Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
|
|
Parašė: 2006-12-23 15:47:40
siapzvejys
Elektroninė revoliucija, regis, tampa galutiniu atsisveikinimu su
industrijos amžiumi, o tai sąlygoja situaciją, kuomet dalis vis
mažėjančio darbo atitenka keletui kvalifikuotų inžinierių ir kiek
gausesniam būriui darbuotojų.
tas yra. Kazkaip per langa pasiziurejau, kaip statomas namas. Hmmm.
Ranku darbo dar yra, pvz, armatura risti, bet kai senas
statybininkas pareiske, kad jaunimas geriau su kranais susitvarko,
nes iprate su joystiku prie kompo makaluoti, tai cia jega.
Produktyvumas isaugo, net kalbos nera. Vis daugiau fizinio darbo
yra pakeiciama protiniu. Imant ta pati statoma nama kaip pavyzdi,
atsiranda itarimas kad pagrindine kaina yra ne fizinis darbas, o
"know how", pradedant statybos masinomis ir baigiant zinojimu, kaip
sudeti parketa.
Bet velgi tai nereiskia, kad laisvu darbo ranku nera kur deti. Pvz,
tipinis bankas islaisvino darbuotojus pastates kompiuterius, bet
tie patys darbuotojai dabar uzsiima vidine prieziura, kurios seniau
bankas is principo negalejo daryti. Kertinis zodis cia yra -
restrukturizacija.
|
|
Parašė: 2006-12-25 17:10:53
2ashaman, is kur jie kontroliuoja pasauli 300 metu jei ne
paslaptis? pats idejai linka kad savo itaka pradejo igauti mazdaug
Napoleono karu metu, tai kiek mano istorijos zinios veza (uz egza
gavau 99proc), tai jie PRADEJO itakoti pasauli pries 200 metu. Bet
esme ne tame- noriu tik pasakyti kad butent tu tirstini spalvas ir
varai i vienus vartus, reik pasidomet visapusiskiau (jokios info
neturiu ir linku nesiulau, bet akivaizdu kad cia vienpuse
diskusija).manau kad atsirastu tiek pat argumentu pries visus
issakytus argumentus, tuomet velgi atsirastu atsvara aniems ir
t.t... ir taip be galo..bet nevermind, as cia isvis be reikalo
rasau, siandien nusidejau (persiedziau ir pergeriau) ir nusisneku..
Rasant i tema tai krize JAV nusimato ne tokia ir menka mano galva,
nes siauraakiai jau parode savo galias, ir reikia nepamirst kad yra
milijardas indusu kurie stovi eileje prie ekonomikos boosto, o visa
tai yra ziauri konkurencija JAV kuri recesijoj. zodziu ka JAV
praras ta kinija ir galbut indija pasiims ir graziuoju tikrai
neatiduos, isvada kad tikrai verta kreipt demesi i pietryciu azija,
nes ateitis ten. istorija jau parode kad pasaulio centras vienoj
vietoj ilgai neissilaiko...tai tiek, nors ir ne i tema puse
Nothing is certain except death and taxes
Benjamin Franklin
|
|
Parašė: 2006-12-25 17:17:55
dar teko girdeti planus suformuoti ACU (Asian Currency Unit) erdve,
bet planas sitoj stadijoj jau ne vienus metus ir nelabai juda i
prieki, nes joje turetu dalyvauti daugelis labai skirtingu
valstybiu- Koreja, Japonija, Kinija, Malaizija ir pan... esme tokia
kad jei tai ivyktu, pasaulines ekonomikos polis ryskiai pasisuktu i
kita ramiojo vandenyno puse.
Nothing is certain except death and taxes
Benjamin Franklin
|
|
Parašė: 2006-12-25 17:40:19
Idomi mintis, taciau as su tuo kategoriskai nesutinku.
Apie kokia fiskaline ir monetarine politika galima kalbeti, jeigu
nei vienos, nei kitos JAV realiai nekontroliuoja.
Turiu kitą požiūri į tokią pačio interpretacija ir
kraštutinumą.
Siekdama veikti visuminę paklausą, JAV vyriausybė pasinaudojo dviem
politinėm priemonėmis: fiskaline politika ir monetarine
politika.
Fiskaline politika - tai trilijoniniai pirkimai iš karinės pramonės
įmonių karo prekių, paslaugų. Tokiu būdu pajamos mokesčių pavidalu
ir pageidaujamų investicijų dydyje augina Bendrąjį nacionalinį
produktą BNP (gross national product). Ar etiška investuoti į karo
mašiną, kitas klausimas, bet ar JAV vyriausybė vadovaujasi
fiskaline politika - tai to nelabai eina paneigti. Dar įvertinkime
multiplikatorinį efektą vidaus rinkoje, kurį maitina investicijos į
karo pramonės produktus bei jų paslaugas, tai galima teigti, kad
vidutiniškai investavus 1$ į karo pramonę, vidaus rinka pritraukia
5$ papildomų pageidaujamų investicijų į civilinę pramonę.
Monetarinė politika. Tai Federalinio rezervo pirkimas atviroje
rinkoje, diskonto normos keitimas ir būtinojo rezervo normos
keitimas .
1. Pirkimas atviroje rinkoje. JAV Vyriausybė spausdina obligacijas
ar trumpesnių terminų vertybinius popierius. O Federalinis rezervas
jas perka. Pagal tai, kas vyksta dabar JAV finansų rinkoje, tik
spėlionės ir interpretavimas. Kokio dydžio pinigų masė sukasi -
nelabai kas gali pasakyti. O tie kas žino, nesako. Lieka spelionė.
Bet viena eina pasakyti - kad šis monetarinės politikos punktas
egzistuoja. Labai smagu, kad JAV sugeba iškišti trijonus
atspausdintų dolerių ir juos gražiai išmainyti į naftą, kiniškas
prekes ir paslaugas. Yra dar vienas, bet palūkanos už prekes. Bet
jos yra tik 5 su dalim %. Minus infliacija ir šalių donorių
prisiimta riziką, tai beveik niekas. Čia ( šalių donorių veiksmai)
nelabai daug logikos, menau daug daugiau politikos. O kuris
politikas yra normalus verslininkas mastantis nesiaurai, o plačiu
kontekstu, aplenkiant siaurus finansinių grupių interesus. Ar
prisidarius daug nesamonių, kinai ryšis save sukratyti trumpu
laikotarpiu. Aišku, kad NE. Gal arabai, ne juk JAV kareiviai lieja
savo kraują už jų pačių saugumą. Juk išsipjautų vienas kitą už
naftos barelį. Rusai - trukdo mentalitetas. Juk jie savo rublį net
niekina. Ką daryti rusų funkcionieriams, kai rinkoje viskas
matuojama dolerinia verte. "Čem bolše, tiem lutče", kuo daugiau
baksų turiu, tuo daugiau sau leisti galiu...
2. Diskonto normos keitimas. Tai čia yra kaina už kurią jie sugeba
gauti iš šalių donorių pasiskolinti. Žinoma super būtų JAV
vyriausybei pasiskolinti už mažiau, bet čia dar "Politinis verslo
ciklas". Juk mokant mažiau Federaliniam rezervui gali dalį pajamų
gaunamų iš mokesčių nukreipti į skolos mažinimą ar į socialinių
problemų sprendimą. Bet politikų tikslas - noras būti perrinktiems.
Valdininkams reikia palankios rinkėjų nuotaikos, kai jie eina
balsuoti, nes ekonomika yra svarbus balsuojančiojo elgsenos
veiksnys. Nedarbas buvo pagrindinė Herbert'o Hoover'io pralaimėjimo
priežastis, o infliacija Jimmy Carter'io.
3. Būtinojo rezervo normos keitimas - manau trumpu laikotarpiu
neturėtu keistis.
Giliems finansiniams sukrėtimams JAV trumpu laikotarpiu nėra jokių
galimybių. Nei apačia, nei viršus tam nėra pasiruošę. Išoriniai
kreditoriai palauks, kol JAV vyriausybė suras kelią iš bankrotinės
situacijos, už tai gaus palūkanas ir ne tik.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2006-12-25 18:08:47
is kur jie kontroliuoja pasauli 300 metu jei ne
paslaptis?
Na dėl 300 metų kontroliavimo, tai jau kraštutinė reakcija į
istorines paradigmas. Manau JAV aukso amžius ir didžioji įtaka
susiformavo po II pasaulinio karo. Nes Vakarų Europos valstybės,
Rusija, Japonija ir Kinija tiek save nustekeno per pirmuosius XX
amžiaus penkis dešimtmečius, kad JAV tapo atsvaros centras, į kurį
sutekėjo beveik visos pasaulio aukso atsargos tam momentui. JAV
anot istorikų 1946 metais turėjo daugiau aukso atsargų, nei visos
pasaulio valstybės kartu sudėjus.
"„JAV nuo karo visai nenukentėjo. Karo metais ji padidino ne tik
ginklų, bet ir vartojimo reikmenų gamybą. JAV turėjo daugiau aukso
atsargų negu visos kitos šalys kartu paėmus“ [Janina Varnienė,
Istorija: civilizacijos Lietuva pasaulis, Arlila, Vilinius 2000,
psl.130].
