|
|
Parašė: 2008-01-20 14:37:27
|
|
Parašė: 2008-01-20 16:03:33
Nu, baisus filmas, bet realus.
***Dont take life too serious. You will never escape it alive anyway.***
|
|
Parašė: 2008-01-20 16:47:41
|
|
Parašė: 2008-01-20 17:37:55
Jei kam įdomu, tai čia šitas pats filmas anglų kalba
http://video.google.com/videoplay?docid=-9050474362583451279
Ir kokybė kiek geresnė
Bet tikrai įdomus filmukas
Optimism is the one quality more associated with success and happiness than any other
|
|
Parašė: 2008-01-20 18:58:40
KAzkodel tai.. nieko naujo po to pirmo univero kurso ir
nepapasakota cia. Mazyli paklausk manes dar ne tiek
pripasakosiu
PS
jei rimtai tai geras pvz. tiem kas galvoja, kad kylant palukanu
normai banku pelnai mazeja
Geriausias virintojas pasaulyje !
|
|
Parašė: 2008-01-21 06:49:47
Grazus filmukas, bet man kilo toks klausimas: jei bankai is tiesu
dalina "orinius" pinigus kreditu pavidalu, tai kodel jie taip
pergyvena, kad sie butu sugrazinti?
Juk tarkim, jei as nueinu i banka ir pasiskolinu 200tukst. buto
pirkimui, vadinasi bankas kazkur saugyklose uzrezervuoja 20tukst.
savo pinigu, o i buto pirkejo saskaita iraso reikiama suma pinigu
"is oro". Taigi tie mano sukurti pinigai nukeliauja apyvarton ir as
ju nebeturiu.
Tada po kazkiek laiko as nusprendziu, kad nebenoriu moketi paskolos
ir paskelbiu defaulta Dar siek tiek patirstinam spalvas ir
isivaizduojame, kad pirktas butas sugriuvo, o jo draudikas
bankrutavo - bankui jokiu sansu atgauti savo 200 tukst.
Taciau remiantis pirmine pinigu sukurimo logika net paciu
blogiausiu atveju bankas prarastu tik 10 kartu mazesne suma - savo
20tukst. rezerva. Dalis tu "is oro" sukurtu pinigu dar netgi
sugriztu bankui indeliu pavidalu. Tad is kur ta panika shtatuose
del subprime defaultu?
|
|
Parašė: 2008-01-21 14:31:22
2 tamagochi
Na iš tikruju tai istorija su butukų rutuliuojasi kiek
kitaip.
Užrašės ant jūsų 200K skolos, bankas formina šiuos pinigus į savo
aktyvus (turtas). Ir kreipiasi į CB, kuris priima jūsų įsiskolinimą
kaip banko aktyvą ir naudojant frakcionuoto rezervavimo modelį
(pvz.1:10) skolina bankui 2 milijonus už pvz.5proc. O bankas šiuos
pinigus vėl paleidžia į apyvartą (kreditai ir t.t.) pvz.už 6 proc.
Taip kuriamas multiplikatoriaus efektas.
Naudojant tokį modelį ir pradėdant pvz. nuo 1K USD eksponentinis
multiplikatorius gali iš šios sumos padaryti ~ 20K USD naujos
skolos.
Šis žaidimas, kaip ir lazda, turi du galus. Kol sistema plečiasi ir
kol užstatui naudojamas turtas išlieka ~ panašios vertės ar didėja
- viskas ok. Tačiau kai garantinio turto vertė pradėda kristi (kaip
pvz.NT JAV) - sistema pradėda streikuoti. Nes, grižtant prie jūsų
buto už 200K, jam sugriuvus, bankas neteks pagrindinio aktyvo,
remiantis kuriuo jis gavo 2 milijonus iš CB.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2008-01-21 14:41:59
Jo jo, svertas, kaip ir bet kuri lazda, turi du galus (tik viena
lazda turi vieną galą )
Kuo jautis senyn, tuo ragas kietyn!
|
|
Parašė: 2008-01-21 14:50:31
nera viskas taip paprasta. Buto pardavejas gaves pinigus (ora) i
saskaita gali ateiti ju issigryninti - cia ir paaiskeja, kad bankas
turi tureti ne tik "oro" kompiuteriuose , bet ir "makulaturos"
seifuose.
http://addurl.tel
|
|
Parašė: 2008-01-21 15:02:36
CB gali prispausdint atitinkama kieki - tai tik popierius.
Ashaman, o jeigu bankas bankrutuoja netekes visu savo aktyvu ir
pajamu - CB tai koks skirtumas - jis niekada nieko neprarado? Cia
gi tik skaiciai - as kaip isivaizduoju, Fedas, apie kuri ir buvo
kalba is tikruju, tik prilaiko kieki optimaliam (kam??) lygi. Ideja
tame, kad pinigai gaminami musu noru ir parasu, kai imam kredita,
ir jei mes staiga nutariam nebegrazint, is to kencia tik tiesiogine
sandorio puse o ne fedas. Yra keletas niuansu aisku, kurie nebuvo
filmuke, bet siaip tai filmukas geras.
Dievas davė užpakalį - duos ir kėdę...
|
|
Parašė: 2008-01-21 15:41:24
o jeigu bankas bankrutuoja netekes visu savo aktyvu ir pajamu - CB
tai koks skirtumas - jis niekada nieko neprarado?
Believe me - didelis skirtumas. Nes kalba eina apie FED'o
savininkus, t.y. Citybank, JPMorgan, Bank of America ir likusieji
iš kartelio.
Jie sukurė FED'ą ne tam kad pastarasis spausdintų ir skolintu jiems
tiek baksų kiek reikia, o tam kad kontroliuoti emisiją - t.y. kurti
žaidimo taisykles. Visi FED'o savininkai yra primary dealers ir
visur, visada turi "žalią šviesą".
Tačiau tai negelbsti jų nuo kvailių investicijų. Ir pasekoje jau
pusmetis kaip pagrindiniai JAV bankai ieško babkių pas arabus, o ne
naujų įsiskolinimų pas FED'ą. Pagrindinė to priežastis - ženkliai
sumažėjo jų reali turto bazė (krentant NT kainoms), kuri ir buvo
kolateralė skolinant svertinį kapitalą pas FED'ą ar kitus bankus.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2008-01-21 17:06:51
tamagochi
Taciau remiantis pirmine pinigu sukurimo logika net paciu
blogiausiu atveju bankas prarastu tik 10 kartu mazesne suma - savo
20tukst. rezerva. Dalis tu "is oro" sukurtu pinigu dar netgi
sugriztu bankui indeliu pavidalu. Tad is kur ta panika shtatuose
del subprime defaultu?
nezinau kaip pasaulio demokratijos tvirtoveje, bet yra saliu, kur
is banko gali atimti licenzija. Yra ko pergyventi.
p.s. cia yra tas, ka Ashaman vadina zaidimo taisyklemis. Kas
keisciausia ( musu mentalitetui ), jos tikrai yra ir net daznai
veikia.
|
|
Parašė: 2008-01-21 18:14:14
Ashaman,
preziumuoju, kad cia zinai stipriai daugiau uz mane - gal gali duot
geros (tikslios ir funkcionalios) info apie bankines/pinigu
sistemas/palyginimus? Preferencija LE/EN kalbomis, bet jamam ir RU.
Tas filmukas idomus, bet ten nemazai skyliu, o kadangi tema idomi,
butu malonu daugiau. Is anksto dekingas.
Dievas davė užpakalį - duos ir kėdę...
|
|
Parašė: 2008-01-22 14:09:47
Man perziurejus filmuka kilo visai kitos mintys.
Jei bankas duoda kreditus is "oro", tai mano atliekamos bankines
operacijos irgi yra is oro, pajamu operacijos irgi is oro ir bankas
mane gali kredituoti vis didesne suma laikui begant.
