|
|
Parašė: 2006-09-18 08:48:46
Paaiskinkite kaip veikia su akcijomis susietos obligacijos. Prasau
paaiskinimo ne is vartotojo (obligaciju pirkejo) puses, o is
obligaciju platintojo puses. Kaip jie uzdirba is to? Kodel
pasibaigus terminui gali ispirkti uz ta pacia (nominalia) ar
didesne kaina? Ar uz ispaltintas ovligacijas gauti pinigai yra
investuojami i akcijas su kuriomis susietos isplatintos
obligacijos?
Whenever I hear, It cannot be done, I know Im close to success.
|
|
Parašė: 2006-09-18 13:12:40
tai be abejo investuoja i tas akcijas (ar fondus), su kuriais
suristos. Jei akcijos ar fondas auga, tai turbut nesunku suprast,
kaip uzdirba ir patys, ir klientas. Idomiau, kaip apsidraudzia tuo
atveju, jei per ta laikotarpi bus kritimas. Sito nezinau.
Skubėk iš lėto
|
|
Parašė: 2006-09-19 12:35:06
tai be abejo investuoja i tas akcijas (ar fondus), su kuriais
suristos.
Kiek teko girdeti, tiesiogiai i tas akcijas/fondus neinvestuoja, o
mechanizme kazkokiu budu dalyvauja opcionai, kurie veikia ir kaip
draudimas
|
|
Parašė: 2006-09-19 13:05:28
labai gali buti, jog ir tokiu budu dalyvauja tose akcijose ar
fonduose, bet tarpiniai akciju kursai yra "nuimami" pagal realiu
akciju (fondu) kainas birzose.
Skubėk iš lėto
|
|
Parašė: 2006-09-19 13:46:08
Kaip sitas investicinis instrumentas vadinasi angliskai?
pabandyciau paieskot....
Whenever I hear, It cannot be done, I know Im close to success.
|
|
Parašė: 2006-09-19 18:10:34
Kai VB atstovo paklause, kaip jus taip nebijodami prisiimate tokia
rizika, tai jis pusiau juokais atsake, kad tai tam tikras "know
how" , tai gal ir ner jokio anglisko atitikmens . Siaip tai
nesu girdejes tokio termino.
Skubėk iš lėto
|
|
Parašė: 2006-09-20 14:25:23
Kaip aš daryčiau tokį dalyką: už didžiają dalį (~95%) sumos perki
kokias nors obligacijas, jos garantuoja, kad bus ką grąžint, jei
akcijos kris. Už likusią dalį imi tos akcijos opcionų, jei kris -
gausis 0, jei kils - bus gerai. Pagal opcionų kainas ir visas
rizikas pasiskaičiuoji grąžos koeficientą. Jei kas primoka daugiau,
kad gautų didesnį koeficientą, tai atitinkamai daugiau paimu
opcionų. Vat ir visas stebuklas
Gink savo galimybių ribas ir jos tikrai taps tavo
|
|
Parašė: 2006-09-20 14:27:42
Beje, lygiai tas pats galioja su indeksais, žaliavomis ar bet kuo
kitu susietomis obligacijoms.
Gink savo galimybių ribas ir jos tikrai taps tavo
|
|
Parašė: 2006-09-20 14:59:54
Angliskas terminas Equity- arba Index-linked notes. Is esmes
isleides tokias obligacijas bankas "shortina" ta daikta su kuriuo
jos susietos israsydamas prie tos obligacijos "priklijuota"
opciona. O opcionu rizikas galima valdyti nusiperkant kitokiu
opcionu (sorry, tik cia pamaciau ariel komentarus ).
O tas banko darbuotojas kur sake apie "know how" skiede tai matyt
pats nezinojo ka pasakyti, nes cia nieko ypatingo nera . Is situ
obligaciju leidimo grazaus pinigo pasidaro bankai, nes pasiima visa
eile bid/offer spreadu.
|
|
Parašė: 2007-02-02 20:43:36
Kas tai yra su akcijomis susietos obligacijos, ir kaip pazodziui
verciasi sis terminas? Niekur kitur isskyrus Lietuvos bankus neteko
girdeti apie toki produkta, todel idomu. Gal kas zino, kaip sis
investavimo budas atejo i Lietuva, ir kodel jis taip
ispopuliarejo?
Pabandysiu paaiskint kaip as pats bandau issifruot sita termina.
