Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Jav krizės išvakarėse?

goga
Rašyti privačią žinutę

667 žinutės
( +62 / -30 )

siapzvejys
Elektroninė revoliucija, regis, tampa galutiniu atsisveikinimu su industrijos amžiumi, o tai sąlygoja situaciją, kuomet dalis vis mažėjančio darbo atitenka keletui kvalifikuotų inžinierių ir kiek gausesniam būriui darbuotojų.


tas yra. Kazkaip per langa pasiziurejau, kaip statomas namas. Hmmm. Ranku darbo dar yra, pvz, armatura risti, bet kai senas statybininkas pareiske, kad jaunimas geriau su kranais susitvarko, nes iprate su joystiku prie kompo makaluoti, tai cia jega.
Produktyvumas isaugo, net kalbos nera. Vis daugiau fizinio darbo yra pakeiciama protiniu. Imant ta pati statoma nama kaip pavyzdi, atsiranda itarimas kad pagrindine kaina yra ne fizinis darbas, o "know how", pradedant statybos masinomis ir baigiant zinojimu, kaip sudeti parketa.
Bet velgi tai nereiskia, kad laisvu darbo ranku nera kur deti. Pvz, tipinis bankas islaisvino darbuotojus pastates kompiuterius, bet tie patys darbuotojai dabar uzsiima vidine prieziura, kurios seniau bankas is principo negalejo daryti. Kertinis zodis cia yra - restrukturizacija.
Mauglis
Rašyti privačią žinutę

450 žinutės
( +130 / -22 )

2ashaman, is kur jie kontroliuoja pasauli 300 metu jei ne paslaptis? pats idejai linka kad savo itaka pradejo igauti mazdaug Napoleono karu metu, tai kiek mano istorijos zinios veza (uz egza gavau 99proc), tai jie PRADEJO itakoti pasauli pries 200 metu. Bet esme ne tame- noriu tik pasakyti kad butent tu tirstini spalvas ir varai i vienus vartus, reik pasidomet visapusiskiau (jokios info neturiu ir linku nesiulau, bet akivaizdu kad cia vienpuse diskusija).manau kad atsirastu tiek pat argumentu pries visus issakytus argumentus, tuomet velgi atsirastu atsvara aniems ir t.t... ir taip be galo..bet nevermind, as cia isvis be reikalo rasau, siandien nusidejau (persiedziau ir pergeriau) ir nusisneku..
Rasant i tema tai krize JAV nusimato ne tokia ir menka mano galva, nes siauraakiai jau parode savo galias, ir reikia nepamirst kad yra milijardas indusu kurie stovi eileje prie ekonomikos boosto, o visa tai yra ziauri konkurencija JAV kuri recesijoj. zodziu ka JAV praras ta kinija ir galbut indija pasiims ir graziuoju tikrai neatiduos, isvada kad tikrai verta kreipt demesi i pietryciu azija, nes ateitis ten. istorija jau parode kad pasaulio centras vienoj vietoj ilgai neissilaiko...tai tiek, nors ir ne i tema puse
Nothing is certain except death and taxes
Benjamin Franklin
Mauglis
Rašyti privačią žinutę

450 žinutės
( +130 / -22 )

