Trumpuoju laikotarpiu bankai tik islos ir kartu ju pelniukai soktels del vieno paprasto dalyko: mokestis uz sutarties salygu keitima pereinant prie fiksuotu palukanu normu.
Ne veltui visi bankai siule imti nefiksuotas...Juk ir arkliui buvo aisku, kad istoriskai zemame lygyje palukanu norma ilgai neisbus, taciau tai galimybe dar papildomai uzsidirbti bankams.

Sutarties keitimas ~100-300LTL nuo kliento x klientu skaicius = papildomas labai paprastai ir be dideliu pastangu uzdirbtas banku pelnas (dar reikia prideti kuri laika pasirinkusiu fiksuota norma mokamas siek tiek didesnes palukanas)

Veliau dauguma klientu naudos ne debetines , o kreditines korteles, taip kad
banku verslas Lietuvoje dar tik augimo stadijoj...

jei jau apie bankus ir ju veikla, tai nereikia pamirsti, kad LB mazins (ar ne nuo sausio 1 d) privaloma banku rezerva, kas islaisvins nemenka kieki $ bankams, o kaip zinia bankams tureti yra gerai, nes pinigas piniga daro... linkiu to ir mums visiems

susaninas

Trumpuoju laikotarpiu bankai tik islos ir kartu ju pelniukai soktels del vieno paprasto dalyko: mokestis uz sutarties salygu keitima pereinant prie fiksuotu palukanu normu.
Ne veltui visi bankai siule imti nefiksuotas...Juk ir arkliui buvo aisku, kad istoriskai zemame lygyje palukanu norma ilgai neisbus, taciau tai galimybe dar papildomai uzsidirbti bankams.

Sutarties keitimas ~100-300LTL nuo kliento x klientu skaicius = papildomas labai paprastai ir be dideliu pastangu uzdirbtas banku pelnas (dar reikia prideti kuri laika pasirinkusiu fiksuota norma mokamas siek tiek didesnes palukanas)

kapeikos tas mokestis (bankams); be to niekas nepuls persirasineti, nes fiksuotos palukanos einamuoju laikotarpiu visada buna didesnes uz kintamas; tik dar labiau pralosi;

citata is VB salygu "fiksuotas palūkanas – jų norma nustatoma suteikiant kreditą, o vėliau kas 5 metai (jei kreditas litais) arba kas 5–10 metų (jei kreditas eurais) koreguojama ir nustatoma iš naujo;"

bankai zino ekonomikos teorija, kad yra toks 5 metu ciklas + jie tuo paciu ir papildomai apsidraudzia, kad eilini karta po 5 metu ir vel persirasytum sutarti ant aukstesniu fiksuotu palukanu, nei tuo metu bus kintamos rinkoje ...

Pas ka dar kokie sampotavimai apie NT?

Istrauka is Oberhaus nekilnojamojo turto apzvalgos 2005 gruodzio men.

2005 m. nekilnojamojo turto rinka, kaip reta, buvo aktyvi, o kai kuriose jos segmentuose (pvz., gyvenamajame sektoriuje) užfiksuoti nauji rekordai. Per vienuolika šių metų mėnesių būstai Vilniuje brango apie 50 proc. Ypač pabrango butai senuose blokiniuose namuose (40-60 proc.). Naujų butų kainos kilo maždaug 30-40 proc., o tai irgi rekordinis skaičius. Tad 2004-ųjų pabaigoje darytos įprastinės prognozės, kad būsto kainos per 2005-uosius kils 10-20 proc., pasirodė kuklios. Lyginant su 2002 metais, Vilniuje gyvenamosios paskirties turto kainos per pastaruosius trejus metus išaugo 2-3 kartus.

Visas straipsnis yra cia: http://verslas.banga.lt/lt/zb.full/43ac16eb424e4

Mindzio

Istrauka is Oberhaus nekilnojamojo turto apzvalgos 2005 gruodzio men.

2005 m. nekilnojamojo turto rinka, kaip reta, buvo aktyvi, o kai kuriose jos segmentuose (pvz., gyvenamajame sektoriuje) užfiksuoti nauji rekordai. Per vienuolika šių metų mėnesių būstai Vilniuje brango apie 50 proc. Ypač pabrango butai senuose blokiniuose namuose (40-60 proc.). Naujų butų kainos kilo maždaug 30-40 proc., o tai irgi rekordinis skaičius. Tad 2004-ųjų pabaigoje darytos įprastinės prognozės, kad būsto kainos per 2005-uosius kils 10-20 proc., pasirodė kuklios. Lyginant su 2002 metais, Vilniuje gyvenamosios paskirties turto kainos per pastaruosius trejus metus išaugo 2-3 kartus.

Visas straipsnis yra cia: http://verslas.banga.lt/lt/zb.full/43ac16eb424e4

o koks rysys tarp palukanu normos ir euro ivedimo?

Įdomiai atrodo kad “monstrai” jau pradeda atsikratyti NT.
Iš listingojamu bendrovių tai LTK; SAN; PTR...
Ne manau kad priežastis lėšų trukumas, nes tikint ateityje toki pat NT kainų augimą galima surasti alternatyvius ir geresnius savo veiklos projektu finansavimo šaltinius.
Galimas dalykas kad tai kai kuriu analitiku analizes rezultatas.
Šiais metais NT kainų prieaugis Lietuvoje kelis kartus viršijo atitinkamus rodiklius Latvijoje ir Estijoje.
Taigi darant analogija su OMX Vilnius ?!..........
Nors pagal plotą tenkanti vienam asmeniui mes atsiliekam nuo visu...

Linkiu Šalto Proto ir Sėkmingu Naujųjų metu !!!

NT rinka siek tiek kitokia nei akciju - cia nera tokios supremos , kuri turetu trecdali vilniaus ir nusprestu, kad yra pats laikas issipardavinet - cia labai didele reiksme turi ir placioji mase. O netgi tokios dideles imones kaip LTK, tiesiegiai nera susijusios su NT verslu, ir jos sprendimai yra tik jos verslo sprendimai, ir nebutinai atspindi tikra situacija NT rinkoje. Be to, tai, kad jos issiparduoda, pagal svori butu galima lyginti su siek tiek didesniu spekulio issipardavinejimu, bet jokiu budu ne instituciniu.

zalias

EB kontroliuoja eura tai yra ir euro zonos palukanu normas, Lietuvai priemus eura isigalios europines palukanos

Keistokai skamba, bet jei tai sakai gal turi informacijos apie palukanas eurozonoj? Siaip as sakyciau pagal logika tos palukanos tokios jau ir dabar yra ir po euro isivedimo banku marza nekis

"Pigių paskolų metas baigiasi. Europos centriniam bankui keliant palūkanas ekspertai suskato bauginti žmones išaugsiančiais mokėjimais už paskolas. Teigiama, kad 300 tūkstančių litų paskola žmogui per mėnesį pabrangs apie pusantro šimto lito." istrauka is laidos "Pinigu karta". imant busto paskola lietuvoje berods iki 3proc palukanos, eurozonoj 3.5 proc.

zalias

"Pigių paskolų metas baigiasi. Europos centriniam bankui keliant palūkanas ekspertai suskato bauginti žmones išaugsiančiais mokėjimais už paskolas. Teigiama, kad 300 tūkstančių litų paskola žmogui per mėnesį pabrangs apie pusantro šimto lito." istrauka is laidos "Pinigu karta". imant busto paskola lietuvoje berods iki 3proc palukanos, eurozonoj 3.5 proc.

Pigiu paskolu metas baigesi todel kad Europos centrinis bankas pakele palukanu norma, todel vienodai palukanos kyla tiek euro zonoj tiek ir neturinciose euro europos valstybese. Palukanu skirtumas gali but tik tarp banku marzu, deja as niekur negirdejau informacijos, kad eurozonoj banku marza didesne nei pas mumis

Banku palukanu normos jau dabar yra ES lygio. O apie brangima kalbama ne todel, kad planuojama ivesti eura, o todel kad Europos Centrinis bankas gali palaipsniui didinti tarpbankine palukanu norma. Keleta metu si norma buvo 2%, dabar pakele iki 2.25% Specialistai kalba, kad sia norma gali pakelti iki 3%. Ir tai niekaip nesusije su euro ivedimu. Paprasciausias sutapimas ir kuriu ne kuriu zmoniu pavirsutiniskas isiklausimas i pateikiama informacija.

Jo besalygiskai sutinku su Mikrobinu euro ivedimas ir palukanu didejimas visiskai nesusije, giliau pasikapscius viskas aiskeja. Tai tavo nuomone apie NT kainu burbulo sprogimo ar didejimo, butu idomu isgirsti.

zalias

EB kontroliuoja eura tai yra ir euro zonos palukanu normas, Lietuvai priemus eura isigalios europines palukanos

Pries tai zalias teigei kitaip, atvedem i teisinga kelia

ives nekilnojimo turto mokesti gyventojams ,sukils palukanos ir prades nekilnojimasis turtas kristi down...

Atsimink, kad ir vartotoju pajamos dideja. Jei mokesciai ir palukanos bus proto ribose, zmones neskubes pardavineti butu.

manau prades kas turi po kelis butus kai reikes valstybej po 1% nuo rinkos vertes moketi mokescius , per kelis metus dar ir daugiau butu pristatys , senos statybos butai tikrai vaziuos zemyn

Jei teisingai atsimenu, siemet Vilniuje senos statybos butai brango daugiau nei naujos. Beje, nuo kiek metu butas skaitomas senos statybos? 10m? 15m?

Mikrobin,

Manyčiau, kad tą lemia naudotos technologijos ir medžiagos. Akivaizdžiausios- ar namas apšiltintas, ar yra įrengtas autonominis šildymo reguliavimas, ar langai plastikiniai etc.

Kaip pavyzdį duočiau:
Vilniuje, Jeruzalėje 1992 statyti raudonų plytų namai, sakyčiau, kad tai buvo paskutiniai Vilniuje mano nuomone senos statybos namai. Nors žinoma jie dabar brangesni negu dauguma senos statybos butų (plytiniai, su lodžijom visgi), bet kažkiek pigesni negu naujos statybos.