2006 Kovas, 9d.

chiupt | 2006-03-10 08:53 | perskaitė: 1034
2006 Kovas, 9d. 2006.03.09 Itempta buvo savaites pradzia - RTS ir didziosios dalies vakaru pasaulio kritimas 07-08 dienomis, SEB'o gasdinimai del nekilnojamo turto, veluojanti

2006.03.09

Itempta buvo savaites pradzia - RTS ir didziosios dalies vakaru pasaulio kritimas 07-08 dienomis, SEB'o gasdinimai del nekilnojamo turto, veluojantis SEB'e paskirstymas zadetosios knygos "Lietuvos akciju rinkos gidas", o kur dar Ekrano vingiai.

Siandien dauguma rinku (isskyrus RTS) atsigavo, taigi galime daryti kuklia prielaida kad Lietuvos birza labiau itakoja siaures ir vidurio europos birzu nuotaikos, o ne rusijos.

Is Ekrano kazko labai tiketis siuo momentu abejoju ar verta - jeigu ir nukris zaliavu kainos (kai kam kyla minciu apie pasaulio zaliavu rinkos burbulo sprogima), Ekrano gaminami produktai seniai jau papuole i smukimo faze visame vakaru pasaulyje, ir realiai konkuruoti toje rinkoje imanoma tik maksimaliai minimizavus kastus, kas Lietuvoje padaryti jau beveik neymanoma (vien darbo jegos kastai ka reishkia), plius smunkanti rinka ir be galo intensyvi konkurencija. Pelno marza islaikyti gaminant didelius kiekius nerealu del konkurencijos, o nusitaikyti tik i pelningus segmentus nerentabilu. Vienintele galimybe imonei netapti ATK2 (Alytaus tekstile 2) perkelti visas daug zmogaus tranku darbo reikalaujancias operacijas bent jau i Rumunija/Bulgarija, o dar geriau Ukraina, Turkija ar subkontraktais bet kur kitur siame pasaulyje, ir atlikti tik aukstos pridetines vertes darbus.

Apie rusijos rinka paliksiu spekuliuoti labiau ja ismanantiems, taciau palukanu normu kelimas turetu atitraukti grandines principu pinigus is rizikingu rinku i maziau rizikingas, o is ju i vertybinius popierius (vidutiniu laikotarpiu)

SEBo apzvalga: gasdinimai nekilnojamo turto ir statybos kompanijoms, taciau jei ir sprogs burbulas, didziausia poveiki turetu tureti seniems pastams ir zemei, bet ne naujai statomiems objektams, nes siems paklausa virsys pasiula nepriklauso nuo euro, nepriklausomai nuo kainu burbulo. Pajamos auga, laisvu zemes sklypu miestuose nedaugeja, istatymai negereja, taigi...

Kadangi auga palukanos normos, auga darbuotoju atlyginimai bei leteja daugumos sektoriu augimas, pelningumo augimas visuose sektoriuose be isimties turetu suleteti. Geriausios salygos islieka: imonems kurios tenkina augancia lietuvos ir aplinkiniu rinku vidaus paklausa, bankams (ypac baltijos saliu), statybu bendrovems (treciuoj vietoje, nes joms pelna turetu mazinti darbuotoju trukumas).

Su ateinanciais pirmaisiais IPO i lietuvos rinka galetu pagaliau ateiti ir "market makeriai", o tai tikekimes tures teigiamos itakos stabilizuojant rinka ir neigiamos ieskantiems galimybiu paspekuliuoti trumpu laikotarpiu.

Daug artejanciu naujienu - MFN, Jelfa, LTK dividendai, taciau mano manymu jos dideliu pakeitimu rinkoje neturetu padaryti (gal tik viena kita kompanija stipriau itakoti). Atejus naujienoms paprastai rinka susistabilizuoja ir laukia atspirties tasko, kas turetu buti nauji peliningumo/projektu vykdymu duomenys ateinantys turbut jau balandi (uz pirma Q). Tokia tads mano nuomone siam kartui







