Norečiau šį, tą pasakyti apie infliacijos skaičiavimo metodiką JAV.
Iki Klintono prezidentavimo laikų CPI ir PPI buvo skaičiuojami konservatyviai, t.y. kiekvieną mėnesį buvo skaičiojama tos pačios sudeties krepšelio kaina ir atsižvelgiant į vertės kylimą arba kritimą - sprendžiama apie infliaciją.
Tačiau 90-ieji buvo bumo laikai - viskas augo kaip ant mėlių ir be abejo infliacija viršyjo oficialiai skelbiamą FED'o komfortiškumo lygį.
Tuomet Grinspenas ir Co pasiūlė keisti krepšelio sudėtį išimant iš jo labiausiai pabrangusias prekes ir įvedant į jį mažiau brangusius tos pačios klasės produktus. Kažkiek tai laiko to pakako gražiems skaičiams generuoti, bet galiausiai net ir šie pakitimai nesugebėjo sustabdyti oficialių infliacijos rodyklių.
Tada buvo įvestas gedonistinis metodas - t.y. metodas leidžiantis įvertinti malonumą, kurį patiria vartotojas naudodamasis vienos ar kitos rūšies prekę ir kuris didėja proporcingai technologiniam progresui.
Pvz.: 1999 už 1K USD galima buvo įsigyti PC su 300 Mb procesoriumi, o 2000 už tą patį 1K USD galima buvo įsigyti jau PC su 400 Mb procesoriumi - gedonistinė išvada, kurią daro JAV statistikos departamentas tokia - per metus laiko PC vertė skaičiojamame krepšelyje krito 25%, nes papildomi 100 Mb teikia vartotojui papildomą malonumą. Nonsensas, tačiau statistams yra nusispjauti kad jums perkant PC visvien teks moketi 1K USD, kaip ir prieš metus. Pagal juos - PC kaina atpigo 25%.
Kitas pvz.: praeitais metais jus įsigyjote striukę už 100 USD. Per metus gamintojas įdiegė naujas technologijas gamyboje, patobulino dizainą, bei įsiuvo 4 papildomas kišenes, tačiau paliko seną kainą - tos pačius 100 USD. Tačiau statistiškai perkant naują striukė jus patirsite daugiau malonumo, nei su tą striuke kuria buvote įsigyję praeitais metais ir krepšelyje jos vertė kris pvz.10%.
Jeigu galvojate kad tai yra mano fantazijos - panaršykyte tinkle - tai yra nuoga realybė.
Maisto ir pirmo būtinumo prekių ženklus kasmetinis augimas yra niveliuojamas gedonistiniais technologinių inovacijų pagražinimais.
Ačiū Dievui musuose iki tokio marazmo dar nedaejo, tačiau "geri pavyzdžiai" dažniausiai būna nukopijojami, todėl nenustebsiu jei ES su senbuvių opiomis socialinėmis problemomis nueis to pačiu keliu.

Ashman, gal butu galima konkreciau - kiek per metus ar tris metus JAV pabrango konkretus maisto produktai - alus, whiskey, kiausiniai, vistienos krutinele ir t.t., nes tokie straipsneliai primena teorijas "Bokstus dvynius susprogdino zydai".

Taksistas

Ashman, gal butu galima konkreciau - kiek per metus ar tris metus JAV pabrango konkretus maisto produktai - alus, whiskey, kiausiniai, vistienos krutinele ir t.t., nes tokie straipsneliai primena teorijas "Bokstus dvynius susprogdino zydai".

na paimam kad ir labai paprasta pavyzdi: big maco kainos visose pasaulio salyse yra skelbiamos kiekvienais metais ir taip sudaromas "big mac index".