dar teko girdeti planus suformuoti ACU (Asian Currency Unit) erdve, bet planas sitoj stadijoj jau ne vienus metus ir nelabai juda i prieki, nes joje turetu dalyvauti daugelis labai skirtingu valstybiu- Koreja, Japonija, Kinija, Malaizija ir pan... esme tokia kad jei tai ivyktu, pasaulines ekonomikos polis ryskiai pasisuktu i kita ramiojo vandenyno puse.
Nothing is certain except death and taxes
Benjamin Franklin
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Idomi mintis, taciau as su tuo kategoriskai nesutinku.
Apie kokia fiskaline ir monetarine politika galima kalbeti, jeigu nei vienos, nei kitos JAV realiai nekontroliuoja.
Turiu kitą požiūri į tokią pačio interpretacija ir kraštutinumą.
Siekdama veikti visuminę paklausą, JAV vyriausybė pasinaudojo dviem politinėm priemonėmis: fiskaline politika ir monetarine politika.
Fiskaline politika - tai trilijoniniai pirkimai iš karinės pramonės įmonių karo prekių, paslaugų. Tokiu būdu pajamos mokesčių pavidalu ir pageidaujamų investicijų dydyje augina Bendrąjį nacionalinį produktą BNP (gross national product). Ar etiška investuoti į karo mašiną, kitas klausimas, bet ar JAV vyriausybė vadovaujasi fiskaline politika - tai to nelabai eina paneigti. Dar įvertinkime multiplikatorinį efektą vidaus rinkoje, kurį maitina investicijos į karo pramonės produktus bei jų paslaugas, tai galima teigti, kad vidutiniškai investavus 1$ į karo pramonę, vidaus rinka pritraukia 5$ papildomų pageidaujamų investicijų į civilinę pramonę.
Monetarinė politika. Tai Federalinio rezervo pirkimas atviroje rinkoje, diskonto normos keitimas ir būtinojo rezervo normos keitimas .
1. Pirkimas atviroje rinkoje. JAV Vyriausybė spausdina obligacijas ar trumpesnių terminų vertybinius popierius. O Federalinis rezervas jas perka. Pagal tai, kas vyksta dabar JAV finansų rinkoje, tik spėlionės ir interpretavimas. Kokio dydžio pinigų masė sukasi - nelabai kas gali pasakyti. O tie kas žino, nesako. Lieka spelionė. Bet viena eina pasakyti - kad šis monetarinės politikos punktas egzistuoja. Labai smagu, kad JAV sugeba iškišti trijonus atspausdintų dolerių ir juos gražiai išmainyti į naftą, kiniškas prekes ir paslaugas. Yra dar vienas, bet palūkanos už prekes. Bet jos yra tik 5 su dalim %. Minus infliacija ir šalių donorių prisiimta riziką, tai beveik niekas. Čia ( šalių donorių veiksmai) nelabai daug logikos, menau daug daugiau politikos. O kuris politikas yra normalus verslininkas mastantis nesiaurai, o plačiu kontekstu, aplenkiant siaurus finansinių grupių interesus. Ar prisidarius daug nesamonių, kinai ryšis save sukratyti trumpu laikotarpiu. Aišku, kad NE. Gal arabai, ne juk JAV kareiviai lieja savo kraują už jų pačių saugumą. Juk išsipjautų vienas kitą už naftos barelį. Rusai - trukdo mentalitetas. Juk jie savo rublį net niekina. Ką daryti rusų funkcionieriams, kai rinkoje viskas matuojama dolerinia verte. "Čem bolše, tiem lutče", kuo daugiau baksų turiu, tuo daugiau sau leisti galiu...
2. Diskonto normos keitimas. Tai čia yra kaina už kurią jie sugeba gauti iš šalių donorių pasiskolinti. Žinoma super būtų JAV vyriausybei pasiskolinti už mažiau, bet čia dar "Politinis verslo ciklas". Juk mokant mažiau Federaliniam rezervui gali dalį pajamų gaunamų iš mokesčių nukreipti į skolos mažinimą ar į socialinių problemų sprendimą. Bet politikų tikslas - noras būti perrinktiems. Valdininkams reikia palankios rinkėjų nuotaikos, kai jie eina balsuoti, nes ekonomika yra svarbus balsuojančiojo elgsenos veiksnys. Nedarbas buvo pagrindinė Herbert'o Hoover'io pralaimėjimo priežastis, o infliacija Jimmy Carter'io.
3. Būtinojo rezervo normos keitimas - manau trumpu laikotarpiu neturėtu keistis.

Giliems finansiniams sukrėtimams JAV trumpu laikotarpiu nėra jokių galimybių. Nei apačia, nei viršus tam nėra pasiruošę. Išoriniai kreditoriai palauks, kol JAV vyriausybė suras kelią iš bankrotinės situacijos, už tai gaus palūkanas ir ne tik.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

is kur jie kontroliuoja pasauli 300 metu jei ne paslaptis?
Na dėl 300 metų kontroliavimo, tai jau kraštutinė reakcija į istorines paradigmas. Manau JAV aukso amžius ir didžioji įtaka susiformavo po II pasaulinio karo. Nes Vakarų Europos valstybės, Rusija, Japonija ir Kinija tiek save nustekeno per pirmuosius XX amžiaus penkis dešimtmečius, kad JAV tapo atsvaros centras, į kurį sutekėjo beveik visos pasaulio aukso atsargos tam momentui. JAV anot istorikų 1946 metais turėjo daugiau aukso atsargų, nei visos pasaulio valstybės kartu sudėjus.
"„JAV nuo karo visai nenukentėjo. Karo metais ji padidino ne tik ginklų, bet ir vartojimo reikmenų gamybą. JAV turėjo daugiau aukso atsargų negu visos kitos šalys kartu paėmus“ [Janina Varnienė, Istorija: civilizacijos Lietuva pasaulis, Arlila, Vilinius 2000, psl.130].
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

dar teko girdeti planus suformuoti ACU (Asian Currency Unit) erdve, bet planas sitoj stadijoj jau ne vienus metus ir nelabai juda i prieki, nes joje turetu dalyvauti daugelis labai skirtingu valstybiu- Koreja, Japonija, Kinija, Malaizija ir pan... esme tokia kad jei tai ivyktu, pasaulines ekonomikos polis ryskiai pasisuktu i kita ramiojo vandenyno puse.
Ištisai pasaulyje kuriasi įvairūs poliai.