2006.03.05

Nors prekyba nevyko, bet apturejau ilgu diskusiju per savaitgali su keliais analitikais, kilo nauju minciu. Galvojau kur pakankamai saugiai patalpinti nedideli kieki pinigu, kuriu reikes apmokant keleta paskola ir repo palukanas. Kadangi terminas pinigu investavimui neilgas, pradzioje galvojau apie paprasciausiai - padeti kaupiama indeli, kur kaip tik 6 menesius galeciau kas menesi pervesti pinigeliu, uz kuriuos dar ir palukanas skaiciuotu, o atejus terminui garantuotai visus pasiimciau ir susimokeciau ka reik (i akcijas tokiam trumpam laikui man per didele rizika investuot). Taciau pasidiskutavus so vienu sebo obligaciju/akciju analitiku iskilo keletas kitu galimu investavimo krypciu - Agio banko indelis ukrainoje (palukanos apie 8%), verngrijos ir graikijos euroobligacijos (palukanos irgi tarp 7-9%). Nepalyginamai geresni variantai nei indelis - Sebas duoda 179 d. 1.99 % terminuotam kaupiamajam, o neterminuotam tai apskritai iki 2% (tik ukrainoje atsiranda ryski valiutu rizika).

Tuopat metu ir iskilo klausimas - koks informuotas zmogus riktusi saugioms investicijoms indeli, kai uz valstybes obligacijas moka 4x dagiau? Juk rizika netgi mazesne - valstybes nebankrutuoja, o bankai - kuo laisviausiai gali. Ir kodel 60% lietuvos gyventoju turinciu santaupu juos laiko kaip banko indelius????????

Iskilo ir dar viena ideja - uzsipirkti akciju/obligaciju fondu fonda, taciau cia jau iskyla klausimas ar po 6 menesiu kai butinai reikes lesas isgryninti nebus kaip tycia akciju rinkos nukritusios... Sito varianto rizika reikes issamiau ivertinti.



Darbingos/pelningos visiems ateinancios savaites. Te omx indeksai liejasi laisvai!(i virsu)





2006.03.02

Galvoju ir as pabandysiu isitalpinti tarp minciu destytoju.

Pradesiu nuo idomiu atradimu - visu pirma atsekiau kad jt.lt tiklapyje pateikia kazkaip padvigubintas apyvartas. Ir visai netycia pastebejau, nors jau koki metai antri kai pas juos tinklapy info pasiziurau karts nuo karto. (beje, kaip tik si savaitgaly jie perdarineja savo sistema, atnaujintam tinklapyje ta klaida berods istaisyta).

Ir antras siandienos atradimas - pabandziau palyginti PTR ir Kauno tiltu vienam darbuotojui tenkanty pardavimu (apyvartos) lygi, ir kad ir kaip bebutu keista jie praktishkai identishki. Zinoma lyginu siek tiek skirtingus laikotarpius (kauno tiltus uz 2004 metus, 600 darbuotoju, 128 apyvarta), o PTR pagal naujausius duomenis - 190 apyvarta, ir 950 darbuotojai. Ir gaunasi kad abiejuose imones darbuotojui tenka 200 tukst lt (kelestai ciut daugiau, su 213 tukst). Kas yra gan idomu, ypac atkreipiant demesy kad PTR nori didint apyvartas kitamet. Tiketinai jai reikes ryskiai didint darbuotoju skaiciu, ir matyt ji gali su planu vykdymo sunkumais susidurt (zinant siandienos lietuvoje statybiniku pasiula), arba sumenkinti pelno marza (atlyginimu sprogimas).

Ir prisiminimui pries keleta dienu daryta perzvalga vpk 2005 IV ketvircio kapitalo rinkos duomenis - po pirmu 2 2005 metu ketvirciu dideliu pinigiu iplauku i rinka is ne rezidentu, seka 2005 3Q didziausios (per 5 metus) rezidentu ketvirtines grynosios investicijos (lietuvishku pinigu)!. Kas galetu ir paaishkinti spalio rinkos pika (per 3/4 metu i imoniu vertybiniu popieriu rinka iplauke 400 mln LTL. Galit spet kokie bus duomenis uz 2005 4Q kai vpk isleis sekancia analize balandi...

Siam kartui skaiciu uzteks

Komentarai



2006 03 09 16:55     #5605
RST ar RTS?
2006 03 10 06:05     #5610
chiupt, labai idomios mintys. Dekui uz pamastymus.
2006 03 10 08:45     #5611
To: OpTiiX Aciu uz pataisyma, isties RTS
2006 03 10 08:46     #5612
To: meskalepeska Aciu, malonu kai gera reakcija
Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital