2 Demokritas
Vienas pagrindiniu argumentu pasirenkant investicini fonda ( pensiju fondai taipogi yra investiciniai ) - pasiekti rezultatai. Nors be jokios abejones praeities rezultatai negarantuja socios ateities, jei pats aktyviai nesirupinsi savo investicijom ( 1-2 kart metuose siuo atveju ).
Lietuvje pirmieji PF investavima pradejo 2004.07. Taciau iki 2008 pradzios ypatingu skirtumu tarp ju nebuvo ( nebent galima isskirti stipriai pasizymejusia Finasta ), kadangi bendro pasaulinio "ekonminio augimo" burbule visiems sekesi, kaip Buratinams Durniu salyje : kur pinigeli beuzkasi, visvien isaugs koks nors medelis ( nors ir sleivas, kreivas ).
Tikroji kompetencija atsiskleide prasidejus pasaulinei finansu krizei 2008. Kadangi esi jaunas zmgus, tikiuosi, kad esi apdraustas VIDUTINES AKCIJU DALIES PF ( 30-70% ) kryptimi. Nors tavo atveju geriausia butu rizikingiausia kryptis - AKCIJU PF ( 70-100% ) iki 44 metu. Veliau pereitum i VIDUTINE, o nuo 55 metu - i MAZOS AKCIJU DALIES PF ( iki 30% ) krypti. Taigi keletas skaiciuku apie cia minimas 3 bendroves 2008 metais :
Swedbank pensija 3 -25,13%
Swedbank pensija 4 -38.42%
Aviva Eurpensija extra -17.96%
MP Medio II +3,12%
2009 rezultatai koleikas paskelbti tik uz 10 menesiu, taigi didesnes reiksmes neturi, nes PF valdytoja gali keisti tik karta per metus. Pacius fondus kontoros viduje gali kaitaliot kiek tik nori. Prmas pakeitimas nemokamas, kiti kainuoja kazkiek.
Mano galva, 2008 statistika daugiau nei akivaizdziai parodo, kurie PF valdytjai turi kompetencijos ne tik issaugot pinigeli jo neprasikus, bet dar ir uzdirbti kelis litukus. Siaip reiktu kas metelius persiziureti savo investicija ir padaryti sprendima sekanciam periodui.
Nieko cia ner kitaip, nei investuojant i akcijas ilgesniam laikui. Po meteliu visvien sprendi, ar nusiimt pelna ir pasjieskot pelningesnes akcijos, ar sedeti ir toliau sokolade
Caveat emptor