Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
|
|
Parašė: 2007-03-26 16:09:29
(sios
dienos Lr)
Cia tas linkas jau yra... 2 psl. 4 pastraipa nuo galo... toki
skaiciu pats pirma karta pamaciau iki siol apie 1 mlrd snekedavo...
bet cia juk neoficiali statistika, negali zinot...
Kiekvienas išleistas litas - neinvestuotas litas! Bet gyvenimas tai ne vien investavimas...
|
|
Parašė: 2007-03-26 16:58:43
Apie artejanchia LT ekonomikos krize rasiau dar 2005 JT forumuose -
deja tada pritarimo sulaukiau mazai. Pagrindiniai faktoriai mano
nuomone yra tokie:
- brangstanti darbo jega ir niekingai mazos investicijos i gamybos
efektyvuma, del ko didzioji dalis pramones yra pasmerkta zlugimui.
Patys matem kas nutiko su Ekranu, Vingiu, tekstile, Linu. Panasus
likimas laukia ir baldininku ir dar nemazos dalies gamintoju, nes
musu prekes tampa nebekonkurencingos. Kylanti infliacija dar labiau
didina problema - darbuotojai reikalauja padidinti atlyginimus, bet
imones nebegali didinti pajamu del mazo efektyvumo.
- NT problema. Jau isdiskutuota ivairaus plauko "ekspertu" kiaurai
ir isilgai. Visdelto dauguma sutinka, kad sis sektorius jau senokai
prasosi korekcijos. Ir kai ji ateis, tai skaudziai kirs per visa
ekonomika. Sprendziant pagal kilimo ilgi, tas laikas gali ateiti
jau net siemet (pasak istoriniu duomenu tokios NT kainu bangos
trunka apie 5 metus).
- mazejanchios tiesiogines uzsienio investicijos, prekybos
deficitas ir susije makroekonomiai rodikliai. Netgi ES paramos mes
nesugebame isisavinti reikiamais tempais ir delto galime dalies jos
artimiausiu laiku nebetekti.
- nestabili politine situacija ir valstybes vizijos neturejimas.
Man tiesa pasakius graudu yra klausytis kai kuriu musu politiku ir
aukstu pareigunu kalbu. Seimo sudetis vis labiau chaotishkeja sulyg
kiekvienais rinkimais, o nusivylusiu politika zmoniu pastoviai
daugeja.
Kiek skandalu dar reikia, kad zmones suvoktu, jog su tokiu poziuriu
mes niekur kitur nenuvaziuosime kaip tik i dar viena krize.
Pabaigai galiu pridurti tik tiek, kad "viena beda yra nebeda".
Taciau jei daug ju sutampa nutikti vienu metu, tada gali sukelti
pacia tikriausia ekonomine krize. Dar daugiau - visi mano
isvardinti faktoriai jau veikia siuo metu arba yra ribines busenos.
Tad krize galbut jau net neisvengiama.
Belieka tik jai pasiruosti...
|
|
Parašė: 2007-03-26 17:04:10
O kaip apsisaugoti finansiškai?
Pirti džiūvėsius?
Kažkodėl nuojauta šnibžda, kad daug darbo turės antstoliai
Jeigu nori turėti pragyvenimui, turi daug ir sunkiai dirbti. Jeigu nori praturtėti - turi imtis ko kito.
|
|
Parašė: 2007-03-26 17:22:20
Idomu kokia forma krizes atveju reiketu laikyti savo
santaupas?
NT, lietuvos imoniu akcijos tokiu atveju nepatraukliai skambetu
Uzsienio NT? Uzsienio bendroves, fondai? Pvz., ka daryti kokiam
nors versliam pilieciui suinvestavusiam kokius 3-4 mln. i NT
|
|
Parašė: 2007-03-26 17:25:46
Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi – „Hansabankas“
http://www.jtn.lt/Naujienos/NewsInfo.aspx?IT=8&ID=17034
nuo likimo nėr vaistų
|
|
Parašė: 2007-03-26 17:37:17
Idomu kokia forma krizes atveju reiketu laikyti savo
santaupas?
