis turi buti isganytas. Kitaip bus ne kas. Taciau as
rasiau apie dar tik kylancias stipres emocijas (pvz.pyktis). Jis
del savo destruktyvumo turi buti stabdomas kol neisiplieske. Nes
pyktis tik pavirsutiniskai paziurejus yra pozityvas (pvz.: suteikia
energijos ir panasiai). Siaip jis aklas ir kankinanti emocija....
Is pykcio negali gimti nieko pozityvaus, nors is pirmo zvilgsnio
taip ir atrodo..
Manau, kad reikia laikytis toliau nuo blogu stipriu emociju kol jos
dar nesukilo. Neleisti joms isiliepsnoti. Is pirmo zvilksnio gali
atrodyti, kad pyktis (net pavydas) gali buti kaip teigiama emocija.
Pagreitina reakcija, suteikia energijos, ryzto. Taciau gyliau
paanlizavus, darytina isvada, kad pyktis aklas, destruktivus. Jis
daugiau padaro zalos asmeniu kuris pyksta. Todel manau, jeigu
imanoma reiktu vengti sios busenos. Jei neimanoma, tada gali
reiketi imtis priemoniu, bet tai turi buti suvokta, ne is pykcio, o
isanalizavus situacija uz pykcio ribos.
|