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2006-12-25 18:12:09
dar teko girdeti planus suformuoti ACU (Asian Currency Unit) erdve,
bet planas sitoj stadijoj jau ne vienus metus ir nelabai juda i
prieki, nes joje turetu dalyvauti daugelis labai skirtingu
valstybiu- Koreja, Japonija, Kinija, Malaizija ir pan... esme tokia
kad jei tai ivyktu, pasaulines ekonomikos polis ryskiai pasisuktu i
kita ramiojo vandenyno puse.
Ištisai pasaulyje kuriasi įvairūs poliai.
Pvz. „Gal būtų galima kalbėti apie šiandieninę Vakarų civilizaciją
panašiai, kaip Robertas Redfieldas kadaise suvokė Indijos
civilizaciją: Redfieldas apie ją kalbėjo kaip apie didžiąją
tradiciją, brahmanų ginamą intelektinę tradiciją, kuri buvo bendra
visai Indijai, bet tiktai elito sluoksnyje, o daugumoje Indijos
gyventojų gyveno mažuose kaimuose, kurių kiekvieno tradicijos
truputį skyrėsi nuo kitų kaimų, net ir gretimų. Redfieldas kalbėjo
apie didžiąją tradiciją ir mažąsias tradicijas: didžioji – Indijai
bendra, bet ji tik stogas, nepasiekiantis liaudies, nesuprantamas
daugumai beraščių, ir daugybė mažų tradicijų, kurios buvo atskirų
kaimų kultūros. Tos mažosios tradicijos buvo lokalinės ir palyginti
nekintamos kiekvieno kaimo skirtingos kultūros.“ [Vytautas Kavolis,
Kultūros dirbtuvės, Baltos lankos, Vilnius 1996, psl.23]. Šiuo
puikiu Roberto Redfieldo pastebėjimu galime interpretuoti ir šešių
pirmųjų valstybių vadovų intelektinį darbą, kurį jie atliko nuo
1946 metų kovo 16 dienos, kai nuskambėjo Churchillio kalba apie
„geležinę uždangą“ Fultone (Misurio valstija, JAV). Kai abstrakti
idėja, suprantama tik valstybių elitui, per laiką tapo kūnu –
Europos ekonomine bendrija, vėliau peraugusia į Europos sąjungą.
Dar ir šiandien, eiliniai ES valstybių gyventojai nelabai supranta
šio darinio prasmės.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2006-12-26 06:47:02
Nors ekonomikos dėsniai jau šaukiasi recesijos JAV, politikos jėgos
gali daug ką iš esmės pakoreguoti.
Per pusę amžiaus JAV susikūrė sau pasaulinę politinę hegemoniją. Po
antro pasaulinio greit susuko keletą organizacijų su “kilniais”
tikslais - IMF, WTO, World Bank – atseit, pasaulio gelbėti:
skatinti finansinį stabilumą, padėti skurstančioms ir eko/fin
nelaimių ištiktoms šalims.
Koks buvo ir yra tikrasis JAV tikslas? Panaudoti šias po savo
sparneliu esančias organizacijas savanaudiškiems tikslams pasiekti.
Ne iš geros valios gi jos skolino krizės ištiktoms šalims –
Meksikai, Argentinai, Rusijai, Brazilijai, etc etc.. Organizacijų
„stabilizacijos programos“ pradėtos dar 70-ais visad buvo tik
gražus pavadinimas liberalizacijos politikai, su šūkiu „laisvas
kapitalo judėjimas“ – suprask, įleisk JAV korporacijas į savo
teritoriją, ir leisk joms deramai pasipelnyti.
O įdomiausia tai, kad taisykles JAV visad nustatinėja "pagal
aplinkybes", t.y. pritaiko jas taip, kaip tuo metu patogu. Pvz. IMF
politika niekad nebuvo nuosekli: 1997-aisiais ragino Azijos šalis
atrišti savo valiutas, o jau 1998-ais skolino bilijonus Rusijai ir
Brazilijai, kad tiktai šios išlaikytų savo fiksuotus kursus. Dabar
va kinus bado, kad atlaisvintų valiutos reguliavimą, nors dar prieš
pora metų gyrė Hong Kong‘ą kaip gerai šis tvarkosi su fiksuotos
valiutos sistema.
JAV akivaizdžiai manipuliuoja. Ir tie globalūs ir šventi tikslai
nėra nieko daugiau kaip JAV bankininkų interesų tenkinimas. Iš kur
gi visi Iždo sekretoriai ateina? Ogi iš privataus ir grobuoniško
investicinės bankininkystės sektoriaus. Net dabartinis Paulson'as,
ir tas buvęs Goldman Sachs'o vadas.