Pvz. „Gal būtų galima kalbėti apie šiandieninę Vakarų civilizaciją panašiai, kaip Robertas Redfieldas kadaise suvokė Indijos civilizaciją: Redfieldas apie ją kalbėjo kaip apie didžiąją tradiciją, brahmanų ginamą intelektinę tradiciją, kuri buvo bendra visai Indijai, bet tiktai elito sluoksnyje, o daugumoje Indijos gyventojų gyveno mažuose kaimuose, kurių kiekvieno tradicijos truputį skyrėsi nuo kitų kaimų, net ir gretimų. Redfieldas kalbėjo apie didžiąją tradiciją ir mažąsias tradicijas: didžioji – Indijai bendra, bet ji tik stogas, nepasiekiantis liaudies, nesuprantamas daugumai beraščių, ir daugybė mažų tradicijų, kurios buvo atskirų kaimų kultūros. Tos mažosios tradicijos buvo lokalinės ir palyginti nekintamos kiekvieno kaimo skirtingos kultūros.“ [Vytautas Kavolis, Kultūros dirbtuvės, Baltos lankos, Vilnius 1996, psl.23]. Šiuo puikiu Roberto Redfieldo pastebėjimu galime interpretuoti ir šešių pirmųjų valstybių vadovų intelektinį darbą, kurį jie atliko nuo 1946 metų kovo 16 dienos, kai nuskambėjo Churchillio kalba apie „geležinę uždangą“ Fultone (Misurio valstija, JAV). Kai abstrakti idėja, suprantama tik valstybių elitui, per laiką tapo kūnu – Europos ekonomine bendrija, vėliau peraugusia į Europos sąjungą. Dar ir šiandien, eiliniai ES valstybių gyventojai nelabai supranta šio darinio prasmės.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
Ledine
Ledine
Rašyti privačią žinutę

393 žinutės
( +3 )

Nors ekonomikos dėsniai jau šaukiasi recesijos JAV, politikos jėgos gali daug ką iš esmės pakoreguoti.
Per pusę amžiaus JAV susikūrė sau pasaulinę politinę hegemoniją. Po antro pasaulinio greit susuko keletą organizacijų su “kilniais” tikslais - IMF, WTO, World Bank – atseit, pasaulio gelbėti: skatinti finansinį stabilumą, padėti skurstančioms ir eko/fin nelaimių ištiktoms šalims.
Koks buvo ir yra tikrasis JAV tikslas? Panaudoti šias po savo sparneliu esančias organizacijas savanaudiškiems tikslams pasiekti. Ne iš geros valios gi jos skolino krizės ištiktoms šalims – Meksikai, Argentinai, Rusijai, Brazilijai, etc etc.. Organizacijų „stabilizacijos programos“ pradėtos dar 70-ais visad buvo tik gražus pavadinimas liberalizacijos politikai, su šūkiu „laisvas kapitalo judėjimas“ – suprask, įleisk JAV korporacijas į savo teritoriją, ir leisk joms deramai pasipelnyti.
O įdomiausia tai, kad taisykles JAV visad nustatinėja "pagal aplinkybes", t.y. pritaiko jas taip, kaip tuo metu patogu. Pvz. IMF politika niekad nebuvo nuosekli: 1997-aisiais ragino Azijos šalis atrišti savo valiutas, o jau 1998-ais skolino bilijonus Rusijai ir Brazilijai, kad tiktai šios išlaikytų savo fiksuotus kursus. Dabar va kinus bado, kad atlaisvintų valiutos reguliavimą, nors dar prieš pora metų gyrė Hong Kong‘ą kaip gerai šis tvarkosi su fiksuotos valiutos sistema.
JAV akivaizdžiai manipuliuoja. Ir tie globalūs ir šventi tikslai nėra nieko daugiau kaip JAV bankininkų interesų tenkinimas. Iš kur gi visi Iždo sekretoriai ateina? Ogi iš privataus ir grobuoniško investicinės bankininkystės sektoriaus. Net dabartinis Paulson'as, ir tas buvęs Goldman Sachs'o vadas.
JAV naudojasi IMF, WTO, WB kad sutvarkytų “besivystančias” rinkas savo Wall Street’o bankeriams, kurie visai sėkmingai dirba prekiaudami populiariausia JAV preke pasaulyje – skola (in Treasuries). Sistema logiškai išmastyta. Harvard‘as pumpuoja ekonomikos teorijas išrinktiesiems politikų vaikeliams (kas ten dabar "ant bangos" - viena iš keinsizmo modifikacijų?). Šie eina į Wall Street‘ą ieškoti, kur dar JAV galėtų priduoti savo skolas, o reward'as dosnus - milijonai Kalėdinės premijos. Ir niekas kitas daugiau nerūpi. Per Azijos krize jau tapo aišku – atvėrė JAV savo bankeriams Azijos tigrus, gražiai užsidirbo, bet vos tik truputis panikos - ir išnešė savo kailį. Po krizės pigiai apsipirko ir toliau verslą daro. Kaip gerai būti svečiu: kada nori ateini, kada nori išeini, o šeimininkai turi tvarkytis savo ekonomikas po tokių vizitų.

Kaip bevartytum, JAV protingai sukasi. Nė vienas centras pasaulyje nėra toks vieningas. Kol Europoje draskosi prancūzai su vokiečiais, Vakarai su Rytais; kol Rusijoje šaudosi ir nuodijasi privatininkai ir valstybininkais, JAV veikia išvien. Ne veltui gi Henris Paulson‘as su Ben‘u Bernanke už rankučių susikabinę į Kiniją traukė.
gradas
Rašyti privačią žinutę

110 žinutės
( +12 )

Malonu paskaityti protingu ir argumentuotu komentaru siame thread'e.

Tiesa, WTO buvo ikurta 1995 metais. 1944 UN bande ikurti ITO, kurios ikurima blokavo JAV, mat turejo itarimu kad si organizacija galetu kontroliuoti "big business." Is ITO liko it GATT susitarimas.

Mano nuomone JAV itaka pasaulyje atsirado ne anksciau kaip WW1, bet WW2 buvo didziulis suolis i prieki.
My spamblog experiment: iPhones R Us
goga
Rašyti privačią žinutę

667 žinutės
( +62 / -30 )

Ledine
Kol Europoje draskosi prancūzai su vokiečiais,


argi? Po WWII franko-germanu bendradarbiavimas labai ir labai... Aerobus kaip pvz.

Del Jav sefuojamu WTO ir WB: butu idomu pamatyti, kaip ir kada buvo pasinaudota "lektuvnesiu politika", aukai nesutikus su WTO ir pan. politika. Mano ziniomis, Malaizija per paskutine Azijos krize pasiunte WTO i viena vieta, ir issikapste patys. Ir - nieko.
Ashaman
Ashaman
Rašyti privačią žinutę

932 žinutės
( +286 / -123 )

2ashaman, is kur jie kontroliuoja pasauli 300 metu jei ne paslaptis? pats idejai linka kad savo itaka pradejo igauti mazdaug Napoleono karu metu, tai kiek mano istorijos zinios veza (uz egza gavau 99proc), tai jie PRADEJO itakoti pasauli pries 200 metu. Bet esme ne tame- noriu tik pasakyti kad butent tu tirstini spalvas ir varai i vienus vartus, reik pasidomet visapusiskiau
Reali moneychangerių kontrolė prasidėjo dar ankščiau, ~ XVI-XVII amžiais.
Pirmiejų buvo Genuezos pinigų keitėjai - jie skolino Ispanijos karaliui Ferdinandui, kuris per XVI amžių (kai Kolumbas atgabeno iš Amerikos kalnus aukso) taip įprato leisti pinigus karinėms kampanijoms Europoje, kad išgaravo ne vien tik Kolumbo auksas, bei Ispanija per 50 metų sugebėjo 4 kartus paskelbti bankrotą, nesugėbant atsiskaityti su Genuezos keitėjais (tarp kitko dauguma buvo irgi žydų kilmės ).
Dėl spalvų tirštinimo - aš dalyvaujų šioje diskusijoje norėdamas sužinoti daugiau - būtent iš jūsų, visų forumo dalyvių, ir nuoširdžiai džiaugiuosi kad diskusijoje gimsta tiesa (taip saknt "in vino veritus" ).
Taip jau susiklostė kad pastarojų metų pasaulio ateitės (ekonominio augimo) vizija yra miglota. Dar prieš metus tokie mano pasisakymai tikrai būtų pasmerkti, ir bučiau užmetytas akmenimis kaip beviltiškas fantazuotojas. Tačiau dabar vis daugiau blaiviai mastančių žmonių, nearibotų propogandine žiniasklaidos (kurią tarpkitko didžiaja dalimi kontroliuoja tą patį moneymasterių chebrą) teikiama informacija formuoja skirtingą požiūrį į pasaulio ateitį.
Aš labai norėčiau klysti ir tikėtis kad kaip rusai sako "авось пронесет", bet kadangi šį klaida man kainuotų realius, nemažus pinigus, geriau jau busių atsargių pesimistų.
Success is a journey, not a destination...
Andrius_S
Andrius_S
Rašyti privačią žinutę

