Opcionus galima naudoti daugybei skirtingu tikslu, todel ir
mokymosi kelias kiekvienu atveju bus skirtingas. Mano atveju jis
buvo toks:
Is pradziu issiaiskinau, kas tie opcionai ir kam juos naudoja. Cia
padejo Investopedia,
Wiki,
CBOE
Options Institute ir daugybe kitu puslapiu (google paieska
"options" daro stebuklus
). Pabandykite suprasti kokie yra
opcionu tipai (Europietiski, Amerikoniski ir tt). Issiaiskinkite,
kokiais opcionais ketinate prekiauti ir toliau domekites butent
tais opcionais. Bent jau is pradziu nesukite sau galvos del
egzotisku opcionu (yra didele tikimybe, kad jums ju gyvenime
neprireiks)
Kai jau mazdaug pradejau gaudytis pagrinduose, emiausi skaiciavimu.
Cia jau neapsieiti be opcionu skaiciuotuvo. Sitas pradzioje man
neblogai pasitarnavo:
CBOE
Options Calculator. Veliau, zinoma, pradejau naudoti kiek
imantresnius irankius (tame tarpe, MatLab ir savo rasytas programas
specifiniams uzdaviniams spresti). Internete maciau nemazai opcionu
skaiciuotuvu Exceliui. Tai gali buti neblogas irankis tiek pradziai
tiek ir veliau prekyboje, taciau as pats nei vieno is ju
nebandziau. Jei ketinate programuoti patys, cia yra nebloga vieta
pradeti:
Black-Scholes in
Multiple Languages.
Taciau noreciau atkreipti demesi, kad pradzioje jums turetu rupeti
ne patys modeliai (kaip jie skaiciuojami, kurie ir kada yra
geresni), o tai KA jie skaiciuoja. Tiesiog reikia gerai pagalvoti
apie visus dydzius, kurie yra itraukiami i skaiciavimus:
akcijos kaina (arba kito finansinio instrumento,
jei opcionas yra ne akcijoms, o fjuceriams ar fondams),
implied volatility (deja nezinau kaip tai vadinasi
lietuviskai
),
palukanu norma,
dividendai, o taip pat svarbiausi opciono
parametrai: teise pirkti ar parduoti (
put ar
call),
strike kaina ir galiojimo laikas
(
expiration). Nepamaisytu pagalvoti apie kiekviena
is situ dydziu, pabandyti paskaiciuoti su skirtingomis reiksmemis.
Siame etape svarbiausia yra suprasti, kaip kinta opciono kaina,
kintant kiekvienam is siu parametru. Ir kodel kaina kinta butent
taip.
Kai jau galejau apskaiciuoti opciono kaina, emiausi
strategiju.
Yra gana svarbu zinoti, kokios yra strategijos, kam jos naudojamos
ir panasiai. Taciau cia yra ir keli pavojai. Visu pirma, reikia
suprasti, kad sios strategijos yra tik tipiski modeliai. Realybeje
yra zymiai daugiau variantu opcionu panaudojimui, todel nera butina
prisiristi prie kuriu nors strategiju ir ju grieztai laikytis.
Antra, opcionu kaina priklauso ne tik nuo akcijos kainos, bet ir
nuo daugybes kitu faktoriu (zr pajuodintus parametrus pastraipa
auksciau), todel jusu realus grafikas toli grazus nebus toks
grazus, kaip vaizduojama strategiju aprasymuose (tie grafikai,
sudaryti is lauzytu liniju). Beje ir tie grafikai visai nera
lauzytos linijos, o greiciau labai dailios kreives, jei jus
nelaikysite opciono iki expiration (ir jus greiciausiai to
nenoresite daryti). Ypac atsargiai reiketu ziureti i visas "market
neutral" strategijas. Jos tik is pirmo zvilgsnio atrodo patrauklios
(mazdaug, statymas uz abi puses + maza rizika)!
Veliau bandziau gilintis i tas graikiskas raides (kurios is tiesu
ne visos yra graikiskos
), taciau mano atveju jos pasirode
nelabai reikalingos. Taciau bendru atveju vistiek reiketu zinoti
kas jos yra ir ka reiskia.
Galiausiai as itraukiau opcionus i savo bendra prekybos strategija,
kaip rizikos valdymo priemone, kuria iki siol gan sekmingai
naudoju.
Pakeliui dar ismokau kelias pamokas skaudziuoju budu:
* opcionu volatilumas
nera tik vienas is tu
parametru, kuri galima laikyti pastoviu
* opcionu volatilumo sypsena
yra realus reiskinys
ir i ja butina atsizvelgti
* opcionai praranda verte begant laikui. kuo arciau expiracy, tuo
greiciau verte prarandama
* dazniausiai opcionu likvidumas yra mazas
Velgi noriu priminti, kad cia aprasiau tik tuos dalykus, kurie mano
atveju atrode svarbus.
Sekmes!