JAV naudojasi IMF, WTO, WB kad sutvarkytų “besivystančias” rinkas
savo Wall Street’o bankeriams, kurie visai sėkmingai dirba
prekiaudami populiariausia JAV preke pasaulyje – skola (in
Treasuries). Sistema logiškai išmastyta. Harvard‘as pumpuoja
ekonomikos teorijas išrinktiesiems politikų vaikeliams (kas ten
dabar "ant bangos" - viena iš keinsizmo modifikacijų?). Šie eina į
Wall Street‘ą ieškoti, kur dar JAV galėtų priduoti savo skolas, o
reward'as dosnus - milijonai Kalėdinės premijos. Ir niekas kitas
daugiau nerūpi. Per Azijos krize jau tapo aišku – atvėrė JAV savo
bankeriams Azijos tigrus, gražiai užsidirbo, bet vos tik truputis
panikos - ir išnešė savo kailį. Po krizės pigiai apsipirko ir
toliau verslą daro. Kaip gerai būti svečiu: kada nori ateini, kada
nori išeini, o šeimininkai turi tvarkytis savo ekonomikas po tokių
vizitų.
Kaip bevartytum, JAV protingai sukasi. Nė vienas centras pasaulyje
nėra toks vieningas. Kol Europoje draskosi prancūzai su vokiečiais,
Vakarai su Rytais; kol Rusijoje šaudosi ir nuodijasi privatininkai
ir valstybininkais, JAV veikia išvien. Ne veltui gi Henris
Paulson‘as su Ben‘u Bernanke už rankučių susikabinę į Kiniją
traukė.
|
|
Parašė: 2006-12-26 14:21:12
Malonu paskaityti protingu ir argumentuotu komentaru siame
thread'e.
Tiesa, WTO buvo ikurta 1995 metais. 1944 UN bande ikurti ITO,
kurios ikurima blokavo JAV, mat turejo itarimu kad si organizacija
galetu kontroliuoti "big business." Is ITO liko it GATT
susitarimas.
Mano nuomone JAV itaka pasaulyje atsirado ne anksciau kaip WW1, bet
WW2 buvo didziulis suolis i prieki.
My spamblog experiment: iPhones R Us
|
|
Parašė: 2006-12-26 16:57:29
Ledine
Kol Europoje draskosi prancūzai su vokiečiais,
argi? Po WWII franko-germanu bendradarbiavimas labai ir labai...
Aerobus kaip pvz.
Del Jav sefuojamu WTO ir WB: butu idomu pamatyti, kaip ir kada buvo
pasinaudota "lektuvnesiu politika", aukai nesutikus su WTO ir pan.
politika. Mano ziniomis, Malaizija per paskutine Azijos krize
pasiunte WTO i viena vieta, ir issikapste patys. Ir - nieko.
|
|
Parašė: 2006-12-26 20:21:09
2ashaman, is kur jie kontroliuoja pasauli 300 metu jei ne
paslaptis? pats idejai linka kad savo itaka pradejo igauti mazdaug
Napoleono karu metu, tai kiek mano istorijos zinios veza (uz egza
gavau 99proc), tai jie PRADEJO itakoti pasauli pries 200 metu. Bet
esme ne tame- noriu tik pasakyti kad butent tu tirstini spalvas ir
varai i vienus vartus, reik pasidomet visapusiskiau
Reali moneychangerių kontrolė prasidėjo dar ankščiau, ~ XVI-XVII
amžiais.
Pirmiejų buvo Genuezos pinigų keitėjai - jie skolino Ispanijos
karaliui Ferdinandui, kuris per XVI amžių (kai Kolumbas atgabeno iš
Amerikos kalnus aukso) taip įprato leisti pinigus karinėms
kampanijoms Europoje, kad išgaravo ne vien tik Kolumbo auksas, bei
Ispanija per 50 metų sugebėjo 4 kartus paskelbti bankrotą,
nesugėbant atsiskaityti su Genuezos keitėjais (tarp kitko dauguma
buvo irgi žydų kilmės ).
Dėl spalvų tirštinimo - aš dalyvaujų šioje diskusijoje norėdamas
sužinoti daugiau - būtent iš jūsų, visų forumo dalyvių, ir
nuoširdžiai džiaugiuosi kad diskusijoje gimsta tiesa (taip saknt
"in vino veritus" ).
Taip jau susiklostė kad pastarojų metų pasaulio ateitės (ekonominio
augimo) vizija yra miglota. Dar prieš metus tokie mano pasisakymai
tikrai būtų pasmerkti, ir bučiau užmetytas akmenimis kaip
beviltiškas fantazuotojas. Tačiau dabar vis daugiau blaiviai
mastančių žmonių, nearibotų propogandine žiniasklaidos (kurią
tarpkitko didžiaja dalimi kontroliuoja tą patį moneymasterių
chebrą) teikiama informacija formuoja skirtingą požiūrį į pasaulio
ateitį.