Paskirstyciau taip:
20% - cash daytrad'ams; 30% - deposit account, 2-3 valiutomis
Sveicarijos banke; 50% - gold; 0% - akciju ir obligaciju fondai; 0%
- NT.
|
|
Parašė: 2007-03-26 17:43:25
Nepamirškim, kad tas pats Hansabankas priklauso Swedbankui, t.y.
švedams.
Taigi turime požiūrį iš Švedijos:
"Švedijos bankai SEB ir „Swedbank“ į ugnį pila žibalo ir taip
„perkaitina“ Baltijos šalių ekonomiką."
"Jeigu Švedijos bankai ir toliau elgsis kaip godūs komerciniai
bankai, jie Baltijos bankus atves prie ekonominės
katastrofos."
Ir turime požiūrį iš Lietuvos:
"Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi – „Hansabankas“"
|
|
Parašė: 2007-03-26 17:45:44
Idomu kokia forma krizes atveju reiketu laikyti savo
santaupas?
pamenu pirkau 1999m taupymo lakstus uz 10% metiniu
nuo likimo nėr vaistų
|
|
Parašė: 2007-03-26 17:53:01
Idomu kokia forma krizes atveju reiketu laikyti savo
santaupas?
Reikėtų jamt ne NT, o jevrus, auksą ir briliantus.
|
|
Parašė: 2007-03-26 17:53:02
Viskas Lietuvos ekonomikoj gerai. Tamagochi - labai jau
pesimistiskai varai. Praktiskai visus tavo punktus galeciau
paneigti.
Taip - Lietuvos ekonomika auga dideliu tempu, taciau mes dar
nepriklausom issivysciusiu saliu klasei, o besivystanciom salim
ekonomikos augimas nuo 3 iki 9% yra labai normalus dalykas, reiktu
is tirko susirupint, jei auga dar greiciau arba maziau nei 3% (nes
tuomet tikrai reikia perrink valdzia ).
Vienas is esminiu dalyku yra infliacija ir dazniausiai yra
tiesioginis rysys tarp ekonomikos augimo ir infliacijos. Taciau
kuomet ekonomika auga ~7-9% o infliacija tesiekia 3-4% - tai yra
juokinga. Susirupint reiketu Latvijos atveju. Beje viena is
veiksmingesniu priemoniu pazaboti infliacija yra tarpbankiniu
palukanu normu didinimas. ECB jau gerus metus ir daugiau ja didina,
ir tai jau savaime yra kaip stabdis Lietuvos ekonomikai nuo
perkaitimo. Tai taip pat mazina gyventoju isiskolinima bankams (NT
atvejis), nes palukanos mokamos uz busta jau pabrango tiek, kad
paklausa sumazejo labai stirpriai. Lietuvoje NT kreditavimo mastai
yra ZYMIAI mazesni lyginant su issivysciusiom salim, daug mazesni
nei Estijoj ir taip pat Latvijoj, todel burbulas tegul ir sprogsta
- ekonomikos augimas suletes, kokiu 1-2% max, bet krizes nebus
garantuotai.
Yra problemele, tai darbo uzmokescio labai greitas augimas,
pralenkes produktyvumo augima, bet prisiminkim kaip buvo pries 3-5
metus - visose aplinkinese salyse darbo uzmokestis augo daug
greiciau nei Lietuvoj, o mes praktiskai stovejom vietoj. Taigi
naturalu, kad dabar "vejames".
ES fondu injekcijos i Lietuvos ekonomika, tai reiskia ir pramones
modernizacija ir paslaugu sektoriaus ispletojima, galu gale zemes
ukio efektyvinima, infrastrukturos gerinima.
Musu imones jau pasieke toki lygi, kad eina i uzsieni -
internacionalizacija vyksta pagreitintu zingsniu, kas Lietuvos
ekonomikai duos paspirti dar ilgam laikotaroyje. Be to
nepamirskim,kad pagrindini kainu suoli praejusiais, o taip pat ir
siais metais sukels pagrinde energetiniu resursu brangimas, kuris
praejusiais metais buvo pasiekes savo pika, na dujos gal dar paaugs
kazkiek iki ES vidurkio.
Politine situacija - yra klibejimu, taciau esmines zalos ekonomikai
tai nedaro, nes svarbu, kad drastiskai nekeiciama istatymine baze,
verslo salygos nebloginamos. Tegul politikai pesasi, gincijasi, tai
yra visu normaliu demokratiniu saliu normali situacija.
Galbut problemu gali iskilti jei dides einamosios saskaitos
deficitas, taciau vel gi - vartojima atsaldo kylancios palukanu
normos, todel jau po 1-2 metu einamosios saskaitos deficito
didejimo matau gerejancia situacija.
Politikai irgi svarbu kad neissipustu su savo biurokratiniu aparatu
ir vengtu tokiu drastisku, populistiniu dalyku kaip staiga imt ir
visiems grazint rublinius indelius ir pan. nes tai ir sukelia
infliacija.
O temos pavadinima tikrai reiktu keisti, nes uzeini i rimta portala
ir matai tokia nesamone...
Beje tokie nepagristi gandai ir nuolat eskaluojama tema labiau gali
pakenkt ekonomikai nei pats NT burbulo sprogimas, nes tai formuoja
zmoniu lukescius, kurie gali patiketi "isminciu" kasdien
skleidziama informacija ir pradet maziau vartot, daugiau taupyt,
ziuret i ateiti maziau optimistiskai, atidet svarbesnius sprendimus
ir tt ir pan.
|
|
Parašė: 2007-03-26 20:45:52
mjo, atrodo krizes tema eskaluojasi. Vat tokie dalykai tas krizes
ir paspartina nereik kalbet, tai niekas ir nezinos, kas ir kur
blogai
anyway, kad jau pradejot, norisi isiterpti
VZ: Importas+tiesiogines uzsienio investicijos
virsija eksporta ~11,5 BVP, kas yra neigiamas rodiklis.
11,5% nuo BVP yra einamosios saskaitos deficitas. Jame tiesiogines
uzsienio investicijos nefiguruoja tiesiogiai – jos tik dengia dali
to procento, bet jo nesudaro.
gmt: Man pvz. įdomu kokiomis priemonėmis
valdžia ketina suvaldyti infliaciją, kad 2010 metais galėtų įvesti
eurą? Bet iki to laiko dar turės sukelti visokius akcizus
(cigaretėms, kurui ir etc.), kad sulyginti juos su
euripiniais.
Ot gerai butu, kaip musu analitikai suplanave – 2008tais pradzioj
sudidinam kainas, kad veliau atseot rami galva kitais metais –
infliacija gi mazesne y-o-y , kai konvergencija 2009 tikrins bet
pamirsta viena dalykeli, esmini: nera infliacija ta palukanu norma,
kuria gali kaitalioti savo valia. Jos isismagejimas 2008 pradzioje
gali isisiubuot i tolesni kainu lygio augima is inercijos, o musu
ekonomikai >4,5% infliacija jau butu ne kas, ypac infliacija
“nepadengta” realiu produktyvumo augimu, kas dabar ir yra musu
skaudus taskelis. Tad jei infliacija up and up, tikrai Portugalijos
atvejis (BVP zemyn) taptu ne pesimistiniu, o realistiniu
scenarijumi.
Antra vertus, tie patys numatomi infliacijos didinimo veiksniai
(akcizai, gazpromas) – dar ne viskas, ka likimas ruosia. Prisimenam
naftos ir kitu energijos resursu kainas ir ju itaka musu ziauriai
priklausomai ekonomikai. Nepamirskim ir didejanciu valstybes soc.
islaidu – tendencija, kuri jau prasidedanti, ir tikrai nepavaldi
musu politiku valiai sustabdyti.
gmt: "Jeigu Švedijos bankai ir toliau elgsis
kaip godūs komerciniai bankai, jie Baltijos bankus atves prie
ekonominės katastrofos."
susaninas: ECB jau gerus metus ir daugiau ja
didina, ir tai jau savaime yra kaip stabdis Lietuvos ekonomikai nuo
perkaitimo.
Vat palukanu normos yra skaudus klausimas. Kol kas – kol bankai dar
turi noro ir ryzto skolinti (stato piramides ant netvirtu pamatu),
tol dar zemos palukanos. Vos tik kokie neramumai ar rimtesnes
atakos pries valiuta (Latvijoje) nuaides ir noras skolinti apmazes
– kas pirmesnis, tas greitesnis trauksis is ex- pelningos
teritorijos. Tuomet ka, palukanos mus regione dideja (virs ES
palukanu lygio) – del kredito pasiulos mazejimo. Plius, palukanos
dideja del rizikos premijos – velgi, musu regione skolinimasis
brangsta lyginant su ES. Pastaraji efekta sustiprins galbut (Danske
banko prognoze) labai greitai sumazesiantys reitingai musu saliai
(ar Latvijai, Estijai). Mazesni reitingai – didesne reikalaujama
grazos norma. Vat kad nenaudinga mums tai – faktas. Ypac vertinant
LT imoniu galimybes skolintis ir plestis. Ir ypac kontekste,
kuriame imones ir taip smaugia sanaudos (darbo jega, istekliai) ir
mazejantis produktyvumas. Galu gale, tas pats palukanu kelimas is
ECB – dar vienas veiksnys, keliantis skolinimosi ir…
vartojimo kaina. Vartojimas mazes, eko letes – galima
dziaugtis. Bet lazda turi du galus.
Kas ten sake, kad LT imoniu pelnai tik augs ?
susaninas: ES fondu injekcijos i Lietuvos
ekonomika, tai reiskia ir pramones modernizacija ir paslaugu
sektoriaus ispletojima, galu gale zemes ukio efektyvinima,
infrastrukturos gerinima.
Hm
"Lietuva kasmet ritasi žemyn. Būtina papildomai dėmesio skirti
aplinkosaugai, užimtumui, žinių ekonomikai ir kitoms sritims skirtų
lėšų įsisavinimui", – ragina p. Grybauskaitė.
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=12640504
|
|
Parašė: 2007-03-26 20:56:09
Viskas Lietuvos ekonomikoj gerai. Tamagochi - labai jau
pesimistiskai varai. Praktiskai visus tavo punktus galeciau
paneigti.
Kad tavo zodziai ekonomikos dievui i ausi Nenoriu per daug
krankseti - man ir paciam daug sociau gyvenasi kilimo laikotarpiu
nei kriziu metu.
Del issakytu argumentu nesigincysiu, kiekvienas galime tureti savo
nuomone. Vieni zmones linke labiau sureiksminti vienus faktus, kiti
- kitus.
Pridesiu tik dar viena dalyka:
- niuri tarptautine perspektyva. Mes galime tureti nors ir labai
gerus ekonominius rodiklius ir perspektyvas viduje, bet jei
tarptautineje ekonomikoje prasides neramumai, tai mus
paprasciausiai nusluos.
Kol kas dar tik badom pirstais i Latvija ir aptarinejam ju
problemas, bet ar susimastome apie fakta, kad kas antram
uzsienieciui Lietuvos sostine yra Ryga?
O temos pavadinima tikrai reiktu keisti, nes uzeini i rimta portala
ir matai tokia nesamone...