388 žinutės
( +1 )

Įdomu būtų išgirsti čia bediskutuojančių nuomones apie JAV krizės galimus pasireiškimus ir scenarijus.
Ashaman'o pateiktoje nuorodoje http://maltsev.nsk.ru/bankrot.html straipsnio vertėjas nuo savęs priduria tokį scenarijų: JAV, nerasdama kelio iš susidariusios padėties, ryžtasi paleisti pinigų spausdinimo mašinas ir tokiu būdu įsuka infliacinę spiralę. Pasak vertėjo, kitos šalys irgi neatsilieka ir atsako tuo pačiu... Man natūraliai kyla klausimas, kodėl kitos šalys turėtų irgi imtis to paties? - Aišku, dabar, kai ekonomika sulyg kiekviena diena darosi vis globalesnė, o finansiniai ryšiai tarp šalių - vis stipresni, natūralu, kad krizė JAV negali neturėti jokio poveikio kitoms pasaulio ekonomikoms. Tačiau, pasak straipsnio vertėjo, "...šalių centriniai bankai bus priversti spausdinti vis daugiau savų pinigų, kad supirktų vis daugiau baksų..." - sakyčiau, keistoka argumentacija. Jei krizė JAV pasireikš tuo, kad JAV paleis spausdinimo mašinas (dėl tokio krizės scenarijaus tikrai negalėčiau garantuoti), manau, kad kitoms šalims nebus jokios būtinybės sekti JAV pavyzdžiu: Nu ką, krizė JAV, todėl natūralu, kad jai devalvuojant savąją valiutą (JAV dolerį), jo kursas krenta kitų pasaulio valiutų atžvilgiu. Tokiu atveju, kitoms šalims, norint užsipirkti daugiau nuvertėjusių $$$, nėra reikalo nuvertinti ir savąją valiutą.
Dabar kitas aspektas - ar tikrai JAV daug išloštų devalvavusi savąją valiutą. Devalvacija gali palengvinti šalies skolų naštą tik tuo atveju, kai didžioji dalis skolos yra gauta iš užsienio šalių-donorių ar tų šalių, kurios savo užsienio valiutos rezervus laiko JAV doleriais. Sutinku, kad tokių šalių yra tikrai nemažai, bet iš kito Ashaman'o pateikto straipsnio matome, kad pagrindinis JAV įsiskolinimas yra tos pačios JAV bankams... Negana to, kad ir kaip gudriai nebandytų JAV suktis, iš skolos naštos išsisukti nepavyks be ypač radikalių pokyčių: juk pinigų spausdinimas nėra Kongreso valdžioje. Kai kalbama apie pinigų spausdinimo mašinų paleidimą, nematau kito kelio, kaip dar didesnį JAV valstybės lindimą į skolas: JAV išleistos obligacijos išperkamos Federalinio Rezervo atspausdintais pinigais. - Ir kur čia matomas problemos išsprendimas? Sakyčiau, vienintelė išeitis iš susidariusios padėties - pinigų spausdinimo teisės atėmimas iš privataus Federalinio Rezervo ir suteikimas tiesioginei ar netiesioginei Kongreso kontrolei. Bet kaip tokį perversmą padaryti nepakenkiant šalies gyventojams bei ūkiui, užsienio šalių-donorių, bei kitų investitorių interesams? - Čia esminė problema. Juolab, kad Federalinis Rezervas, turėdamas šią teisę, iš paskutiniųjų stengsis tą teisę ir išlaikyti. - Prisiminkime iš istorijos, kuo baigdavosi JAV prezidentų bandymai pakeisti esamą tvarką...
Dažnai žmonės bando gretinti artėjančią JAV krizę su Didžiąja Depresija JAV (1929m.). Čia nenorėčiau sutikti, nes tuometinės depresijos pagrindine priežastimi buvo pinigų trūkumas, kuris turėjo iššaukti anuometinių kainų kritimą (defiliaciją). Dabar, kai apie beprotišką pinigų spausdinimą kalbame kaip apie vieną iš galimų krizės scenarijų, manau pinigų trūkumas tikrai negręsia ... Jei visdėlto artėjančios JAV krizės metu bus paleistos pinigų spausdinimo mašinos, panašu, kad krizės požymiai bus priešingi nei Didžiosios Depresijos. Būtent, tokiu atveju kiltu nemaža infliacija JAV, o kai kas pranašauja net ir hiperinfliacija.
Toliau vystant infliacinį krizės scenarijų, galima pasvarstyti ir apie JAV akcijų rinką . Kaip, jūsų nuomone, turėtų elgtis akcijų kursai tokios krizės atveju? Iš vienos pusės, krizė beveik visuomet iššaukia šalies ūkio nuosmūkį ar net suirutę - tokiu atveju, akcijų kursai lyg ir turėtų smukti... Iš kitos pusės, akcija yra realios įmonės (t.y. realaus turto) dalies "sertifikatas". Esant didelės infliacijos ar net hiperinfliacijos laikotarpiui, akcijos, kaip ir vartojimo prekės turėtų paklusti tiems patiems dėsniams - t.y., akcijų kursai turėtų augti...
Taigi, svarstymai labai prieštaringi. Gal vieni sutiks su mano mintimis, kiti prieštaraus - tikrai bus įdomu padiskutuoti :wink...

