Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Ar galima Lietuvos ekonomikos krizė?

VZ
VZ
Rašyti privačią žinutę

1125 žinutės
( +173 / -28 )

(sios dienos Lr)
Cia tas linkas jau yra... 2 psl. 4 pastraipa nuo galo... toki skaiciu pats pirma karta pamaciau iki siol apie 1 mlrd snekedavo... bet cia juk neoficiali statistika, negali zinot...
Kiekvienas išleistas litas - neinvestuotas litas! Bet gyvenimas tai ne vien investavimas...
tamagochi
tamagochi
Rašyti privačią žinutę

724 žinutės
( +91 / -24 )

Apie artejanchia LT ekonomikos krize rasiau dar 2005 JT forumuose - deja tada pritarimo sulaukiau mazai. Pagrindiniai faktoriai mano nuomone yra tokie:

- brangstanti darbo jega ir niekingai mazos investicijos i gamybos efektyvuma, del ko didzioji dalis pramones yra pasmerkta zlugimui. Patys matem kas nutiko su Ekranu, Vingiu, tekstile, Linu. Panasus likimas laukia ir baldininku ir dar nemazos dalies gamintoju, nes musu prekes tampa nebekonkurencingos. Kylanti infliacija dar labiau didina problema - darbuotojai reikalauja padidinti atlyginimus, bet imones nebegali didinti pajamu del mazo efektyvumo.

- NT problema. Jau isdiskutuota ivairaus plauko "ekspertu" kiaurai ir isilgai. Visdelto dauguma sutinka, kad sis sektorius jau senokai prasosi korekcijos. Ir kai ji ateis, tai skaudziai kirs per visa ekonomika. Sprendziant pagal kilimo ilgi, tas laikas gali ateiti jau net siemet (pasak istoriniu duomenu tokios NT kainu bangos trunka apie 5 metus).

- mazejanchios tiesiogines uzsienio investicijos, prekybos deficitas ir susije makroekonomiai rodikliai. Netgi ES paramos mes nesugebame isisavinti reikiamais tempais ir delto galime dalies jos artimiausiu laiku nebetekti.

- nestabili politine situacija ir valstybes vizijos neturejimas. Man tiesa pasakius graudu yra klausytis kai kuriu musu politiku ir aukstu pareigunu kalbu. Seimo sudetis vis labiau chaotishkeja sulyg kiekvienais rinkimais, o nusivylusiu politika zmoniu pastoviai daugeja.
Kiek skandalu dar reikia, kad zmones suvoktu, jog su tokiu poziuriu mes niekur kitur nenuvaziuosime kaip tik i dar viena krize.

Pabaigai galiu pridurti tik tiek, kad "viena beda yra nebeda". Taciau jei daug ju sutampa nutikti vienu metu, tada gali sukelti pacia tikriausia ekonomine krize. Dar daugiau - visi mano isvardinti faktoriai jau veikia siuo metu arba yra ribines busenos. Tad krize galbut jau net neisvengiama.

Belieka tik jai pasiruosti...
magnat
magnat
Rašyti privačią žinutę

432 žinutės
( +50 / -78 )

O kaip apsisaugoti finansiškai?
Pirti džiūvėsius?

Kažkodėl nuojauta šnibžda, kad daug darbo turės antstoliai
Jeigu nori turėti pragyvenimui, turi daug ir sunkiai dirbti. Jeigu nori praturtėti - turi imtis ko kito.
Mindakas
Mindakas
Rašyti privačią žinutę

728 žinutės
( +232 / -95 )

Idomu kokia forma krizes atveju reiketu laikyti savo santaupas?

NT, lietuvos imoniu akcijos tokiu atveju nepatraukliai skambetu
Uzsienio NT? Uzsienio bendroves, fondai? Pvz., ka daryti kokiam nors versliam pilieciui suinvestavusiam kokius 3-4 mln. i NT
maklarenas
maklarenas
Rašyti privačią žinutę

1211 žinutės
( +165 / -27 )

Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi – „Hansabankas“

http://www.jtn.lt/Naujienos/NewsInfo.aspx?IT=8&ID=17034
nuo likimo nėr vaistų
sigiz
Rašyti privačią žinutę

204 žinutės
( +17 / -2 )

Idomu kokia forma krizes atveju reiketu laikyti savo santaupas?
Paskirstyciau taip:
20% - cash daytrad'ams; 30% - deposit account, 2-3 valiutomis Sveicarijos banke; 50% - gold; 0% - akciju ir obligaciju fondai; 0% - NT.
gmt
Rašyti privačią žinutę

949 žinutės
( +216 / -100 )

Nepamirškim, kad tas pats Hansabankas priklauso Swedbankui, t.y. švedams.

Taigi turime požiūrį iš Švedijos:
"Švedijos bankai SEB ir „Swedbank“ į ugnį pila žibalo ir taip „perkaitina“ Baltijos šalių ekonomiką."
"Jeigu Švedijos bankai ir toliau elgsis kaip godūs komerciniai bankai, jie Baltijos bankus atves prie ekonominės katastrofos."

Ir turime požiūrį iš Lietuvos:
"Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi – „Hansabankas“"
maklarenas
maklarenas
Rašyti privačią žinutę

1211 žinutės
( +165 / -27 )

Idomu kokia forma krizes atveju reiketu laikyti savo santaupas?
pamenu pirkau 1999m taupymo lakstus uz 10% metiniu
nuo likimo nėr vaistų
gmt
Rašyti privačią žinutę

949 žinutės
( +216 / -100 )

Idomu kokia forma krizes atveju reiketu laikyti savo santaupas?
Reikėtų jamt ne NT, o jevrus, auksą ir briliantus.
susaninas
susaninas
Rašyti privačią žinutę

148 žinutės
( +191 / -14 )

Viskas Lietuvos ekonomikoj gerai. Tamagochi - labai jau pesimistiskai varai. Praktiskai visus tavo punktus galeciau paneigti.
Taip - Lietuvos ekonomika auga dideliu tempu, taciau mes dar nepriklausom issivysciusiu saliu klasei, o besivystanciom salim ekonomikos augimas nuo 3 iki 9% yra labai normalus dalykas, reiktu is tirko susirupint, jei auga dar greiciau arba maziau nei 3% (nes tuomet tikrai reikia perrink valdzia).
Vienas is esminiu dalyku yra infliacija ir dazniausiai yra tiesioginis rysys tarp ekonomikos augimo ir infliacijos. Taciau kuomet ekonomika auga ~7-9% o infliacija tesiekia 3-4% - tai yra juokinga. Susirupint reiketu Latvijos atveju. Beje viena is veiksmingesniu priemoniu pazaboti infliacija yra tarpbankiniu palukanu normu didinimas. ECB jau gerus metus ir daugiau ja didina, ir tai jau savaime yra kaip stabdis Lietuvos ekonomikai nuo perkaitimo. Tai taip pat mazina gyventoju isiskolinima bankams (NT atvejis), nes palukanos mokamos uz busta jau pabrango tiek, kad paklausa sumazejo labai stirpriai. Lietuvoje NT kreditavimo mastai yra ZYMIAI mazesni lyginant su issivysciusiom salim, daug mazesni nei Estijoj ir taip pat Latvijoj, todel burbulas tegul ir sprogsta - ekonomikos augimas suletes, kokiu 1-2% max, bet krizes nebus garantuotai.
Yra problemele, tai darbo uzmokescio labai greitas augimas, pralenkes produktyvumo augima, bet prisiminkim kaip buvo pries 3-5 metus - visose aplinkinese salyse darbo uzmokestis augo daug greiciau nei Lietuvoj, o mes praktiskai stovejom vietoj. Taigi naturalu, kad dabar "vejames".
ES fondu injekcijos i Lietuvos ekonomika, tai reiskia ir pramones modernizacija ir paslaugu sektoriaus ispletojima, galu gale zemes ukio efektyvinima, infrastrukturos gerinima.
Musu imones jau pasieke toki lygi, kad eina i uzsieni - internacionalizacija vyksta pagreitintu zingsniu, kas Lietuvos ekonomikai duos paspirti dar ilgam laikotaroyje. Be to nepamirskim,kad pagrindini kainu suoli praejusiais, o taip pat ir siais metais sukels pagrinde energetiniu resursu brangimas, kuris praejusiais metais buvo pasiekes savo pika, na dujos gal dar paaugs kazkiek iki ES vidurkio.
Politine situacija - yra klibejimu, taciau esmines zalos ekonomikai tai nedaro, nes svarbu, kad drastiskai nekeiciama istatymine baze, verslo salygos nebloginamos. Tegul politikai pesasi, gincijasi, tai yra visu normaliu demokratiniu saliu normali situacija.
Galbut problemu gali iskilti jei dides einamosios saskaitos deficitas, taciau vel gi - vartojima atsaldo kylancios palukanu normos, todel jau po 1-2 metu einamosios saskaitos deficito didejimo matau gerejancia situacija.
Politikai irgi svarbu kad neissipustu su savo biurokratiniu aparatu ir vengtu tokiu drastisku, populistiniu dalyku kaip staiga imt ir visiems grazint rublinius indelius ir pan. nes tai ir sukelia infliacija.
O temos pavadinima tikrai reiktu keisti, nes uzeini i rimta portala ir matai tokia nesamone...
Beje tokie nepagristi gandai ir nuolat eskaluojama tema labiau gali pakenkt ekonomikai nei pats NT burbulo sprogimas, nes tai formuoja zmoniu lukescius, kurie gali patiketi "isminciu" kasdien skleidziama informacija ir pradet maziau vartot, daugiau taupyt, ziuret i ateiti maziau optimistiskai, atidet svarbesnius sprendimus ir tt ir pan.
Ledine
Ledine
Rašyti privačią žinutę

393 žinutės
( +3 )

mjo, atrodo krizes tema eskaluojasi. Vat tokie dalykai tas krizes ir paspartina nereik kalbet, tai niekas ir nezinos, kas ir kur blogai

anyway, kad jau pradejot, norisi isiterpti

VZ: Importas+tiesiogines uzsienio investicijos virsija eksporta ~11,5 BVP, kas yra neigiamas rodiklis.

11,5% nuo BVP yra einamosios saskaitos deficitas. Jame tiesiogines uzsienio investicijos nefiguruoja tiesiogiai – jos tik dengia dali to procento, bet jo nesudaro.

gmt: Man pvz. įdomu kokiomis priemonėmis valdžia ketina suvaldyti infliaciją, kad 2010 metais galėtų įvesti eurą? Bet iki to laiko dar turės sukelti visokius akcizus (cigaretėms, kurui ir etc.), kad sulyginti juos su euripiniais.

Ot gerai butu, kaip musu analitikai suplanave – 2008tais pradzioj sudidinam kainas, kad veliau atseot rami galva kitais metais – infliacija gi mazesne y-o-y , kai konvergencija 2009 tikrins bet pamirsta viena dalykeli, esmini: nera infliacija ta palukanu norma, kuria gali kaitalioti savo valia. Jos isismagejimas 2008 pradzioje gali isisiubuot i tolesni kainu lygio augima is inercijos, o musu ekonomikai >4,5% infliacija jau butu ne kas, ypac infliacija “nepadengta” realiu produktyvumo augimu, kas dabar ir yra musu skaudus taskelis. Tad jei infliacija up and up, tikrai Portugalijos atvejis (BVP zemyn) taptu ne pesimistiniu, o realistiniu scenarijumi.
Antra vertus, tie patys numatomi infliacijos didinimo veiksniai (akcizai, gazpromas) – dar ne viskas, ka likimas ruosia. Prisimenam naftos ir kitu energijos resursu kainas ir ju itaka musu ziauriai priklausomai ekonomikai. Nepamirskim ir didejanciu valstybes soc. islaidu – tendencija, kuri jau prasidedanti, ir tikrai nepavaldi musu politiku valiai sustabdyti.

gmt: "Jeigu Švedijos bankai ir toliau elgsis kaip godūs komerciniai bankai, jie Baltijos bankus atves prie ekonominės katastrofos."

susaninas: ECB jau gerus metus ir daugiau ja didina, ir tai jau savaime yra kaip stabdis Lietuvos ekonomikai nuo perkaitimo.

Vat palukanu normos yra skaudus klausimas. Kol kas – kol bankai dar turi noro ir ryzto skolinti (stato piramides ant netvirtu pamatu), tol dar zemos palukanos. Vos tik kokie neramumai ar rimtesnes atakos pries valiuta (Latvijoje) nuaides ir noras skolinti apmazes – kas pirmesnis, tas greitesnis trauksis is ex- pelningos teritorijos. Tuomet ka, palukanos mus regione dideja (virs ES palukanu lygio) – del kredito pasiulos mazejimo. Plius, palukanos dideja del rizikos premijos – velgi, musu regione skolinimasis brangsta lyginant su ES. Pastaraji efekta sustiprins galbut (Danske banko prognoze) labai greitai sumazesiantys reitingai musu saliai (ar Latvijai, Estijai). Mazesni reitingai – didesne reikalaujama grazos norma. Vat kad nenaudinga mums tai – faktas. Ypac vertinant LT imoniu galimybes skolintis ir plestis. Ir ypac kontekste, kuriame imones ir taip smaugia sanaudos (darbo jega, istekliai) ir mazejantis produktyvumas. Galu gale, tas pats palukanu kelimas is ECB – dar vienas veiksnys, keliantis skolinimosi ir… vartojimo kaina. Vartojimas mazes, eko letes – galima dziaugtis. Bet lazda turi du galus.
Kas ten sake, kad LT imoniu pelnai tik augs ?

susaninas: ES fondu injekcijos i Lietuvos ekonomika, tai reiskia ir pramones modernizacija ir paslaugu sektoriaus ispletojima, galu gale zemes ukio efektyvinima, infrastrukturos gerinima.

Hm

"Lietuva kasmet ritasi žemyn. Būtina papildomai dėmesio skirti aplinkosaugai, užimtumui, žinių ekonomikai ir kitoms sritims skirtų lėšų įsisavinimui", – ragina p. Grybauskaitė.
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=12640504
tamagochi
tamagochi
Rašyti privačią žinutę

724 žinutės
( +91 / -24 )

Viskas Lietuvos ekonomikoj gerai. Tamagochi - labai jau pesimistiskai varai. Praktiskai visus tavo punktus galeciau paneigti.
Kad tavo zodziai ekonomikos dievui i ausi Nenoriu per daug krankseti - man ir paciam daug sociau gyvenasi kilimo laikotarpiu nei kriziu metu.

Del issakytu argumentu nesigincysiu, kiekvienas galime tureti savo nuomone. Vieni zmones linke labiau sureiksminti vienus faktus, kiti - kitus.

Pridesiu tik dar viena dalyka:
- niuri tarptautine perspektyva. Mes galime tureti nors ir labai gerus ekonominius rodiklius ir perspektyvas viduje, bet jei tarptautineje ekonomikoje prasides neramumai, tai mus paprasciausiai nusluos.
Kol kas dar tik badom pirstais i Latvija ir aptarinejam ju problemas, bet ar susimastome apie fakta, kad kas antram uzsienieciui Lietuvos sostine yra Ryga?

O temos pavadinima tikrai reiktu keisti, nes uzeini i rimta portala ir matai tokia nesamone...
O kodel - man kaip tik atrodo, kad pavadinimas atspindi diskusijos esme. Net ir kai kurie amerikieciai nesidrovi vartoti zodzio "krize" savo ekonomikos apzvalgose.


* * *

kas liecia pinigu investavima (hipotetines) krizes metu, tai saugiausia turbut butu laikyti eurais, auksu. Dar galima bandyti investuoti i tas salis, kurios isvenge NT bumo (pvz. Vokietija, Japonija).
shakis
shakis
Rašyti privačią žinutę

92 žinutės
( +35 / -1 )

Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos primena „kazino ekonomiką“, kuri vyravo Švedijoje devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o 1990 m. baigėsi baisiausia krize per paskutinius 70 metų."
Kur galima normaliai pasiskaityti apie Švedijos krizę? Googlas išmeta daug linkų bet visi kažkokie "netokie"...
gmt
Rašyti privačią žinutę

949 žinutės
( +216 / -100 )

Kur galima normaliai pasiskaityti apie Švedijos krizę? Googlas išmeta daug linkų bet visi kažkokie "netokie"...
Pabandyk dar paieškoti. Man irgi įdomu, nes teko girdėti, kad per šią krizę 1989 metais Švedijoje NT per vos per vieną naktį nuvertėjo iki 50%.
gmt
Rašyti privačią žinutę

949 žinutės
( +216 / -100 )

Ledine,
štai man irgi įdomu kaip valdžia ketina suvaldyti tą infliaciją, kad vėliau atitiktų Mastrichto kriterijų ir 2010 metais įvestų eurą.
Kol kas tendencija vyksta, kad 2007, 2008 metais keliami visokie mokesčiai, akcizai, didinamos paslaugų ir pan. kainos, naikinamos lengvatos, kad sulyginti su ES ir jų nebereikėtų didinti 2009. O tada 2009 metais bus užveržiami varžtai ekonomikai, kad infliaciją apriboti iki Mastrichto kriterijaus. Iš valdžios pusės buvo pasiūlymas įšaldyti atlyginimus. Taigi, darau išvadą, kad arba atlyginimus, ypač biudžetininkai, turi pasididinti/išsireikalauti/išsimušti dabar arba vėliau teks apie atlyginimų padidinimą kurį laiką pamiršti. Pvz. pas biudžetininkus vis dar tie patys baziniai 430 Lt. Nesikeičia jau, atrodo, nuo 1998. Vis daugiau socialinių grupių grąsina streikais. Kantrybė irgi turi ribas ir kada nors pratrūks.
O jeigu atlyginimo pasididinti nepavyks, tada ką turėsime 2010 metais? Ogi dideles kainas ir mažus atlyginimus. Žirklės. O štai tada ir kapecas.
Slovėnijoje, kai įsivesdinėjo eurą, vidutinis statistinis atlyginimas buvo apie 2800 Lt. Pas mus dabar - 1700 Lt. Šiek tiek skiriasi?
Mindakas
Mindakas
Rašyti privačią žinutę

728 žinutės
( +232 / -95 )

štai man irgi įdomu kaip valdžia ketina suvaldyti tą infliaciją, kad vėliau atitiktų Mastrichto kriterijų ir 2010 metais įvestų eurą.
O man idomu, kokia tikimybe, kad ivedant eura, santykis 3,4528 butu tokiu atveju atpalaiduotas ir is viso, ar yra bent teorine galimybe atristi lita nuo euro, pvz. matant kad esamas fiksuotas kursas tampa nerealiu?
Timoty
Timoty
Rašyti privačią žinutę

38 žinutės
( +15 / -8 )

Ekonomikoje puikiai veikia lūkesčių teorija, todėl jei pakankamai didelė ūkio subjektų dalis patikės, jog krizė neišvengiama, tai taip ir bus. Atrodo, jog bent šiokios tokios krizės Lietuvoje neišvengsime, tikiuosi tik, kad iki lito devalvavimo nedaeisime.

Nors eilę metų šnibždama Šarkino frazė apie pilną lito padengimą euru gilios krizės atveju nuramins nebent vaikų darželį. Tai lengvai įrodo ir pačio Lietuvos banko statistika 2007 sausio pab.: Lietuvos banko turtas 15,8 mlrd. Lt, grynieji pinigai apyvartoje 7,0 mlrd. Lt, indėliai litais iki pareikalavimo 14,2 mlrd. Lt, o tai jau 21,2 mlrd. Lt.

Devalvavus litą 2 kartus, Lietuvos banko turtas išauga iki 30 mlrd. Lt.

Deja, bet šiuolaikinė finansų sistema pagrįsta beveik vien pasitikėjimu.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

mjo, atrodo krizes tema eskaluojasi. Vat tokie dalykai tas krizes ir paspartina nereik kalbet, tai niekas ir nezinos, kas ir kur blogai
Nejaučiu Lietuvoje jokios krizės. Mūsų gamyklos pardavimai vidaus rinkoje šiemet auga 100 procentų. Eksportą kiek apkapojo kinai, bet gavę per subinę susikaupėm, atradom begales rezervus ir persiorganizavę atstatinėjame eksporto pardavimus,bei pelningumus.
Kol neapsimokėjo jokių investicijų nedarėme. 2001 metais net gaminti neapsimokėjo, nes rinkoje pagamintas prekias pirkome pigiau arba tiek pat kiek kintamieji kaštai. Nuo 2003 metų pramonė pradėjo atsigavinėti, bankai į juos įpūtė grynų. 2004-2005 galingų pelnų penai. 2006 metais rimtai darbininkai pasmaugė su savais reikalavimais ir pasakomis apie rojų Airijoje. Tais pačiais metais susikaupėm ir padarėm milijoninias investicijas į patalpas, įrengimus, technologijas ir atleidome daugiau nei 50 procentų darbuotojų, o pagaminome dvigubai daugiau produkcijos.
Pagal tai, kaip dabar dėliojasi tendencijos, tai 2008 metai vėl bus pelnų metai pramonėje, nes gamyboje dar yra begalės neišnaudotų rezervų.
O jei vienas kitas garažėlis užsismaugė, tai nieko baisaus, vis tiek mokesčių nemokėjo...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
Valkata
Rašyti privačią žinutę

84 žinutės

Nors eilę metų šnibždama Šarkino frazė apie pilną lito padengimą euru gilios krizės atveju nuramins nebent vaikų darželį. Tai lengvai įrodo ir pačio Lietuvos banko statistika 2007 sausio pab.: Lietuvos banko turtas 15,8 mlrd. Lt, grynieji pinigai apyvartoje 7,0 mlrd. Lt, indėliai litais iki pareikalavimo 14,2 mlrd. Lt, o tai jau 21,2 mlrd. Lt.
Jei pažiūrėtum Lito patikimumo įstatymą, tai pamatytum, kad kas ir kuo turi būti dengiama. O jei trumpai, tai imk ne PFI indėlius iki pareikalavimo, o LB įsipareigojimus litais. Ir ne visą LB turtą, o tik užsienio turtą. Tai yra vykdoma.
VZ
VZ
Rašyti privačią žinutę

1125 žinutės
( +173 / -28 )

Pvz. pas biudžetininkus vis dar tie patys baziniai 430 Lt. Nesikeičia jau, atrodo, nuo 1998.
2007 01 01 pakele iki 442 Lt... BMA vis dar 115 Lt... Dabar kalbama apie zemesnio rango valstybes tarnautoju algu kelima (matyt koeficientus koreguos).
Kiekvienas išleistas litas - neinvestuotas litas! Bet gyvenimas tai ne vien investavimas...

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital