|
|
Parašė: 2007-04-05 06:23:02
Jaunimas, jei diskutuojate, kaip isvengti krizes ir pinigu
nuvertejimo, i ka investuoti krizes laikotarpiu, kad pinigai
uzdirbtu, kokie instrumentai siulomi Lietuvoje ir kokiais galima
pasinaudoti uzsienyje - jau berods kelios diskusijos buvo sukurtos
tomis temomis. Nedarykim mesmales ir nerasinekim bet kur.
Matas Macijauskas
www.ntspekuliantai.lt
|
|
Parašė: 2007-04-07 10:23:51
cia radau toki paskaitymui straipsneli, gal sudomins?
http://www.asa.lt/Leidiniai/aktualijos/1842.shtml
Suomijos ekonominė krizė – ar
pasimokysime?
...Aštunto dešimtmečio pradžioje Suomija liberalizavo skolinimo
sąlygas. Prieš tai skolinimasis buvo reguliuojamas, o skolinamos
sumos ribojamos. Gavę kreditus palankiomis sąlygomis, suomiai
pinigus daugiausiai investavo į nekilnojamą turtą ir ilgalaikio
naudojimo daiktus. Kreditų procentai sumažėjo beveik iki 2.
Sparčiau vešėjo kreditavimo kompanijų gerovė, neįtikėtinais tempais
plėtėsi statybų sektorius. Palyginus su visa Europa, Suomijoje
darbinis užimtumas buvo rekordiškas (74 proc.). Suomija daug
eksportavo, tačiau pradėjo ir nemažai importuoti, kol aštuntojo
dešimtmečio pabaigoje įveždavo prekių daugiau nei išveždavo. Tačiau
Suomijoje užsienio prekybos deficitas niekada nesiekė 11,5 procento
nuo BVP, kaip dabar Lietuvoje.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje kreditai ėmė sparčiai brangti, taip
pat sumažėjo Suomijos eksportas. Iširus Sovietų Sąjungai, Suomija
prarado rinką, į kurią eksportavo beveik 20 procentų produkcijos.
Taip pat sumažėjo eksportas į kitas Vakarų Europos šalis, Ameriką,
Japoniją. Suomijos BVP 1990-1993 metais sumažėjo 10 procentų,
bedarbystė nuo 3 procentų padidėjo iki 17 procentų. Ypatingai
sumažėjo vartojimas, nekilnojamo turto pirkimas. Bankrutavo daugybė
kompanijų, ypač iš finansų ir statybinio sektoriaus. Helsinkio
vertybinių popierių biržos indeksas krito 70 procentų, nekilnojamo
turto vertė krito perpus. Suomijos pinigo vertė nukrito 30
procentų. Vidaus deficitas 1993 metais pasiekė 8,3 procento...
|
|
Parašė: 2007-04-23 15:29:26
Švedų dienraščio nuomone, dabartinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos
ekonominė situacija primena praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio
pabaigos Švediją. Tuomet dėl labai pigų paskolų švedai kaip pamišę
pirko nekilnojamąjį turtą. Tai baigėsi liūdnai.
Vieną gražią 1990 –ųjų dieną nekilnojamojo turto kainų burbulas
Švedijoje sprogo. Pasekmės buvo katastrofiškos. Žinoma, bankai iš
nemokių skolininkų atsiėmė įkeistą turtą, tačiau tai menkai juos
gelbėjo. NT vertė krito perpus, smuko ir nuomos kainos. Bankrutavo
keletas stambių Švedijos bankų ir trys ketvirtadaliai NT vystymu ar
prekyba užsiimančių įmonių.
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12966075
|
|
Parašė: 2007-04-23 16:10:39
Dabar butu neatimines ,o jei ir atims vistiek skolingas busi kol
skola grazinsi, bankai kaip ir apsidraude,o kai kam butu riesta,
jei staiga viskas pasikeistu.
|
|
Parašė: 2007-04-23 16:15:12
Manau, kad "NT krizė", kaip ir visur kitur, negali aplenkti ir
Lietuvos. Tik nemanau, kad del to gali kilti ekonominė krizė,
stambesni bankeliai suvalgys smulkesnius ir tiek. Gal tai būtų tik
į naudą visai ekonomikai.
This comment contains forward-looking statements. There can be no assurance that actual results will not differ materially due to various factors, many of which are beyond the control of baliuka.
|
|
Parašė: 2007-04-23 16:27:35
Vieną gražią 1990 –ųjų dieną nekilnojamojo turto kainų burbulas
Švedijoje sprogo...
...Būtent palūkanų normos kėlimas ir yra tas vaistas, kuriuo
specialistai pataria gydyti karščiuojančią šalies ekonomiką.
Švedijos centrinis bankas krizės akivaizdoje elgėsi ryžtingai.
Tuomet per vieną dieną bazinė palūkanų norma pašoko 500
procentų....
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12966075
Na mano nekuklia nuomone Svedijos centrinis bankas persistenge ir
neatsalde ekonomikos, o pats sukele/pagilino krize.
--------------------------------------
Risk assumption and spreading
|
|
Parašė: 2007-04-23 16:32:55
to KINGas
Visiškai sutinku, supanikavo centrinis bankas, o ne rinka. Gerai,
kad Lietuva neturi tokios priemonės, daryti "ryžtigus" sprendimus
gelbėjant tautą nuo "krizės".
This comment contains forward-looking statements. There can be no assurance that actual results will not differ materially due to various factors, many of which are beyond the control of baliuka.
|
|
Parašė: 2007-04-23 16:37:50
Nepamiskit, kad palukanu norma taip stipriai pakele po to kai
subankrutavo keletas banku
Arklius pakeis automobiliai, o asilai liks
|
|
Parašė: 2007-04-23 20:43:26
jo, lietuviams tik duok palukanas i rankas - greit tvarka padarys
"portugaliskai". Ne jau aciu, uztenka ir taip vietines reiksmes
politikavimo. Reikia blaiviai mastanciu nepopulistiniu galvu
tokiems sprendimams priimti - tik ne musu "kaime", ir ne pries
rinkimus neduokdie. Tad tegu ECB tvarkosi kol kas - rezervo yra, ir
kryptis palanki.
Del bustu ir paskolu - ka jau padarysi, tokia kiekvienos
bekylancios rinkos dalia. Ivede naujoviu bankai, Vyriausybe
paskatino, stai ir rezultatas delfio turguje atsiduria: "T.y.
bankams jau skolingas kas penktas šalies gyventojas <...>
Bėda ta, kad daugelis įklimpsta į tokį skolų liūną, iš kurio
nebesugeba išsikapstyti."
O kaipgi sugebes, kas zmonems aiskino, kas tos palukanos, kas ta
paskola apskritai ? "Tik imkit visi - o ten bus matyt" politika.
Bankai, aisku, gerai uzvalge. Lauksim, ar neatsirugs, bus idomu.
|
|
Parašė: 2007-04-24 07:52:26
As jau nzn kiek laiko snekama, kad zmones pervertina savo galimybes
skolindamiesi.. bet tai ir lieka kalbomis, bustai perkami, paskolos
imamos, paskolos procentas kyla ir neaisku kada bus STOP.
|
|
Parašė: 2007-04-24 07:59:17
o as manau kaip viskas buvo taip ir bus,na gal butu kainos kiek
pakris ir tiek,nors... ir del to abejoju
|
|
Parašė: 2007-05-09 13:27:28
Vaje vaje... Statistikos departamentas praneša, kad 2007 m.
balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., užfiksuota 0,9 procento
infliacija.
|
|
Parašė: 2007-05-09 16:12:21
Ledine
jo, lietuviams tik duok palukanas i rankas - greit tvarka padarys
"portugaliskai". Ne jau aciu, uztenka ir taip vietines reiksmes
politikavimo. Reikia blaiviai mastanciu nepopulistiniu galvu
tokiems sprendimams priimti - tik ne musu "kaime", ir ne pries
rinkimus neduokdie.
Netikiu prielaida, kad is principo imanoma atvesinti
ekonomika.
Per daug interesu, kurie yra uz tai, kad pasidarytu pinigus, o kaip
toliau bus, juos maziausiai jaudina. Cia ne politikavimas, deja,
cia pinigu darymas.
O dar NT - pati korumpuociausia ekonomikos sritis. Buvau, maciau,
svaiginantis jausmas, protas atsijungia kaip gero sekso metu.
Zodziu, be sansu. Banguosime neisvengiamai.
|
|
Parašė: 2007-05-23 10:35:17
|
|
Parašė: 2007-05-23 12:18:02
Beje, tokia mintis - ar dėl to štiliaus mūsų mieloje biržoje nėra
kaltas gresiantis perkaitimas ir nebenoras institucinių investuoti
čia ? Galbūt buvo duota komanda pasitraukti iš čia ?
Kažko tos žymiai sumažėjusios apyvartos bei vis gaunami signalai iš
skandinavų sukelia tam tikras asociacijas .
Taip, tiesa, dar niekas nemirė nuo sunkaus darbo, bet aš manau- kam rizikuoti?
~Ronald Reagan
|
|
Parašė: 2007-05-23 13:14:28
ne taip jau ir lengva atsijoti patikima informacija nuo ivariu
tauskalu. Dar cia nezinia del tu instituciniu stokos. Siaip kasmet
buna birzose flatai ir atostogos. Del stambiuju atejimo bus matyt
vasaros pabaigoj.
|
|
Parašė: 2007-05-23 13:29:10
Galbūt, bet kažkaip mistiškai sutapo, kad skandinavų kalbos ir
štilis biržoje prasidėjo vienu metu. Ir tai jau užsitesė, nors
vasara neprasidėjo.
Turiu pažįstamų latvijoje, kalbėjau apie nuotaikas pas juos - sakė
kažkas artimo panikai, atmosfera labai įtempta.
Taip, tiesa, dar niekas nemirė nuo sunkaus darbo, bet aš manau- kam rizikuoti?
~Ronald Reagan
|
|
Parašė: 2007-05-23 13:31:00
Manau kad auksine fraze yra si:
Pasak „Danske Bank“ analitiko, jei spartus ūkio augimas tęstųsi
toliau, tai sukeltų pavojų visai Lietuvos finansinei sistemai,
kadangi jis paremtas ne darbo našumo didėjimu, o skolinimosi
augimu.
ir dar galeciau prideti, kad augimas paremtas ir
ES fondu pinigu srautais i LT ,kurie issaukia ir skolinimosi tempo
augima.
Del didejanciu infliacijos tempu manau visas Baltics dabar tiriamas
po padidinamuoju stiklu o po padidinamuoju stiklu ir muse gali
pasirodyti dramblio dydzio
2-a didejant palukanoms ir didejant infliacijai vis idomesnes tampa
ne Baltics regiono akcijos.
|
|
Parašė: 2007-05-23 17:51:37
Greičiausiai sulauksim kol Danske Bank pradės investuoti Lietuvoje
nesulaukęs krizės, todel ši prognozė yra signalas pirkti. Jeigu
būtų nors menkiausia krizės galimybė ir dar patvirtinta analize,
tai Danske Bank parduotu Sampo (visų pirma nebūtų ir pirkęs) ir
tyliai suinvestuotų kitur.
This comment contains forward-looking statements. There can be no assurance that actual results will not differ materially due to various factors, many of which are beyond the control of baliuka.
|
|
Parašė: 2007-05-23 18:04:52
Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's"
pakeitė Lietuvos skolinimosi perspektyvą
iš stabilios į neigiamą, nerimaudama dėl grėsmių
šalies ekonomikai. Toks pokytis reiškia, kad ateityje agentūra gali
sumažinti ir Lietuvos skolinimosi reitingus. Pagal tokį scenarijų
jau buvo sumažinti Latvijos skolinomosi reitingai, praneša
vz.lt.
S&P teigia, kad makroekonominį šalies nestabilumą atspindi
auganti infliacija bei einamosios sąskaitos deficitas.
|