Kadangi kompiuterines sistemos atlieka operacijas ir analizes pagal
uzduotas taisykles, tai jas galima apgauti tuo paciu oro principu.
kas nerizikuoja, tas negeria konjako
|
|
Parašė: 2008-01-22 16:00:58
Manau, kad daugelis maišo sąvoką bankas ir centrinis bankas.
Paprastas bankas pinigų negali pagaminti iš oro - skolindamas jis
naudoja savo lėšas, o dalį pasiima iš tarbankinės sistemos. Todėl
pažiūrėjus į paprasto banko balansą visada matysis įsipareigojimai
ir turtas.
Centrinis bankas -kita kalba, priklauso dar nuo valstybės,
politikos.
www.investuotojas.eu
|
|
Parašė: 2008-01-26 21:14:37
Esu tikras, kad spekuliantuose yra banko specialistu. Butu idomu
isgirsti profesionalu nuomone apie filmuka. Tiesa sakant kyla
abejoniu arba as neteisingai supratau filmuko esme.
O supaprastintai supratau sekanciai: ikurus banka su 1000$
kapitalu, galima paskolinti 10000$. Tarkime, kad paskola suteikta
1metams uz 5% metiniu palukanu. Po metu bankui sugrazinta paskola
10500$. Tai iseitu, kad banko turtas padidejo, nuo 1000$ iki
10500$. Ar tokia ir yra siuolaikiniu banku sistema ar as ne taip
suprantu kazka?
Jeigu as teisingai suprantu bankine sistema, vadinasi mano paminetu
atveju, buvo sukurta 9000$ pinigu ir oro. Kita vertus tie pinigai
nera "Oras", nes bankas skolindamas pinigus reikalauja uzstato -
vadinasi "oriniai" pinigai visdelto padenkti turtu. Vienintele
"blogybe", kad pasakiskai praturtejo bankas.
***Dont take life too serious. You will never escape it alive anyway.***
|
|
Parašė: 2008-01-26 21:28:34
neesu labai didelis banku specas, bet bankas skolina ne nuo
kapitalo o nuo rezervu, kuriuos laiko CB. taigi kai banko rezervai
padideja, del CB open market operations, jie tuos laisvus pinigus
gali skolinti, juos paskolinus, jie bus depozitai kitam banke
(laikome, kad visi pinigai atsidure kitam ar tam paciam banke, ir
niekas nepasilieka cash'o), tada palikus rezervui privaloma rezerva
(tarkim 10%) kitus gali skolinti... ir taip toliau... tai jeigu
banko rezervai padidejo $1000, tai jis gali padaryti paskolu uz
$10000, jei niekas nelaiko cash'o.
taigi kapitalas cia nieko detas, viskas yra vykdoma per banko
rezervus CB.
|
|
Parašė: 2008-01-27 08:43:48
Nereikia pamiršti apie kapitalo rezervus, kurie bankui yra
privalomi. Jau su Basel I buvo susitarta, kad min. turi būti 8proc.
nuo kapitalo, bet realiai stengiasi palaikyti apie 11 proc. Basel
II leis bankams įvertinti paskolos riziką ir priklausomai nuo tos
rizikos svyruos kapitalo dydis.
Plačiau http://en.wikipedia.org/wiki/Capital_ratio
www.investuotojas.eu
|
|
Parašė: 2008-01-27 08:52:07
bet rezervai priklauso nuo paskolu skaiciaus ir daromi is pelno, o
rezervai CB priklauso nuo turimu indeliu ir yra skiriti pirmiausia
uztikrinti likviduma ir sauguma. Taip pat per rezervus CB
reguliuoja kreidito prieinamuma, CB kurie turi savo monetarine
politika per rezervus veikia palukanu norma.
|
|
Parašė: 2008-01-27 14:33:43
Na tiesiog neralus filmas apie bankus, įvairius kartelius,
religija, karus... http://video.google.com/videoplay?docid=5547481422995115331
zeitgeist vadinsi
|