Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Ar galima Lietuvos ekonomikos krizė?

MatasM
MatasM
Rašyti privačią žinutę

918 žinutės
( +127 / -43 )

Jaunimas, jei diskutuojate, kaip isvengti krizes ir pinigu nuvertejimo, i ka investuoti krizes laikotarpiu, kad pinigai uzdirbtu, kokie instrumentai siulomi Lietuvoje ir kokiais galima pasinaudoti uzsienyje - jau berods kelios diskusijos buvo sukurtos tomis temomis. Nedarykim mesmales ir nerasinekim bet kur.
Matas Macijauskas
www.ntspekuliantai.lt
Mindakas
Mindakas
Rašyti privačią žinutę

728 žinutės
( +232 / -95 )

cia radau toki paskaitymui straipsneli, gal sudomins?

http://www.asa.lt/Leidiniai/aktualijos/1842.shtml
Suomijos ekonominė krizė – ar pasimokysime?

...Aštunto dešimtmečio pradžioje Suomija liberalizavo skolinimo sąlygas. Prieš tai skolinimasis buvo reguliuojamas, o skolinamos sumos ribojamos. Gavę kreditus palankiomis sąlygomis, suomiai pinigus daugiausiai investavo į nekilnojamą turtą ir ilgalaikio naudojimo daiktus. Kreditų procentai sumažėjo beveik iki 2. Sparčiau vešėjo kreditavimo kompanijų gerovė, neįtikėtinais tempais plėtėsi statybų sektorius. Palyginus su visa Europa, Suomijoje darbinis užimtumas buvo rekordiškas (74 proc.). Suomija daug eksportavo, tačiau pradėjo ir nemažai importuoti, kol aštuntojo dešimtmečio pabaigoje įveždavo prekių daugiau nei išveždavo. Tačiau Suomijoje užsienio prekybos deficitas niekada nesiekė 11,5 procento nuo BVP, kaip dabar Lietuvoje.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje kreditai ėmė sparčiai brangti, taip pat sumažėjo Suomijos eksportas. Iširus Sovietų Sąjungai, Suomija prarado rinką, į kurią eksportavo beveik 20 procentų produkcijos. Taip pat sumažėjo eksportas į kitas Vakarų Europos šalis, Ameriką, Japoniją. Suomijos BVP 1990-1993 metais sumažėjo 10 procentų, bedarbystė nuo 3 procentų padidėjo iki 17 procentų. Ypatingai sumažėjo vartojimas, nekilnojamo turto pirkimas. Bankrutavo daugybė kompanijų, ypač iš finansų ir statybinio sektoriaus. Helsinkio vertybinių popierių biržos indeksas krito 70 procentų, nekilnojamo turto vertė krito perpus. Suomijos pinigo vertė nukrito 30 procentų. Vidaus deficitas 1993 metais pasiekė 8,3 procento...
gmt
Rašyti privačią žinutę

949 žinutės
( +216 / -100 )

Švedų dienraščio nuomone, dabartinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė situacija primena praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigos Švediją. Tuomet dėl labai pigų paskolų švedai kaip pamišę pirko nekilnojamąjį turtą. Tai baigėsi liūdnai.
Vieną gražią 1990 –ųjų dieną nekilnojamojo turto kainų burbulas Švedijoje sprogo. Pasekmės buvo katastrofiškos. Žinoma, bankai iš nemokių skolininkų atsiėmė įkeistą turtą, tačiau tai menkai juos gelbėjo. NT vertė krito perpus, smuko ir nuomos kainos. Bankrutavo keletas stambių Švedijos bankų ir trys ketvirtadaliai NT vystymu ar prekyba užsiimančių įmonių.
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12966075
kanapinis
Rašyti privačią žinutę

91 žinutės

Dabar butu neatimines ,o jei ir atims vistiek skolingas busi kol skola grazinsi, bankai kaip ir apsidraude,o kai kam butu riesta, jei staiga viskas pasikeistu.
baliuka
baliuka
Rašyti privačią žinutę

2655 žinutės
( +438 / -193 )