Taigi 2003 US hamburgeris kainavo 2,65$, 2007 jau 3,22$. Isdalinus laikotarpi infliacija gaunasi 5% (daugiau nei GPD augimas!!!). Oficiali to paties laikotarpio vidutine infliacija 2,89%

man tokios infliacijos skaiciavimo metodikos-pievu pievos.
tada galim musiske skaiciuot pagal cepelinu su spirgiais kainas.
aisku ir tai,kad stikliuose jie tures viena kaina,pakeles uzeigoj-kita,o pas mociute[kaime]-trecia.ta pati preke gali tureti labai skirtinga kaina toje pacioje salyje,o statistika-seniausia profesija pasaulyje.kaip rase siaipzvejys-popierius viska iskes-

va toks :
man tokios infliacijos skaiciavimo metodikos-pievu pievos.
<...>o statistika-seniausia profesija pasaulyje.

nepretenduoju i dideli obejektyvuma - tiesiog Taksistas uzdave klausima, i kuri norint atsakyti reikia pateikti kokiu 300psl mokslini darba

Bigmaca o ne cepelinus pasirinkau todel, kad to indekso skelbiama kaina jau yra vidurkis visos salies.

BTW maniau, kad seniausia profesija yra kita...

su bigmakais viskas gerai, aciu uz konkretu pavyzdi. Taciau statistikos is 1 pavyzdzio daryt negalime.

baliuka

Panašu, kad lito devalvacija irgi yra neišvengiama, tik tame matyt nėra jokios katastrofos, niekas del to smarkiai dar nenukentėjo, tik pinigo šiek tiek prarado, o kiti uždirbo.

Labai lengva taip sakyti, kai nekart tikriausiai nesi jautęs ką daro devalvacija. 1998 metų Rusijos rublio devalvacija, per kelis mėnesius vien man kainavo daugiau nei 1mln litų, tik iš patirto konvertacinio nuostolio. O kur dėl to prarastos Rusijos įmonės į kurių kūrimą ir vystymą buvo sudėtos ne tik lėšos, bet ir mano laikas.
Realiai jei LT nutartu devalvuoti litą, efektas butų labai trumpo laikotarpio, nes LT nėra viena šalis ir ji nėra atsiribojusi nuo kitų muitais ar akcizais. Gyvename globaliame kaime, kur jau pripratome, kad pigiausi šriūbai Kinijoje, pigiausias medis Ukrainoje, pigiausi audiniai Turkijoje ir t.t. Parsivežti prekias ar komponentus iš Malaizijos, Vietnamo ar Kinijos - nėra jokia egzotika. Išvada - mes konkurencingi tik todėl, kad greitai ir efektyviai įsisaviname globalizacijos galimybes. Išmetus tai, mes esame pasaulio pakraštys, kur mes turime tik bulvių ir vandens...
Jei šiandien mūsų Lietuva ir taip atrodo, kad mes kariaujame, nes liko čia vaikai, moterys ir seneliai. Tai po devalvacijos - liks, kaip kaime, tik senoliai. Visa tauta vergaus ir kels Airių, Anglijos, Kipro, Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir t.t. ekonomikas.

siaipzvejys

Visa tauta vergaus ir kels Airių, Anglijos, Kipro, Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir t.t. ekonomikas.

Šis procesas,manyčiau,yra kontroliuojamas.Bent turėtų būti kontroliuojamas,nes kitaip nebeliks prasmės kurti įvairius naujus mokesčių įstatymus,kadangi nebeliks kam juos mokėti.Nebe tie laikai,kai gyvenome vienoje didelėje koncentracijos stovykloje,kurioje visi gaudavo pavalgyti ir minimaliai apsirengti,kad prisidengtų tam tikras vietas ir nesušaltų.
Galimybės egzistuoti įmonėms privalo būti,ir įvairių mokesčių pagalba taip galima padaryti,kad išliktų,bet ne per gerai gyventų.Pvz.dabar padidinam ar įvedam kažkurį mokestį,kad po to galėtumėm sumažinti kitą.Po to pažadam,kad po metų ar dviejų bus toks ir toks mokestis sumažintas.Suteikiam viltį.Vėl dirbama su viltimi,kad po to bus geriau.O tada dar kas nors sugalvojama.NT mokestis nustatomas vienokio dydžio,kad įmonės apsiprastų,po to prasideda straipsneliai spaudoje,kad šiais metais per mažai buvo surinkta,todėl kitais teks padidinti ir t.t.Čia manipuliuoti galima kiek tik nori.Bet ribą peržengti nevalia.Kiek ilgai įmonė gali dirbti be pelno?Ji persikels į kitą šalį.Kas tada išlaikys įstatymų kūrėjus?
Taigi nebijokime,dirbti galėsime Karvutę galimą kartais prasčiau maitinti,kartais palepinti,bet negalima leisti jai padvėsti.Nebebus pienelio.

Agata, bet mes, likę Lietuvoje galim, o ir turim kelti bangas, kad mokesčiai būtų normalizuojami ir verslininkui Lietuvoje būtų lengviau gyventi. Čia besirenkanti bendruomenė turi labai daug potencijos tokiems žygiams imtis.

Agata

---

Kas tada išlaikys įstatymų kūrėjus?

Agata, tu TIKI, kad yra istatymu kurejai?
As tikiu, kad yra(buvo) privatizatoriai, yra zemvaldziai(land lordai), yra stambus pirkliai(prekybininkai). Jie ir raso tuos istatymus, ir jiems giliai ir nuosirdziai nusisvilpt i silpnesniu interesus.

JEIGU kartais (tikekimes to nebus), devalvuotu lita ir uz eura moketume nebe 3,45 Lt, o 4,20 Lt. Tai kokia situacija tuomet butu su paskolu grazinimu... Su paskola eurais tai viskas aisku... O kaip tai itakotu paskolas paimtas litais?

Nojus

. Čia besirenkanti bendruomenė turi labai daug potencijos tokiems žygiams imtis.

Ar tikrai labai daug potencijos?Jokių žygių rezultatų kol kas neįžvelgiu.
Buvau gydytojų kurso susitikime.teko stebėti - gydytojas gydytoją po kažkokio laiko tarpo nesimatymo klausia "Ką tu dirbi?",šis atsako "Žmones gydau".Ar įmanomi tokie klausimai normalioje šalyje,kai žmonės tiek metų išsimokę medicinos?O pas mus jau norma - tas dar dirba medicinoje,tas ten ar ten.Tai jau tapo normalia pokalbių tema.Viena į susitikimą buvo atvykusi iš JAV - šeimos gydytoja,dirba 4 dienas per savaitę,atskaičius visus mokesčius ir draudimus,per mėn.uždirba 10-12 000 USD.Penkių metų reikėjo adaptuotis prie svetimos visuomenės mentaliteto,dabar viskuo patenkinta.
Darbščiausi darbininkai jau išlakstė iš Lietuvos.Toje srityje situacija Lietuvoje jau kritiška.Kas bus,kai išlakstys tie,kurie saugo pagrindinį mūsų turtą - sveikatą?
Reikia tik guostis,kad tai kantriausia žmonių kategorija.Bet kiek ilgai...

Agata

Kas bus,kai išlakstys tie,kurie saugo pagrindinį mūsų turtą -sveikatą? Reikia tik guostis,kad tai kantriausia žmonių kategorija.Bet kiek ilgai...

Juodas jumoras - greiciau pensininkai ismirs, maziau problemu bus SODRAI

goga

Agata

---

Kas tada išlaikys įstatymų kūrėjus?

Agata, tu TIKI, kad yra istatymu kurejai?

Dėl kūrėjų nežinau,bet profesionalūs manipuliatoriai jais privalo būti,kitaip šalis neturėtų jokios ateities.
Prie tokios išvados priėjau,kai pavasarį beveik mėnesį praleidau ne Lietuvoje,o laiką leidau ne turistinių objektų apžiūrai.Pabandžiau įsivaizduoti save toje terpėje.Išmanant įstatymų struktūrą Lietuvoje,suvokti kitos šalies nėra taip sudėtinga,tik skaičiukus kitokius į tam tikras vietas sudėlioji ir schemą jų susibraižai pagal kitus reikalavimus.Kokį darbą sugebi dirbti Lietuvoje,nematau problemų jį dirbti ir kitoje šalyje - tavo asmeninės savybės ir sugebėjimai niekur neprapuola.Tik mokesčius jau mokėtum ne Lietuvai.
Kad viešbučių tvarkytojai ir pomidorų skinėjai išlaksto,šaliai nėra tokia jau katastrofiška situacija (į ką,kaip matome,numojama ranka),bet jei pagrindiniai biudžeto pildytojai išlakstys - tai jau katastrofa.Ir ta katastrofa ne kam nors kitam,o biudžeto naudotojams ir skirtytojams.Taigi,niekas nepjauna šakos,ant kurios sėdi.Šaką nulenkti galima gana žemai,bet tik iki to momento,kai ji lūžta.O nulūžusios nebeatgaivinsi.

Lietuva visada bus pakraštys, mažesnis ar didesnis. Visada geram specialistui daugiau mokės Londone ar Niujorke ar Las Vegase. Galų gale Maskvoje tam tikrais atvejais. Kuo tu geresnis tuo tu reikalingesnis didiesiems žaidėjams. Čia panašiai kaip kad jaunimas važiuoja iš kaimo į Vilnių mokytis nes nori karjeros, lygiai taip kažkas iš Vilniaus migruoja į kokį nors Stokholmą, o kažkas iš Stokholmo į Londoną ir pan.
Ką gali Lietuva padiktuoti pasauliui ? Kolkas tik kopijuojame vakarus. Kopijuojame žvaigždes, sukuriame jų analogus savo smelio dėžeje kaip koks Rimiškis Bet Rimiškis nar Minedas niekada neužkariaus pasaulio... deja...
Pirmaujam užtikrintai tik pagal savižudybių skaičių :/
Yra didelės smėlio dėžės, yra mažos Mes sėdim pastarojoje.

O pomidorų skynėjai kad išvazžiuoja tai tik parodo kad nesame tokie jau stiprūs žemės ūkyje, jei ispanas ūkininkas daugiau gali mokėti. O juk po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos ateitis buvo piešiama kaip klestintis žemės ūkio kraštas. Kokia vizija dabar ? Klestinti aukštų technologijų valstybė ? Viena ranka dar tampom karvės **** o kitą jau programuojam super duper sistemas. Kažin...

Aišku, kad žygių rezultatų nematyti, nes jokių žygių dar nebuvo....

To Nojus. Gal yra tu zygiu kazkoks planas ar buriamas bendraminciu ratas, siekiantis Lietuvoje pagerinti salygas verslui?

Konkretaus plano nera. Bet yra problema ir yra jėga. Klausimas kaip tą jėgą nukreipti reikiama linkme. Turi idėjų - Pirmyn!

Kaip spresti neturiu ideju, bet problemu matau daug. Na kad ir dabar diskuotujamas pajamu mokestis. Jis didelis, bet dar baisesnis yra SODROS mokestis. Apie ji kazkodel niekas net nekalba.???? Na ir t.t.

pakal

Lietuva visada bus pakraštys, mažesnis ar didesnis. Visada geram specialistui daugiau mokės Londone ar Niujorke ar Las Vegase.
Ką gali Lietuva padiktuoti pasauliui ? Kolkas tik kopijuojame vakarus.

Pilnai sutinku su tavimi,ir ne tik šioje citatoje.
Bet kalbame ne apie atskirus super specialistus,bet apie bendrą sistemą.Niekada keli superspecialistai nepajėgs pagelbėti visiems šalies gyventojams.
O bent medicinos srityje nereikėjo nieko kopijuoti,tereikėjo išsaugoti tuos specialistus.Nes pagal žinių ir sugebėjimų lygį,lyginant su kitomis šalimis,kiek teko stebėti,Lietuvoje ypač aukštas lygis.Išsivysčiusiose šalyse gerų gyvenimo sąlygų ir turtingų tėvelių išlepintas jaunimas tiesiog tingi mokytis.O medicinoje ypač daug reikia mokytis.Darbo sąlygų ir aparatūros lygis jau kitas klausimas.Širdis plyšta matant,kaip taškomasi tokiu turtu.Ką turime,to nevertiname.