Andrius_S
---------------------------------------------------------------------------------------
In the business world, the rearview mirror is always clearer than the windshield
Ashaman
Ashaman
Rašyti privačią žinutę

932 žinutės
( +286 / -123 )

Turiu kitą požiūri į tokią pačio interpretacija ir kraštutinumą.
Siekdama veikti visuminę paklausą, JAV vyriausybė pasinaudojo dviem politinėm priemonėmis: fiskaline politika ir monetarine politika.
Monetarinė politika. Tai Federalinio rezervo pirkimas atviroje rinkoje, diskonto normos keitimas ir būtinojo rezervo normos keitimas .

Giliems finansiniams sukrėtimams JAV trumpu laikotarpiu nėra jokių galimybių. Nei apačia, nei viršus tam nėra pasiruošę. Išoriniai kreditoriai palauks, kol JAV vyriausybė suras kelią iš bankrotinės situacijos, už tai gaus palūkanas ir ne tik.
Sutiksių tik iš dalies, t.y. dėl fiskalinės politikos. Ją, tokių būdų kaip jus aprašėtė JAV tikrai kontroliuoja. Iš tiesų mokestinių pavydalų surinktas lėšas JAV administracija gali nukreipti vienai ar kitai sričiai finansuoti (military, social, healthcare, etc.).
Tačiau dėl monetarinės politikos sutikti negalių, ir nesutikimo priežastis yra paprasta - JAV nekontroliuoja savo centrinio banko - FRS.
Iš jųsų paminėtų 3 monetarinės politikos krypčių, JAV kaip valstybė naudojasi (bet nekontroliuoja) tik pirkimais atviroje rinkoje. T.y. JAV kaip valstybė turi teisė išpirkti savo pačios Finansų ministerijos (Treasury) išleistas obligacijas už mokesčių mokėtojų lėšas (nes kitų pajamų JAV neturi). Teoriškai išpirkti tai gali, bet pinigų kaip visuomet truksta - vėl tas pats ydingas ratas: Treasury bonds - FRS spausdina USD ir didėja JAV skola bankininkams.
Dabar 2 ir 3 punktai: diskonto normos keitimas ir būtinojo rezervo normos keitimas - šių monetarinės politikos aspektų JAV nekontroliuoja. Juos kontroliuoja privatus centrinis bankas - FRS. Situacija yra unikali, nes šiai dienai iš ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių JAV yra vienintelė - nekontroliuojanti savo centrinio banko.
Dabar pora žodžių apie išorinius kreditorius ir jų kantrumą. Kiekviena gerbianti save valstybė (jos centrinio banko specai) turėtų apskaičiuoti riziką. Ir vienintelė priežastis kodėl USD dar netapo tualetinių popieriumi yra tai - kad skolintojai tęsia JAV kreditavimą. Amžinai tai tęstis negalės, nes ateina momentas kai kreditavimas jau neneša jokių dividentų (ekonominių ar politinių) ir tampa sunkią našta. Pagrindiniai JAV skolos VP savininkai suvokia situacijos trapumą ir stengiasi išlaikyti status qwo, o dar labiau jie stengiasi išplėsti savo prekių/paslaugų rinkas prekyboje su partneriais ne USD zonoje. Panašų kad Kinija kaip didžiausias kreditorius (nežiūrint į tai kad 1 trln. USD gali virti pelenais) gylios JAV krizės atvėjų išloš daugiausiai, todėl vargų ar kinai lauks kol JAV šiek tiek devalvuos USD ir atgaivins ekonomiką, tam kad jų trilionas (skolos VP) turėtų išliekamąją vertę. Greičiau jie kaip tikrai "draugiškas" JAV partneris pakiš amerams koją, ir pagaliau užims reikšmingesnę vietą pasaulio elito gretose.
Success is a journey, not a destination...
Ashaman
Ashaman
Rašyti privačią žinutę

932 žinutės
( +286 / -123 )

tokį scenarijų: JAV, nerasdama kelio iš susidariusios padėties, ryžtasi paleisti pinigų spausdinimo mašinas ir tokiu būdu įsuka infliacinę spiralę. Pasak vertėjo, kitos šalys irgi neatsilieka ir atsako tuo pačiu... Man natūraliai kyla klausimas, kodėl kitos šalys turėtų irgi imtis to paties? Tačiau, pasak straipsnio vertėjo, "...šalių centriniai bankai bus priversti spausdinti vis daugiau savų pinigų, kad supirktų vis daugiau baksų..." - sakyčiau, keistoka argumentacija.
Infliacija nėra tolygi devalvacijai.
Manau pagrindinė prielaida pinigų spausdinimui - nafta ir kitos comodities. Kol nafta bus prekiaujama už USD, visi naftos vartotojai privalės pirkti USD. Infliacijos atvejų kainos kyla šalies (JAV) viduje. Tačiau lygiagrečiai kyla comodities kainos denominuotos USD. Kitų šalių centriniai bankai priversti pirkti daugiau USD, kad įsigyti naftą ir kt. Tam kad įsigyti daugiau USD lengviausias kelias paleisti spausdinimo mašinas.
Tačiau toks scenarijus veikia tik jei nėra devalvacijos. Jei USD devalvuojasi kartų su hiperinfliacija JAV viduje - manau staklių paleisti nereikės.
Success is a journey, not a destination...
Taksistas
Taksistas
Rašyti privačią žinutę

565 žinutės
( +20 / -10 )

Panašų kad Kinija kaip didžiausias kreditorius (nežiūrint į tai kad 1 trln. USD gali virti pelenais) gylios JAV krizės atvėjų išloš daugiausiai, todėl vargų ar kinai lauks kol JAV šiek tiek devalvuos USD ir atgaivins ekonomiką, tam kad jų trilionas (skolos VP) turėtų išliekamąją vertę.
sistema per daug sudėtinga kad keliom pastraipom ją čia aprašytume, todėl tik pakritikuosiu šį Ashaman teiginį - nelabai suvokiu kokia nauda Kinijai jei
-jų turimi USD tiks tik į makulatūrą;
-jų turimos US obligacijos ir akcijos praras vertę,
-Kinai praranda savo didžiausią rinką ???

http://addurl.tel
Andrius_S
Andrius_S
Rašyti privačią žinutę

388 žinutės
( +1 )

Infliacija nėra tolygi devalvacijai.
Sutinku, kad nedidelėse ribose įmanoma devalvuoti valiutą, šalies viduje išlaikant tą pačią perkamąją galią, bet, jei devalvacija kiek ženklesnė, infliacija - neišvengiama devalvacijos "palydovė".

Manau pagrindinė prielaida pinigų spausdinimui - nafta ir kitos comodities. Kol nafta bus prekiaujama už USD, visi naftos vartotojai privalės pirkti USD. Infliacijos atvejų kainos kyla šalies (JAV) viduje. Tačiau lygiagrečiai kyla comodities kainos denominuotos USD. Kitų šalių centriniai bankai priversti pirkti daugiau USD, kad įsigyti naftą ir kt. Tam kad įsigyti daugiau USD lengviausias kelias paleisti spausdinimo mašinas.
Jei ta infliacija bus <~10% eilės, manau, niekas nerizikuos savo šalyje paleidinėti pinigų spausdinimo. O, jei infliacija bus dar didesnė, pagal mane, USD nuvertėjimas kitų valiutų atžvilgiu neišvengiamas, todėl naftos ir kitų comodities, denominuotų USD, kainos kilimą kompensuos USD pigumas. Juk už tą patį kitos šalies valiutos vienetą bus galima įsigyti daugiau USD, ir dėl to nuvertinti savos valiutos nematau jokio reikalo.

Tačiau toks scenarijus veikia tik jei nėra devalvacijos. Jei USD devalvuojasi kartų su hiperinfliacija JAV viduje - manau staklių paleisti nereikės.
Kaip jau ir rašiau, kai devalvacija viršija tam tikrą ribą, infliacija neišvengiama. Šį teiginį galima pritaikyti ir iš kito galo: ryški infliacija ir ryški devalvacija - tarsi dvi sesutės. Todėl tavo, Ashaman, nagrinėjamas atvejis, kai nėra devalvacijos, atitinka situaciją, kai infliacija nėra labai didelė (maždaug, iki 10%). O dėl tokios infliacijos, manau, tikrai iš kitų šalių niekas nepaleidinės staklių... Juk 2006 metais ir doleris daugelio valiutų atžvilgiu nuvertėjo >10%, ir naftos kainos kilo >10%, o tuo tarpu nebuvo girdėti, kad kuri nors šalis didintų savo pinigų masę cirkuliacijoje.

Andrius_S
---------------------------------------------------------------------------------------
In the business world, the rearview mirror is always clearer than the windshield
Mauglis
Rašyti privačią žinutę

450 žinutės
( +130 / -22 )

jeigu hiperinfliacijos termina panaudojai tiksliai pagal reiksme, tai galiu drasiai teigti jog ji neimanoma JAV, nes kiek pamenu, ji skaiciuojama desimtimis procentu per DIENA.
nemanau kad JAV tokia rinka kur gali prasidet panasus procesai. Dabar jau akivaizdu, kad pati valdzia siekia dolerio kurso smukimo, kad sumazintu valstybes skola, taip kad kurso smukimas bus, ir jis bus kontroliuojamas, ten sedi daug protingu dedziu kurie daugiau zino uz mus ir pasistengs kad viskas iseitu butent jiems i nauda.
Nothing is certain except death and taxes
Benjamin Franklin
Ledine
Ledine
Rašyti privačią žinutę

393 žinutės
( +3 )

Dabar jau akivaizdu, kad pati valdzia siekia dolerio kurso smukimo
na nebūtinai taip vienareikšmiškai.

Vienas iš pirmųjų naujojo Treasury Secretary Paulson'o komentaras buvo "I believe that a strong dollar is in our nation's interest"

Jis neaiškino kodėl. Bet Bernanke ir be aiškinimų pritartų šiam teiginiui.
Stipresnė valiuta = pigesnis importas = mažesnė infliacija.
Su stipresniu doleriu JAV labai patogu pasipiginti sau žaliavas (naftą, dujas..) paliekant kitas šalis už šios privilegijos borto.
Vos tik įsisuks ta visų laukiama JAV recesija, stipraus dolerio bus siekiama vidaus vartojimui atgaivinti. Ir nesvarbu bus, ar paklausa didės Fordams ar žaislams "made in China".
Ledine
Ledine
Rašyti privačią žinutę

393 žinutės
( +3 )

Daugianacionaline SSSR, pvz, issilaike 70 metu, o gana misri visais poziuriais Rusijos Federacija gyvuoja ir po siai dienai.
Na, šiandieninė Rusijos Federacija nėra pats sėkmingiausias pavyzdys. Visa gerai gyvenanti tauta sėdi centruose - Maskvoje, Peterburge. O kas šalies gilumoje ir pakraščiuose darosi? baisu ir pagalvoti apie tokį analogą Europai.

del SSRS - taip, išsilaikė ilgai. Ilgaamžiškumui reikėjo 2 sąlygų: charizmatiškų vadų ir naivių tautų. Gal dar ir įmanoma rasti pastarųjų šiandieninėje Europoje (lietuviai: atominę atiduodam, Konstituciją PIRMI net neskaitę priimam, sėdim ir žiūrim kaip dujų vamzdžiai aplink sieną keliauja į Vakarus). Bet stiprių lyderių Europoje su žiburiu nerasi.
Mindzio
Mindzio
Rašyti privačią žinutę

957 žinutės
( +55 / -24 )

O tuo tarpu, pasaulio pabaigos belaukiant, 2006m. pagrindiniai U.S
indeksai pakilo ~7.9%-15% :wink

Emini-Systems.com
akvara
akvara
Rašyti privačią žinutę

314 žinutės
( +65 / -19 )

Bet stiprių lyderių Europoje su žiburiu nerasi.
Norėčiau paprieštarauti.

Imkim, pavyzdžiui, Jacques Chirac. Pažiūrėjus atviriau - visiškas kiaulė, įklimpęs tiek korupcijos, tiek "neištikimybės" skandaluose, o kokį tautos palaikymą turi. Netgi matyčiau paralelių su Brazausku. Užteko Prezidento rinkimuose antrarūšiam politiniam marginalui patekti į antrą turą - visa tauta su trenksmu Prezidentu išrinko p. Žaką. Berlusconi juk irgi ne karinį perversmą padarė, į valdžią patekdamas. Prodi's ir be nuosavo kapitalo palaikymo aukštai reitinguojamas.

Yra tų lyderių, o dideli pinigai ir nupirktas PR'as juos iškelti gali.

Europos bėda kita - ji niekada nebuvo vieninga, ir nematau galimybių, kad tai pasikeistų. Keikviena Europos tauta su savo charakteriu, turi savo valstybę, ir nemato priežasties, dėl kurios turėtų ką nors keisti(s). JAV - atvirkščiai, nors ir tautų katilas, bet atvažiavusieji į tą katilą turėjo prisitaikyt prie katilo taisyklių, užtai tas "viralas" daug maž vienodo skonio ir gavosi. Na, temperatūra ar tirštumas atskirose vietose gal skirasi, bet vistiek tai yra viena visuma.

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital