sveiki ar galetu kas paaiskinti ka reikia
fraktalas
gap"as wisemenas aciu

Fraktalas ir Wisman'as yra TA, vadinamos Profitunity, signalų sistema.
Gap'as yra kai tarp sesijos kainų yra tarpas.

TA yra Profitunity (kazkas tokio kaip galimos ateities nuspejimas )teisingai
kaip jos veikia arba kaip jas suprasti(ten tokios stulpelines diagramos zalio /raudonos) teisingai

mr visva :
gal kas pasakis ar imanoma hanse komisinius susimazinti nes aktiviai prekiaujant nemazai susideda dabar moku 0.30

SEB'e 0.60%, taip, kad nėra ko liūdėti.

bebras

TA yra Profitunity (kazkas tokio kaip galimos ateities nuspejimas )teisingai
kaip jos veikia arba kaip jas suprasti(ten tokios stulpelines diagramos zalio /raudonos) teisingai

Nea, nieko bendro su ateities spėjimais tai neturi.
Kažkada po naujųjų MKC surengs seminarą apie Profitunity.

MKC cia butu Makleriu Komisijos C... teisingai ar ne visai

MK Centras
http://www.spekuliantai.lt/plug.php?p=seminar

Sveiki,

turiu kelis „žalius“ klausimus.

1.Kaip pavyzdį imu Finastos modelinį portfelį. Cituoju iš Finastos tinklalapio:

Modelinis aukšto pajamingumo įmonių obligacijų portfelis
Minimali investavimo suma – 250 000 Lt
Minimalus rekomenduojamas investavimo laikotarpis – 1 metai
Valdymo mokestis (skaičiuojamas nuo portfelio dydžio):
nuo 250 tūkst. iki 500 tūkst. Lt – 1,50 proc.

Tai pastovias pajamas generuojantis portfelis. Iš portfelyje esančių obligacijų kuponų išmokų tikėtina metinė grąža siekia 8-9%* .
Tikėtina metinė portfelio grąža 12%* (įskaitant kuponų išmokas).

Tarkim, portfelio pelningumas realiai yra toks, kaip žadama - 12%, žmogus investavo 250 KLT 3 metams. Man įdomu, kaip viskas skaičiuojama. Įsivaizduoju, kad taip:
1 metai: (250 000 – (250 000*0,015))*0,12 = 29 550 LT – tokia suma padidėjo portf. per metus.
2 metai: (279 550 – (279 550*0,015))*0,12 = 33 043 LT – tokia suma padidėjo portf. per II metus.
3 metai: (312 593 – (312 593*0,015))*0,12 = 36 948 LT – tokia suma padidėjo portf. per III metus.
Žmogus atsiima 312 593 + 36 948 = 349 541 LT.

Ar teisingai?

2.VPK puslapio mokomuosiuose Powerpoint’uose, lyginant įvairių investavimo būdų grąžą, rašoma maždaug taip: už indėlį – vidutiniškai 4% metinių palūkanų, investavus į obligacijų fondą atitinkamai 7-9%, į akcijų fondą 10-12%. Nekreipiant dėmesio į pačius teorinius skaičius, kurie čia nelabai svarbūs, mano klausimas toks – ar tokio tipo agitacinėj informacijoj atsižvelgiama į investuotojo fondui sumokamus mokesčius? Juk jei turimas galvoje ne savarankiškas prekiavimas, o fondų pirkimas, tai fondas kasmet vis „suvalgo“ po kelis proc. nuo sumos. Per ilgą laiką šis tas jau susidaro, ir toks lyginimas (indėlis „tik“ 4%, obligacijos „net“ 7%) pasidaro ne visai korektiškas.
Pvz, šiuo metu Šiaulių bankas siūlo 7,4% metinių. Tai jei kokio akcijų fondo prognozuojama metinė grąža yra, tarkim, 11%, o jei dar ir mokesčiai nuo to atsiskaičiuoja, tai išeina apylygiai.
Prašau paaiškint neišmanėliams.

3.Šitas klausimas susijęs su ankstesniu. Kaip rinkoj (vienos valstybės ribose) tarpusavy koreliuoja indėlių palūkanų normos ir su tos valstybės indeksais susijusių obligacinių ir akcinių fondų grąžos? Ar yra koks aiškesnis ryšys, tebūnie teorinių samprotavimų lygmeny? Nes aš sugebu tik primityviai įsivaizduot: jei, pvz., šaly krizė, tada VP, bendrai paėmus, krenta, bankams trūksta pinigų ir jie siūlo didesnes indėlių palūkanas. Na ir atvirkščiai. Pratęsiant tą pačią mintį, jei ruošies nešt pinigus į inv. fondą tuo metu, kai šalies ekonomikai prasčiau, geriau neskubėt ir palaukt, kol pagerės, o tuo tarpu turėtų būti galima rasti bankuose neblogų pasiūlymų. Ar koks čia tas mechanizmas?