O kodel - man kaip tik atrodo, kad pavadinimas atspindi diskusijos
esme. Net ir kai kurie amerikieciai nesidrovi vartoti zodzio
"krize" savo ekonomikos apzvalgose.
* * *
kas liecia pinigu investavima (hipotetines) krizes metu, tai
saugiausia turbut butu laikyti eurais, auksu. Dar galima bandyti
investuoti i tas salis, kurios isvenge NT bumo (pvz. Vokietija,
Japonija).
|
|
Parašė: 2007-03-26 21:57:47
Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos primena
„kazino ekonomiką“, kuri vyravo Švedijoje devintajame praėjusio
amžiaus dešimtmetyje, o 1990 m. baigėsi baisiausia krize per
paskutinius 70 metų."
Kur galima normaliai pasiskaityti apie Švedijos krizę? Googlas
išmeta daug linkų bet visi kažkokie "netokie"...
|
|
Parašė: 2007-03-27 08:40:55
Kur galima normaliai pasiskaityti apie Švedijos krizę? Googlas
išmeta daug linkų bet visi kažkokie "netokie"...
Pabandyk dar paieškoti. Man irgi įdomu, nes teko girdėti, kad per
šią krizę 1989 metais Švedijoje NT per vos per vieną naktį
nuvertėjo iki 50%.
|
|
Parašė: 2007-03-27 08:56:23
Ledine,
štai man irgi įdomu kaip valdžia ketina suvaldyti tą infliaciją,
kad vėliau atitiktų Mastrichto kriterijų ir 2010 metais įvestų
eurą.
Kol kas tendencija vyksta, kad 2007, 2008 metais keliami visokie
mokesčiai, akcizai, didinamos paslaugų ir pan. kainos, naikinamos
lengvatos, kad sulyginti su ES ir jų nebereikėtų didinti 2009. O
tada 2009 metais bus užveržiami varžtai ekonomikai, kad infliaciją
apriboti iki Mastrichto kriterijaus. Iš valdžios pusės buvo
pasiūlymas įšaldyti atlyginimus. Taigi, darau išvadą, kad arba
atlyginimus, ypač biudžetininkai, turi
pasididinti/išsireikalauti/išsimušti dabar arba vėliau teks apie
atlyginimų padidinimą kurį laiką pamiršti. Pvz. pas biudžetininkus
vis dar tie patys baziniai 430 Lt. Nesikeičia jau, atrodo, nuo
1998. Vis daugiau socialinių grupių grąsina streikais. Kantrybė
irgi turi ribas ir kada nors pratrūks.
O jeigu atlyginimo pasididinti nepavyks, tada ką turėsime 2010
metais? Ogi dideles kainas ir mažus atlyginimus. Žirklės. O štai
tada ir kapecas.
Slovėnijoje, kai įsivesdinėjo eurą, vidutinis statistinis
atlyginimas buvo apie 2800 Lt. Pas mus dabar - 1700 Lt. Šiek tiek
skiriasi?
|
|
Parašė: 2007-03-27 14:06:31
štai man irgi įdomu kaip valdžia ketina suvaldyti tą infliaciją,
kad vėliau atitiktų Mastrichto kriterijų ir 2010 metais įvestų
eurą.
O man idomu, kokia tikimybe, kad ivedant eura, santykis 3,4528 butu
tokiu atveju atpalaiduotas ir is viso, ar yra bent teorine galimybe
atristi lita nuo euro, pvz. matant kad esamas fiksuotas kursas
tampa nerealiu?
|
|
Parašė: 2007-03-27 17:45:53
Ekonomikoje puikiai veikia lūkesčių teorija, todėl jei pakankamai
didelė ūkio subjektų dalis patikės, jog krizė neišvengiama, tai
taip ir bus. Atrodo, jog bent šiokios tokios krizės Lietuvoje
neišvengsime, tikiuosi tik, kad iki lito devalvavimo
nedaeisime.