Obligacija -tai skolos vertybinis popierius. Akcija - nuosavybes
vert. popierius. Atrodo lyg butu kalbama apie convertibles. Tai yra
obligacijas, kurios gali but pakeistos i akcijas. Kitaip tariant,
yra opcionas (Call Option) veliau nusipirkti akciju uz tam tikra
kaina. http://en.wikipedia.org/wiki/Convertible_Bond
Bet cia verte susieta su indeksais - "su akciju kainu indeksu
susietos obligacijos". Tai kaip ir iseina, kad perkam indekso
skolos popierius. Kaip suprasti? Indeksai skolos popieriu
neisrasineja
Kurioj vietoj as cia kazka praleidziu?
For every action there is a reaction. Newtons third law.
|
|
Parašė: 2007-02-02 20:52:23
Kaip ir is kur SASO atkeliavo i Lietuva tikrai nepasakysiu
Taip indeksams israsomi opcionai, ju net galima isigyti Lietuvoje,
kaip pvz. OMXV, OMXT, OMXR. Paprastai cia naudojami LEAPS - ilgo
taikotarpio opcionai, kuriu galiojimo laikas paprastai yra 3m.
(tiek pat ir SASO)
|
|
Parašė: 2007-02-02 21:59:27
Mattux, o tai kokio tipo cia opcionai: Call ar Put? Bankas juos
perka, ar israso? Opcionai juk negarantuoja, kad neprarasi pinigu -
visada gali prarast premium. Cia tokiu atveju jei perki opciona.
Jei israsai gali daug ka prarast. O SASO sako, kad visada atsiimsi
nominalia suma, t.y. dazniausiai 100Lt. Kaip jie apskaiciuoja
vadinama investavimo keoficienta?
For every action there is a reaction. Newtons third law.
|
|
Parašė: 2007-02-03 10:10:57
Apie SASO veikimo principa taip pat ieskojaus info, bet bankas apie
tai nelabai skelbia. Mano supratimu, bankas isigija call opcionu ir
obligaciju tokiu santykiu - premijos dydis yra lygus is obligaciju
gaunamui pelnui, todel, indeksui smukus, nuostoliai bus lygus
opciono premijai, o pelnas is obligaciju kompensuos opciono
nuostolius. Gal but, kas zino tiksliau, kaip ten viskas vyksta
ozingoff
|
|
Parašė: 2007-04-16 12:30:03
Šiandien VŽ perskaičiau straipsnį:
"Ką rinktis: su akcijomis susietas obligacijas ar akcijų
fondus".
Šiame straipsnyje rašoma, kad kai akcijų kursai nuosaikiai kyla,
paprastai akcijų fondas, tikėtina, uždirbs maždaug dvigubai daugiau
nei SASO.
Esminis momentas SASO yra investavimo koeficintas ir kuo jis
didesnis, tuo geriau investuotojui su sąlyga, kad jis atgaus visą
investuojamą sumą. O dažnai yra taip, kad esant didesniam nei 100%
investavimo keof. už obligacijas mokama 110Lt ar 115Lt, kurių
nominali (garantuotina) suma yra 100Lt.
Citata iš straipsnio - "Tarkime, jei klientas pasirenka didesnį nei
100% investavimo koeficientą, įsigydamas obligacijų, kurių nominali
vertė 115 Lt, , tikėtina, kad jos per 3 m. uždirbs solidžiau nei
investiciniai fondai. Jei klientas nusiteikęs lėšas įdarbinti
ilgesniam laikotarpiui, tuomet fondai sukauptų daugiau
pinigų"
Ekspertai pažymi, jog šiuo metu sparčiai populiarėja su
rizikingiausių rinkų indeksais susietos obligacijos, tarkime,
Kinijos, jos nenusileidžia pajamingumu kylančiuose regionuose
investuojantiems fondams.
Šiuo metu rinkoje SASO taikomas 1% įsigijimo mokestis. Palyginimui
IF turto valdymo mokesčiai siekia iki 2%, o platinimo - svyruoja
ties 1,5-3%, o kai kur taikomi ir išpirkimo mokesčiai 1-1,5%.
Klausimas paprastas - kurią investavimo priemonę rinktumėtės
šiandien investuodami į tokias rinkas kaip - Kinija, Indija, BRIC?
(kurios analitikų nuomone išlieka perspektyviausios ateinantiems
1-3 metams) Fondus ar SASO su didesniu investavimo koef.?
|
|
Parašė: 2007-04-16 13:19:45
Siek tiek apie SASO radau tokia info, gal pravers
http://www.vpk.lt/svietimas/index.php?fuseaction=products.view&mid=17&cid=141&id=44
Briliantui atleidžiame už jo aštrias briaunas. Per daug nuostolinga būtų jas suapvalinti...
|