Aš labai norėčiau klysti ir tikėtis kad kaip rusai sako "авось
пронесет", bet kadangi šį klaida man kainuotų realius, nemažus
pinigus, geriau jau busių atsargių pesimistų.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2006-12-26 20:52:04
Įdomu būtų išgirsti čia bediskutuojančių nuomones apie JAV krizės
galimus pasireiškimus ir scenarijus.
Ashaman'o pateiktoje nuorodoje http://maltsev.nsk.ru/bankrot.html
straipsnio vertėjas nuo savęs priduria tokį scenarijų: JAV,
nerasdama kelio iš susidariusios padėties, ryžtasi paleisti pinigų
spausdinimo mašinas ir tokiu būdu įsuka infliacinę spiralę. Pasak
vertėjo, kitos šalys irgi neatsilieka ir atsako tuo pačiu... Man
natūraliai kyla klausimas, kodėl kitos šalys turėtų irgi imtis to
paties? - Aišku, dabar, kai ekonomika sulyg kiekviena diena darosi
vis globalesnė, o finansiniai ryšiai tarp šalių - vis stipresni,
natūralu, kad krizė JAV negali neturėti jokio poveikio kitoms
pasaulio ekonomikoms. Tačiau, pasak straipsnio vertėjo, "...šalių
centriniai bankai bus priversti spausdinti vis daugiau savų pinigų,
kad supirktų vis daugiau baksų..." - sakyčiau, keistoka
argumentacija. Jei krizė JAV pasireikš tuo, kad JAV paleis
spausdinimo mašinas (dėl tokio krizės scenarijaus tikrai negalėčiau
garantuoti), manau, kad kitoms šalims nebus jokios būtinybės sekti
JAV pavyzdžiu: Nu ką, krizė JAV, todėl natūralu, kad jai
devalvuojant savąją valiutą (JAV dolerį), jo kursas krenta kitų
pasaulio valiutų atžvilgiu. Tokiu atveju, kitoms šalims, norint
užsipirkti daugiau nuvertėjusių $$$, nėra reikalo nuvertinti ir
savąją valiutą.
Dabar kitas aspektas - ar tikrai JAV daug išloštų devalvavusi
savąją valiutą. Devalvacija gali palengvinti šalies skolų naštą tik
tuo atveju, kai didžioji dalis skolos yra gauta iš užsienio
šalių-donorių ar tų šalių, kurios savo užsienio valiutos rezervus
laiko JAV doleriais. Sutinku, kad tokių šalių yra tikrai nemažai,
bet iš kito Ashaman'o pateikto straipsnio matome, kad pagrindinis
JAV įsiskolinimas yra tos pačios JAV bankams... Negana to, kad ir
kaip gudriai nebandytų JAV suktis, iš skolos naštos išsisukti
nepavyks be ypač radikalių pokyčių: juk pinigų spausdinimas nėra
Kongreso valdžioje. Kai kalbama apie pinigų spausdinimo mašinų
paleidimą, nematau kito kelio, kaip dar didesnį JAV valstybės
lindimą į skolas: JAV išleistos obligacijos išperkamos Federalinio
Rezervo atspausdintais pinigais. - Ir kur čia matomas problemos
išsprendimas? Sakyčiau, vienintelė išeitis iš susidariusios
padėties - pinigų spausdinimo teisės atėmimas iš privataus
Federalinio Rezervo ir suteikimas tiesioginei ar netiesioginei
Kongreso kontrolei. Bet kaip tokį perversmą padaryti nepakenkiant
šalies gyventojams bei ūkiui, užsienio šalių-donorių, bei kitų
investitorių interesams? - Čia esminė problema. Juolab, kad
Federalinis Rezervas, turėdamas šią teisę, iš paskutiniųjų stengsis
tą teisę ir išlaikyti. - Prisiminkime iš istorijos, kuo baigdavosi
JAV prezidentų bandymai pakeisti esamą tvarką...
Dažnai žmonės bando gretinti artėjančią JAV krizę su Didžiąja
Depresija JAV (1929m.). Čia nenorėčiau sutikti, nes tuometinės
depresijos pagrindine priežastimi buvo pinigų trūkumas, kuris
turėjo iššaukti anuometinių kainų kritimą (defiliaciją). Dabar, kai
apie beprotišką pinigų spausdinimą kalbame kaip apie vieną iš
galimų krizės scenarijų, manau pinigų trūkumas tikrai negręsia
... Jei visdėlto artėjančios JAV krizės metu bus paleistos pinigų
spausdinimo mašinos, panašu, kad krizės požymiai bus priešingi nei
Didžiosios Depresijos. Būtent, tokiu atveju kiltu nemaža infliacija
JAV, o kai kas pranašauja net ir hiperinfliacija.
Toliau vystant infliacinį krizės scenarijų, galima pasvarstyti ir
apie JAV akcijų rinką . Kaip, jūsų nuomone, turėtų elgtis akcijų
kursai tokios krizės atveju? Iš vienos pusės, krizė beveik visuomet
iššaukia šalies ūkio nuosmūkį ar net suirutę - tokiu atveju, akcijų
kursai lyg ir turėtų smukti... Iš kitos pusės, akcija yra realios
įmonės (t.y. realaus turto) dalies "sertifikatas". Esant didelės
infliacijos ar net hiperinfliacijos laikotarpiui, akcijos, kaip ir
vartojimo prekės turėtų paklusti tiems patiems dėsniams - t.y.,
akcijų kursai turėtų augti...
Taigi, svarstymai labai prieštaringi. Gal vieni sutiks su mano
mintimis, kiti prieštaraus - tikrai bus įdomu padiskutuoti
:wink...
Andrius_S
---------------------------------------------------------------------------------------
In the business world, the rearview mirror is always clearer than the windshield
|
|
Parašė: 2006-12-26 21:14:31
Turiu kitą požiūri į tokią pačio interpretacija ir
kraštutinumą.
Siekdama veikti visuminę paklausą, JAV vyriausybė pasinaudojo dviem
politinėm priemonėmis: fiskaline politika ir monetarine
politika.
Monetarinė politika. Tai Federalinio rezervo pirkimas atviroje
rinkoje, diskonto normos keitimas ir būtinojo rezervo normos
keitimas .
Giliems finansiniams sukrėtimams JAV trumpu laikotarpiu nėra jokių
galimybių. Nei apačia, nei viršus tam nėra pasiruošę. Išoriniai
kreditoriai palauks, kol JAV vyriausybė suras kelią iš bankrotinės
situacijos, už tai gaus palūkanas ir ne tik.
Sutiksių tik iš dalies, t.y. dėl fiskalinės politikos. Ją, tokių
būdų kaip jus aprašėtė JAV tikrai kontroliuoja. Iš tiesų mokestinių
pavydalų surinktas lėšas JAV administracija gali nukreipti vienai
ar kitai sričiai finansuoti (military, social, healthcare,
etc.).
Tačiau dėl monetarinės politikos sutikti negalių, ir nesutikimo
priežastis yra paprasta - JAV nekontroliuoja savo centrinio banko -
FRS.
Iš jųsų paminėtų 3 monetarinės politikos krypčių, JAV kaip valstybė
naudojasi (bet nekontroliuoja) tik pirkimais atviroje rinkoje. T.y.
JAV kaip valstybė turi teisė išpirkti savo pačios Finansų
ministerijos (Treasury) išleistas obligacijas už mokesčių mokėtojų
lėšas (nes kitų pajamų JAV neturi). Teoriškai išpirkti tai gali,
bet pinigų kaip visuomet truksta - vėl tas pats ydingas ratas:
Treasury bonds - FRS spausdina USD ir didėja JAV skola
bankininkams.
Dabar 2 ir 3 punktai: diskonto normos keitimas ir būtinojo rezervo
normos keitimas - šių monetarinės politikos aspektų JAV
nekontroliuoja. Juos kontroliuoja privatus centrinis bankas - FRS.
Situacija yra unikali, nes šiai dienai iš ekonomiškai išsivysčiusių
pasaulio šalių JAV yra vienintelė - nekontroliuojanti savo
centrinio banko.
Dabar pora žodžių apie išorinius kreditorius ir jų kantrumą.
Kiekviena gerbianti save valstybė (jos centrinio banko specai)
turėtų apskaičiuoti riziką. Ir vienintelė priežastis kodėl USD dar
netapo tualetinių popieriumi yra tai - kad skolintojai tęsia JAV
kreditavimą. Amžinai tai tęstis negalės, nes ateina momentas kai
kreditavimas jau neneša jokių dividentų (ekonominių ar politinių)
ir tampa sunkią našta. Pagrindiniai JAV skolos VP savininkai
suvokia situacijos trapumą ir stengiasi išlaikyti status qwo, o dar
labiau jie stengiasi išplėsti savo prekių/paslaugų rinkas prekyboje
su partneriais ne USD zonoje. Panašų kad Kinija kaip didžiausias
kreditorius (nežiūrint į tai kad 1 trln. USD gali virti pelenais)
gylios JAV krizės atvėjų išloš daugiausiai, todėl vargų ar kinai
lauks kol JAV šiek tiek devalvuos USD ir atgaivins ekonomiką, tam
kad jų trilionas (skolos VP) turėtų išliekamąją vertę. Greičiau jie
kaip tikrai "draugiškas" JAV partneris pakiš amerams koją, ir
pagaliau užims reikšmingesnę vietą pasaulio elito gretose.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2006-12-26 21:33:52
tokį scenarijų: JAV, nerasdama kelio iš susidariusios padėties,
ryžtasi paleisti pinigų spausdinimo mašinas ir tokiu būdu įsuka
infliacinę spiralę. Pasak vertėjo, kitos šalys irgi neatsilieka ir
atsako tuo pačiu... Man natūraliai kyla klausimas, kodėl kitos
šalys turėtų irgi imtis to paties? Tačiau, pasak straipsnio
vertėjo, "...šalių centriniai bankai bus priversti spausdinti vis
daugiau savų pinigų, kad supirktų vis daugiau baksų..." - sakyčiau,
keistoka argumentacija.
Infliacija nėra tolygi devalvacijai.
Manau pagrindinė prielaida pinigų spausdinimui - nafta ir kitos
comodities. Kol nafta bus prekiaujama už USD, visi naftos
vartotojai privalės pirkti USD. Infliacijos atvejų kainos kyla
šalies (JAV) viduje. Tačiau lygiagrečiai kyla comodities kainos
denominuotos USD. Kitų šalių centriniai bankai priversti pirkti
daugiau USD, kad įsigyti naftą ir kt. Tam kad įsigyti daugiau USD
lengviausias kelias paleisti spausdinimo mašinas.
Tačiau toks scenarijus veikia tik jei nėra devalvacijos. Jei USD
devalvuojasi kartų su hiperinfliacija JAV viduje - manau staklių
paleisti nereikės.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2006-12-26 21:46:35
Panašų kad Kinija kaip didžiausias kreditorius (nežiūrint į tai kad
1 trln. USD gali virti pelenais) gylios JAV krizės atvėjų išloš
daugiausiai, todėl vargų ar kinai lauks kol JAV šiek tiek devalvuos
USD ir atgaivins ekonomiką, tam kad jų trilionas (skolos VP) turėtų
išliekamąją vertę.
sistema per daug sudėtinga kad keliom pastraipom ją čia aprašytume,
todėl tik pakritikuosiu šį Ashaman teiginį -
nelabai suvokiu kokia nauda Kinijai jei
-jų turimi USD tiks tik į makulatūrą;
-jų turimos US obligacijos ir akcijos praras vertę,
-Kinai praranda savo didžiausią rinką ???
http://addurl.tel
|
|
Parašė: 2006-12-27 07:18:36
Infliacija nėra tolygi devalvacijai.
Sutinku, kad nedidelėse ribose įmanoma devalvuoti valiutą, šalies
viduje išlaikant tą pačią perkamąją galią, bet, jei devalvacija
kiek ženklesnė, infliacija - neišvengiama devalvacijos
"palydovė".
Manau pagrindinė prielaida pinigų spausdinimui - nafta ir kitos
comodities. Kol nafta bus prekiaujama už USD, visi naftos
vartotojai privalės pirkti USD. Infliacijos atvejų kainos kyla
šalies (JAV) viduje. Tačiau lygiagrečiai kyla comodities kainos
denominuotos USD. Kitų šalių centriniai bankai priversti pirkti
daugiau USD, kad įsigyti naftą ir kt. Tam kad įsigyti daugiau USD
lengviausias kelias paleisti spausdinimo mašinas.
Jei ta infliacija bus <~10% eilės, manau, niekas nerizikuos savo
šalyje paleidinėti pinigų spausdinimo. O, jei infliacija bus dar
didesnė, pagal mane, USD nuvertėjimas kitų valiutų atžvilgiu
neišvengiamas, todėl naftos ir kitų comodities, denominuotų USD,
kainos kilimą kompensuos USD pigumas. Juk už tą patį kitos šalies
valiutos vienetą bus galima įsigyti daugiau USD, ir dėl to
nuvertinti savos valiutos nematau jokio reikalo.
Tačiau toks scenarijus veikia tik jei nėra devalvacijos. Jei USD
devalvuojasi kartų su hiperinfliacija JAV viduje - manau staklių
paleisti nereikės.
Kaip jau ir rašiau, kai devalvacija viršija tam tikrą ribą,
infliacija neišvengiama. Šį teiginį galima pritaikyti ir iš kito
galo: ryški infliacija ir ryški devalvacija - tarsi dvi sesutės.
Todėl tavo, Ashaman, nagrinėjamas atvejis, kai nėra devalvacijos,
atitinka situaciją, kai infliacija nėra labai didelė (maždaug, iki
10%). O dėl tokios infliacijos, manau, tikrai iš kitų šalių niekas
nepaleidinės staklių... Juk 2006 metais ir doleris daugelio valiutų
atžvilgiu nuvertėjo >10%, ir naftos kainos kilo >10%, o tuo
tarpu nebuvo girdėti, kad kuri nors šalis didintų savo pinigų masę
cirkuliacijoje.
Andrius_S
---------------------------------------------------------------------------------------
In the business world, the rearview mirror is always clearer than the windshield
|
|
Parašė: 2006-12-27 09:38:33
jeigu hiperinfliacijos termina panaudojai tiksliai pagal reiksme,
tai galiu drasiai teigti jog ji neimanoma JAV, nes kiek pamenu, ji
skaiciuojama desimtimis procentu per DIENA.
nemanau kad JAV tokia rinka kur gali prasidet panasus procesai.
Dabar jau akivaizdu, kad pati valdzia siekia dolerio kurso smukimo,
kad sumazintu valstybes skola, taip kad kurso smukimas bus, ir jis
bus kontroliuojamas, ten sedi daug protingu dedziu kurie daugiau
zino uz mus ir pasistengs kad viskas iseitu butent jiems i nauda.
Nothing is certain except death and taxes
Benjamin Franklin
|
|
Parašė: 2006-12-27 10:48:37
Dabar jau akivaizdu, kad pati valdzia siekia dolerio kurso
smukimo
na nebūtinai taip vienareikšmiškai.
Vienas iš pirmųjų naujojo Treasury Secretary Paulson'o komentaras
buvo "I believe that a strong dollar is in our nation's
interest"
Jis neaiškino kodėl. Bet Bernanke ir be aiškinimų pritartų šiam
teiginiui.
Stipresnė valiuta = pigesnis importas = mažesnė infliacija.
Su stipresniu doleriu JAV labai patogu pasipiginti sau žaliavas
(naftą, dujas..) paliekant kitas šalis už šios privilegijos
borto.
Vos tik įsisuks ta visų laukiama JAV recesija, stipraus dolerio bus
siekiama vidaus vartojimui atgaivinti. Ir nesvarbu bus, ar paklausa
didės Fordams ar žaislams "made in China".
|
|
Parašė: 2006-12-28 15:27:58
Daugianacionaline SSSR, pvz, issilaike 70 metu, o gana misri visais
poziuriais Rusijos Federacija gyvuoja ir po siai
dienai.
Na, šiandieninė Rusijos Federacija nėra pats sėkmingiausias
pavyzdys. Visa gerai gyvenanti tauta sėdi centruose - Maskvoje,
Peterburge. O kas šalies gilumoje ir pakraščiuose darosi? baisu ir
pagalvoti apie tokį analogą Europai.
del SSRS - taip, išsilaikė ilgai. Ilgaamžiškumui reikėjo 2 sąlygų:
charizmatiškų vadų ir naivių tautų. Gal dar ir įmanoma rasti
pastarųjų šiandieninėje Europoje (lietuviai: atominę atiduodam,
Konstituciją PIRMI net neskaitę priimam, sėdim ir žiūrim kaip dujų
vamzdžiai aplink sieną keliauja į Vakarus). Bet stiprių lyderių
Europoje su žiburiu nerasi.
|
|
Parašė: 2006-12-28 16:19:03
O tuo tarpu, pasaulio pabaigos belaukiant, 2006m. pagrindiniai
U.S
indeksai pakilo ~7.9%-15% :wink
Emini-Systems.com
|
|
Parašė: 2006-12-28 19:04:11
Bet stiprių lyderių Europoje su žiburiu nerasi.
Norėčiau paprieštarauti.
Imkim, pavyzdžiui, Jacques Chirac. Pažiūrėjus atviriau - visiškas
kiaulė, įklimpęs tiek korupcijos, tiek "neištikimybės" skandaluose,
o kokį tautos palaikymą turi. Netgi matyčiau paralelių su
Brazausku. Užteko Prezidento rinkimuose antrarūšiam politiniam
marginalui patekti į antrą turą - visa tauta su trenksmu Prezidentu
išrinko p. Žaką. Berlusconi juk irgi ne karinį perversmą padarė, į
valdžią patekdamas. Prodi's ir be nuosavo kapitalo palaikymo
aukštai reitinguojamas.
Yra tų lyderių, o dideli pinigai ir nupirktas PR'as juos iškelti
gali.
Europos bėda kita - ji niekada nebuvo vieninga, ir nematau
galimybių, kad tai pasikeistų. Keikviena Europos tauta su savo
charakteriu, turi savo valstybę, ir nemato priežasties, dėl kurios
turėtų ką nors keisti(s). JAV - atvirkščiai, nors ir tautų katilas,
bet atvažiavusieji į tą katilą turėjo prisitaikyt prie katilo
taisyklių, užtai tas "viralas" daug maž vienodo skonio ir gavosi.
Na, temperatūra ar tirštumas atskirose vietose gal skirasi, bet
vistiek tai yra viena visuma.
|
Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
Prekybos statistika realiu laiku |
|