Nors eilę metų šnibždama Šarkino frazė apie pilną lito padengimą
euru gilios krizės atveju nuramins nebent vaikų darželį. Tai
lengvai įrodo ir pačio Lietuvos banko statistika 2007 sausio pab.:
Lietuvos banko turtas 15,8 mlrd. Lt, grynieji pinigai apyvartoje
7,0 mlrd. Lt, indėliai litais iki pareikalavimo 14,2 mlrd. Lt, o
tai jau 21,2 mlrd. Lt.
Devalvavus litą 2 kartus, Lietuvos banko turtas išauga iki 30 mlrd.
Lt.
Deja, bet šiuolaikinė finansų sistema pagrįsta beveik vien
pasitikėjimu.
|
|
Parašė: 2007-03-27 18:13:44
mjo, atrodo krizes tema eskaluojasi. Vat tokie dalykai tas krizes
ir paspartina nereik kalbet, tai niekas ir nezinos, kas ir kur
blogai
Nejaučiu Lietuvoje jokios krizės. Mūsų gamyklos pardavimai vidaus
rinkoje šiemet auga 100 procentų. Eksportą kiek apkapojo kinai, bet
gavę per subinę susikaupėm, atradom begales rezervus ir
persiorganizavę atstatinėjame eksporto pardavimus,bei
pelningumus.
Kol neapsimokėjo jokių investicijų nedarėme. 2001 metais net
gaminti neapsimokėjo, nes rinkoje pagamintas prekias pirkome pigiau
arba tiek pat kiek kintamieji kaštai. Nuo 2003 metų pramonė pradėjo
atsigavinėti, bankai į juos įpūtė grynų. 2004-2005 galingų pelnų
penai. 2006 metais rimtai darbininkai pasmaugė su savais
reikalavimais ir pasakomis apie rojų Airijoje. Tais pačiais metais
susikaupėm ir padarėm milijoninias investicijas į patalpas,
įrengimus, technologijas ir atleidome daugiau nei 50 procentų
darbuotojų, o pagaminome dvigubai daugiau produkcijos.
Pagal tai, kaip dabar dėliojasi tendencijos, tai 2008 metai vėl bus
pelnų metai pramonėje, nes gamyboje dar yra begalės neišnaudotų
rezervų.
O jei vienas kitas garažėlis užsismaugė, tai nieko baisaus, vis
tiek mokesčių nemokėjo...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-03-27 18:30:42
Nors eilę metų šnibždama Šarkino frazė apie pilną lito padengimą
euru gilios krizės atveju nuramins nebent vaikų darželį. Tai
lengvai įrodo ir pačio Lietuvos banko statistika 2007 sausio pab.:
Lietuvos banko turtas 15,8 mlrd. Lt, grynieji pinigai apyvartoje
7,0 mlrd. Lt, indėliai litais iki pareikalavimo 14,2 mlrd. Lt, o
tai jau 21,2 mlrd. Lt.
Jei pažiūrėtum Lito patikimumo įstatymą, tai pamatytum, kad kas ir
kuo turi būti dengiama. O jei trumpai, tai imk ne PFI indėlius iki
pareikalavimo, o LB įsipareigojimus litais. Ir ne visą LB turtą, o
tik užsienio turtą. Tai yra vykdoma.
|
|
Parašė: 2007-03-27 19:32:43
Pvz. pas biudžetininkus vis dar tie patys baziniai 430 Lt.
Nesikeičia jau, atrodo, nuo 1998.
2007 01 01 pakele iki 442 Lt... BMA vis dar 115 Lt... Dabar kalbama
apie zemesnio rango valstybes tarnautoju algu kelima (matyt
koeficientus koreguos).
Kiekvienas išleistas litas - neinvestuotas litas! Bet gyvenimas tai ne vien investavimas...
|
Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
Prekybos statistika realiu laiku |
|