Ačiū iš anksto.

1. Maždaug teisingas teorinis modelis. Tik niekas negarantuoja tokios grąžos. Net obligacijos yra rizikingas instrumentas.
2. Nėra prasmės į fondų mokesčius atsižvelgti. Rinkose svyravimai labai dideli. O informacijoje pateikti skaičiai yra labai ilgo laikotarpio vidurkis. Ir, sakysim indeksų, standartinis nuokrypis gerokai didesnis už mokesčius.
3. Kai krizė ne tik šalyje, bet ir pasaulyje, inv.fondų vienetai, paprastai, būna pigiausi. O investuotojo credo: pirkti pigiai - parduoti brangiai.
Koreliacija yra, bet krizė krizei nelygu, tad ir koleriacijos skirtingos. Skant, depends...

Supratau. Ačiū, Nojau. Tai išeina, kad sąlygiškai "paprasta" gyventi tik ilgalaikiam investuotojui, nes jam nereik tiek daug sukt galvos dėl tų rinkos svyravimų. O jei nori geriau, būk malonus sukt galvą...

Iš kitos temos - man įdomu, ar didelis procentas šio forumo spekuliantų, mielai ir sėkmingai užsiimančių aktyvia savarankiška prekyba, dalį savo lėšų vis dėl to investuoja į visokius kitų valdomus nesudėtingesnius reikalus - inv. fondus (ilgam), pensijų fondus ir pan., dėl didesnio saugumo, "dvasios ramybės". O gal kai gerai susigaudai aktyvioj prekyboj, tokių net minčių nekyla, nes žinai, kad ateičiai visada pasidarysi? Tiesiog įdomu, kaip mąstote, jei ne paslaptis.

O kaipgi, kur tu matei pelną be darbo
Aš asmeniškai, be spekuliavimo, dar investavęs į IGD, fondus, pensijų fondą.

Nojau, ar gerai tuomet suprantu, kad investuojant į ilgalaikes priemones (10+ metų) valdymo ir kt. mokesčiai yra išvis ne kriterijus ir į juos galima nekreipti dėmesio, o rinktis pagal tai, kokia patrauklesnė rizika, geografinis regionas ir pan.? Ar pats taip ir rinkaisi? Nes teorijoj (bent jau pradinukams ) mėgstama teigti, kad "visuomet išsiaiškinkite, kokie mokesčiai jūsų laukia, nes per ilgą laiką jie tampa labai reikšmingi". O išeina, kad per ilgą laiką jie tampa kaip tik nereikšmingi? Aišku, su ta sąlyga, kad pavyksta tinkamai pasirinkti fondą. O gal ir tinkamas pasirinkimas ne tiek svarbu, tik nuoseklumas, t. y. nesimėtyti nuo fondo prie fondo?

Panašiai. Mokesčiai yra ir bus. Be jų nieko negausi. Ilgam laikotarpiui tikrai nelabai svarbu. Bet skaičiuoti BŪTINA. Nes jei turimas fondas nuvažiavo žemyn, o tau reikia pinigų ir pardavinėji fondą, tai dar atsiminusuos ir mokesčiai, t.y. bus didesnis nuostolis. Pradedantieji tai linkę "pamiršti". Šiaip, valdytojai į IPV išpirkimo kainą, paprastai, bet ne visi, būna jau įskaičiavę visus mokesčius. Tai reikia žiūrėti ne kaip fondo vienetų vertė kinta, o išpirkimo kaina.
Ilgame laikotarpyje (5+) tikrai nuoseklumas labai svarbus. Pažiūrėk kaip kaupiamąjame terminuotajame indėlyje kaupiasi lėšos ir kaup sudėtiniai procentai veikia - kuo ilgiau, tuo greičiau sąskaita didėja. Tai kažkas panašaus ir čia. Tik palūkanos gali būti ir minusinės
O kad nereikėtų mėtytis iš fondo į fondą, tai fondams skirtą portfelio dalį geriausia būtų diversifikuoti.

As irgi dar turiu kelis klausimus. Lb padejot su ankstesniais klausimais, uz tai lb dekingas Gal pasirodysiu visiskas neismanelis, bet kai ka as nevisiskai suprantu.
1. SEB darant pavedima pirkti vertybinius popierius atsiranda lentele, kurioje yra skiltis kaina. Ta skiltis padalinta i 3 dalis: a) kaina (siame langelyje galime ivesti vienetines akcijos kaina, aisku yra tam tikros ribos); b) rinkos kaina; c) aukciono kursu. Tai stai as nelb suprantu b ir c skilties, kaip suprast rinkos kaina ? Tai paskutine kaina, kuria bv nupirkta pvz akcija ?? ir kaip suprast ta aukciona, perki ta kaina kuri yra maziausia tuo metu vieno siulancio pardavejo is visu pardaveju ar kaip ? Taigi ir kokiu budu a,b ar c paprastai vykdomi sandoriai, kuriuo labiau apsimoka ?
2. Kas labiausiai itakoja akciju kursu zaliavima ir raudonavima ? Ar tai galima susieti su tuo, kad pvz ta diena tam tikros imones akciju yra daugiau pardavinejama nei perkama, akciju kursas krenta? Nes man pasidare keista, kad nors imone, kurios apyvarta, pardavimai ir pelnas kasmet auga, tai netgi neigiamai atsispindi akciju kursuose ? O gal tiesiog kiekvienos firmos akcijos neadekvaciai pasiduoda bendrai tendencijai, nes kitaip man nelogiski tokie akciju svyravimai. pVz. "Lifosa"
3. Dar vienas dalykas mane domina, kdl manot, kad "Lifosos" akcijos ilgalaikiam terminui neturi geru perspektyvu, nors tarkim specialistai kaip tik pataria sias akcijas pirkti, nes ju nominalioji verte virs 70 Lt? Ir kuo remiantis manot, kad Ukio banko akcijos siuo atveju butu perspektyvesnes ?

1. Visa info:
[url]http://www.baltic.omxnordicexchange.com/files/vilnius/teisesaktai/VVPB_taisykes%20(galioja%20nuo%202008-09-15).pdf[/url]
2. Paprastai sakant, kaina kyla, kai pirkėjų daugiau nei pardavėjų, ir pirkėjų lūkesčiai dideli. Bei atvirkščiai. Visa kita - niuansai, kurių neaprašysi vienu prisėdimu. Geriausiai viskas pasimato ir išsiaiškina, kai esti įmerkti pinigai.
3. Lifosa yra mažai likvidi akcija (todėl ir labai rizikinga), o jos, kaip ir visos rinkos, vystymąsis vyksta periodiškai. Periodas apie 10 metų. Nuokrypius gali sąlygoti politiniai sprendimai, tokie, kai Kinijos muitai trąšoms. Tas didina paklausą. Panakins netikėti muitus ir viskas žemyn... O nominalas rinkoje apskritai nieko nereiškia. Pamirškit tokį.
Ūkio banko akcijos likvidesnės. Bet apie finansų sektoriaus perspektyvumą dabar sunku kalbėti.
Nors kai pradėsim kilti, tai viskas kils stipriai.

Na, tikekimes, kad viskas bus okey, aciu

Mano klausimai irgi dar nesibaigė.:blush Bandau susidėliot strategiją, kaip geriausia daryt su smulkiais atliekamais finansais, bet kol neturiu patirties, sekasi nelengvai. Klausiu Nojaus, jei nesunku atsakyt. Tau jokios atsakomybės už išsakytą nuomonę, galutiniam sprendimui vadovausiuosi savo galva!

Situacija tokia. Per mėnesį turiu apie 300 LT atliekamų. Dėt noriu ilgam, sukauptą sumą planuoju atsiimt po kokių 20 m. (dovana vaikams, jei pavyks ). Man priimtina didesnė nei vidutinė, bet ne pati didžiausia rizika. Orientuojuos į akcijų fondų fondus ir mišrius su didžiąja dalim akcijų. Pagalvojau, kad man visai tiktų tuos 300 Lt po 1/3 išnešioti po Finastą, VB ir Hansa. Tai dėl įdomumo ir dėl diversifikacijos, na žinot. Toliau man kyla klausimas, ar rinktis periodinius mokėjimus, ar ne. Viena vertus, visai neturiu investavimo patirties. Kita vertus, žadu jos aktyviai bandyt įgyt, tam skirsiu nemažai laiko. Gal tuomet neverta rinktis periodinių mokėjimų, nes bent kažkiek sekant IFV kilimus ir kritimus jau galima daugiau išlošt ir įdomiau pažaist? Turiu galvoj short'us, jei juos teisingai suprantu . Vienžo, nors tobulai ir neišeis, gal vis geriau, negu pirkt aklai viršūnėse? Nes būtent taip juk nutinka period. mokėjimų atveju, ar ne?
Ir dar, klausimas dėl konkretaus fondo. SEB Choice Japan Fond. Siejamas su TOPIX indeksu. Kol kas beviltiškai nukritęs.

Fondo valiuta – EUR
2 metų -39,8
5 metų 4,1
Nuo fondo įkūrimo* -38,0
Vidutinis pelningumas per metus
2 metus -22,4
5 metus 0,8
Nuo fondo veiklos pradžios -2,4

Bet man jis kažkaip patinka. Planuojantis ilgam laikui turbūt galima ir tokių rezultatų neišsigąst?

Atsiprašau, jei klausimai kvaili. Bet jei nuspręsiu imtis realių veiksmų tada, kai tariamai jau "pakankamai" žinosiu, tai tas laikas turbūt niekada ir neateis. Na, pradžiai bent jau sugebėjau klausimus konkrečiai suformuluoti.

Gera mintis atliekamus investtuoti į fondus ir diversifikuoti ne tik pačius fondus, bet ir valdytojus. Akcijų fondai, kaip parodė dabartis, rizikingas dalykas, tai šiuo metu geriau į juos mažesnę dalį investuoti, o daugiau į obligacinius. Kai biržos pradės kilti, tada bus galima balansą portfelyyje pakeisti akcijų naudai.
Dar yra Danske padorūs fondai Kampassi. Juose labai aiškiai obligacijos su akcijomis subalansuotos. Pasidomėk.
Taip pat reikia pasidomėti ir į ką tie fondai investuoja. Paminėjai Japoniją. Tai pasižiūrėk, kokie ten reikalai Japonijoje dabar, kodėl indeksas krenta ir ar verta su jais šiandien prasidėti.
Žaisti su fondais kažkodėl nori visi pradedantieji. Nepatarčiau. Tai nėra spekuliacinis produktas. Tam yra akcijos, o jei norima žaisti su fondais, tai tam puikiai tinka ETF'ai.
Periodinis investavimas į fondus yra vienas optimaliasnių investavimo taktikų. pats naudoju jau daug metų, nusivilti neteko net ir dabartininės krizės metu. Pagrindinis veiksnys tokiame investavime yra nuoseklumas ir kantrybė. Pirmi po 3-4 metų pasimato labai geri rezultatai. Galima neperiodiškai, galima karts nuo karto užsipirkti. kaip patogiau. Aš naudoju abu būdus ir periodinį (čia labai patogu: sutartis su valdytoju, pats pinigus nuskaito, pats perka vienetus, belieka tik karts nuo karto pakontroliuoti), ir įdomesnius perku, pildau, keičiu, esant poreikiui. Tai ilgalaikis instrumentas. Į tai galima žiūrėti, kaip į kaupiamąją sąskaitą, tikintis grąžos didesnės nei banko indėlyje.
Sėkmės.

Nojau, labai ačiū už patarimus. Tik galva neneša, kaip išsianalizuoti tokią gausybę vien Lietuvoj siūlomų fondų. Juolab kaip numatyti, kaip jiems seksis ateity. :con Matyt, teks šaudyt pusiau aklai, o kadangi instrumentas, kaip rašai, ilgalaikis, vėliau besimokant taisyti klaidas. Vis geriau nei nieko nedaryt. Manau, kad banke manęs irgi per daug nekonsultuos, ar ne? Tarkim, jei paklausiu, ką iš savo fondų jie siūlo.
Tuomet tik vienas klausimėlis - kaip manai, ar dabartinėj padėty verta nors kiek laukti? Visi kol kas mano perversti fondai (SEB Japan, Emerging markets, Nordic, Tavo minėti Kompassi ir kt.) krenta. Net ir mažos rizikos fondai truputį pakritę. Klausiu tam atvejui, jei kol kas pasirinkčiau neperiodinį mokėjimą - tai būtų mano vienintelis pirkimas šiemet. Pirkimas gali ir persikelti į kitus metus, jei tai būtų naudinga. Suprantu, kad šie fondai nespekuliacinis instrumentas ir dugne investuot nesitikiu, bet vis vien perkančiam pigiau yra geriau. Ar sakytum neskubėt ir pasekt situaciją, o gal tai nesvarbu, kai perki ne ETF ir spekuliuot neketini?

Tada gal geriau neskubėti. Rinka dar nė nuo vieno nepabėgo. Pradėsi kilti, įsėsi ramiausiai į traukinį. O kol krenta, geriausia sėdėti su cashu.