Manau, kad "NT krizė", kaip ir visur kitur, negali aplenkti ir Lietuvos. Tik nemanau, kad del to gali kilti ekonominė krizė, stambesni bankeliai suvalgys smulkesnius ir tiek. Gal tai būtų tik į naudą visai ekonomikai.
This comment contains forward-looking statements. There can be no assurance that actual results will not differ materially due to various factors, many of which are beyond the control of baliuka.
KINGas
Rašyti privačią žinutę

65 žinutės

Vieną gražią 1990 –ųjų dieną nekilnojamojo turto kainų burbulas Švedijoje sprogo...
...Būtent palūkanų normos kėlimas ir yra tas vaistas, kuriuo specialistai pataria gydyti karščiuojančią šalies ekonomiką. Švedijos centrinis bankas krizės akivaizdoje elgėsi ryžtingai. Tuomet per vieną dieną bazinė palūkanų norma pašoko 500 procentų....
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12966075


Na mano nekuklia nuomone Svedijos centrinis bankas persistenge ir neatsalde ekonomikos, o pats sukele/pagilino krize.
--------------------------------------
Risk assumption and spreading
baliuka
baliuka
Rašyti privačią žinutę

2655 žinutės
( +438 / -193 )

to KINGas
Visiškai sutinku, supanikavo centrinis bankas, o ne rinka. Gerai, kad Lietuva neturi tokios priemonės, daryti "ryžtigus" sprendimus gelbėjant tautą nuo "krizės".
This comment contains forward-looking statements. There can be no assurance that actual results will not differ materially due to various factors, many of which are beyond the control of baliuka.
rolaz
rolaz
Rašyti privačią žinutę

190 žinutės
( +30 / -18 )

Nepamiskit, kad palukanu norma taip stipriai pakele po to kai subankrutavo keletas banku
Arklius pakeis automobiliai, o asilai liks
Ledine
Ledine
Rašyti privačią žinutę

393 žinutės
( +3 )

jo, lietuviams tik duok palukanas i rankas - greit tvarka padarys "portugaliskai". Ne jau aciu, uztenka ir taip vietines reiksmes politikavimo. Reikia blaiviai mastanciu nepopulistiniu galvu tokiems sprendimams priimti - tik ne musu "kaime", ir ne pries rinkimus neduokdie. Tad tegu ECB tvarkosi kol kas - rezervo yra, ir kryptis palanki.
Del bustu ir paskolu - ka jau padarysi, tokia kiekvienos bekylancios rinkos dalia. Ivede naujoviu bankai, Vyriausybe paskatino, stai ir rezultatas delfio turguje atsiduria: "T.y. bankams jau skolingas kas penktas šalies gyventojas <...> Bėda ta, kad daugelis įklimpsta į tokį skolų liūną, iš kurio nebesugeba išsikapstyti."
O kaipgi sugebes, kas zmonems aiskino, kas tos palukanos, kas ta paskola apskritai ? "Tik imkit visi - o ten bus matyt" politika. Bankai, aisku, gerai uzvalge. Lauksim, ar neatsirugs, bus idomu.
minha
Rašyti privačią žinutę

87 žinutės
( +4 / -1 )

As jau nzn kiek laiko snekama, kad zmones pervertina savo galimybes skolindamiesi.. bet tai ir lieka kalbomis, bustai perkami, paskolos imamos, paskolos procentas kyla ir neaisku kada bus STOP.
gasas
Rašyti privačią žinutę

6 žinutės

o as manau kaip viskas buvo taip ir bus,na gal butu kainos kiek pakris ir tiek,nors... ir del to abejoju
gmt
Rašyti privačią žinutę

949 žinutės
( +216 / -100 )

Vaje vaje... Statistikos departamentas praneša, kad 2007 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., užfiksuota 0,9 procento infliacija.
goga
Rašyti privačią žinutę

667 žinutės
( +62 / -30 )

Ledine
jo, lietuviams tik duok palukanas i rankas - greit tvarka padarys "portugaliskai". Ne jau aciu, uztenka ir taip vietines reiksmes politikavimo. Reikia blaiviai mastanciu nepopulistiniu galvu tokiems sprendimams priimti - tik ne musu "kaime", ir ne pries rinkimus neduokdie.


Netikiu prielaida, kad is principo imanoma atvesinti ekonomika.
Per daug interesu, kurie yra uz tai, kad pasidarytu pinigus, o kaip toliau bus, juos maziausiai jaudina. Cia ne politikavimas, deja, cia pinigu darymas.
O dar NT - pati korumpuociausia ekonomikos sritis. Buvau, maciau, svaiginantis jausmas, protas atsijungia kaip gero sekso metu.
Zodziu, be sansu. Banguosime neisvengiamai.
gmt
Rašyti privačią žinutę

949 žinutės
( +216 / -100 )

Dar vienas perspėjimas. Šį kart iš Danske Bank.
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=13288142
/dev/null
/dev/null
Rašyti privačią žinutę

1561 žinutės
( +373 / -333 )

Beje, tokia mintis - ar dėl to štiliaus mūsų mieloje biržoje nėra kaltas gresiantis perkaitimas ir nebenoras institucinių investuoti čia ? Galbūt buvo duota komanda pasitraukti iš čia ?
Kažko tos žymiai sumažėjusios apyvartos bei vis gaunami signalai iš skandinavų sukelia tam tikras asociacijas .
Taip, tiesa, dar niekas nemirė nuo sunkaus darbo, bet aš manau- kam rizikuoti?
~Ronald Reagan
Edva
Rašyti privačią žinutę

168 žinutės
( +13 / -3 )

ne taip jau ir lengva atsijoti patikima informacija nuo ivariu tauskalu. Dar cia nezinia del tu instituciniu stokos. Siaip kasmet buna birzose flatai ir atostogos. Del stambiuju atejimo bus matyt vasaros pabaigoj.
/dev/null
/dev/null
Rašyti privačią žinutę

1561 žinutės
( +373 / -333 )

Galbūt, bet kažkaip mistiškai sutapo, kad skandinavų kalbos ir štilis biržoje prasidėjo vienu metu. Ir tai jau užsitesė, nors vasara neprasidėjo.
Turiu pažįstamų latvijoje, kalbėjau apie nuotaikas pas juos - sakė kažkas artimo panikai, atmosfera labai įtempta.
Taip, tiesa, dar niekas nemirė nuo sunkaus darbo, bet aš manau- kam rizikuoti?
~Ronald Reagan
bukanierius
Rašyti privačią žinutę

538 žinutės
( +60 / -45 )

Manau kad auksine fraze yra si:

Pasak „Danske Bank“ analitiko, jei spartus ūkio augimas tęstųsi toliau, tai sukeltų pavojų visai Lietuvos finansinei sistemai, kadangi jis paremtas ne darbo našumo didėjimu, o skolinimosi augimu.

ir dar galeciau prideti, kad augimas paremtas ir ES fondu pinigu srautais i LT ,kurie issaukia ir skolinimosi tempo augima.

Del didejanciu infliacijos tempu manau visas Baltics dabar tiriamas po padidinamuoju stiklu o po padidinamuoju stiklu ir muse gali pasirodyti dramblio dydzio

2-a didejant palukanoms ir didejant infliacijai vis idomesnes tampa ne Baltics regiono akcijos.
baliuka
baliuka
Rašyti privačią žinutę

2655 žinutės
( +438 / -193 )

Greičiausiai sulauksim kol Danske Bank pradės investuoti Lietuvoje nesulaukęs krizės, todel ši prognozė yra signalas pirkti. Jeigu būtų nors menkiausia krizės galimybė ir dar patvirtinta analize, tai Danske Bank parduotu Sampo (visų pirma nebūtų ir pirkęs) ir tyliai suinvestuotų kitur.
This comment contains forward-looking statements. There can be no assurance that actual results will not differ materially due to various factors, many of which are beyond the control of baliuka.
gmt
Rašyti privačią žinutę

949 žinutės
( +216 / -100 )

Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" pakeitė Lietuvos skolinimosi perspektyvą iš stabilios į neigiamą, nerimaudama dėl grėsmių šalies ekonomikai. Toks pokytis reiškia, kad ateityje agentūra gali sumažinti ir Lietuvos skolinimosi reitingus. Pagal tokį scenarijų jau buvo sumažinti Latvijos skolinomosi reitingai, praneša vz.lt.

S&P teigia, kad makroekonominį šalies nestabilumą atspindi auganti infliacija bei einamosios sąskaitos deficitas.

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital