“Popieriniai” pelnai ir balanso valymo būdai
artas71
| 2006-11-10 16:13 | perskaitė: 7404
“Popieriniai” pelnai ir balanso valymo būdai
Ne kartą diskusijose buvo minima, kaip lengva įmonės finansininkams pagražinti Pelno (nuostolių) ataskaitą bei balansą. Deja, turiu jus nudžiuginti taip
Ne kartą diskusijose buvo minima, kaip lengva įmonės finansininkams pagražinti Pelno (nuostolių) ataskaitą bei balansą. Deja, turiu jus nudžiuginti taip nėra. Apskaita, kaip ir daugelis sričių, yra reglamentuota ( turi savo taisykles, netgi publikuotas plačiai ir kurių privalu laikytis).
Panagrinėsiu vieną iš klaidingų teiginių:
“Nekilnojamojo turto rinkos kainos pasikeitimas ir /ar perkainojimas padidino įmonių pelnus.
Šis pelnas popierinis ir yra įmonės finansininkų ekvilibristika skaičiais”.
O faktai yra tokie:
8-asis Verslo apskaitos standartas “Nuosavas kapitalas”
17. Jei įmonė perkainoja ilgalaikį turtą, turto vertės padidėjimo suma registruojama turto ir
nuosavo kapitalo sąskaitose. Nuosavo kapitalo dalyje ši suma registruojama perkainojimo rezervo
(rezultatų) sąskaitoje.
Perkainojimo rezervas susidaro, jei įmonė savo ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taiko 12-ajame
Verslo apskaitos standarte nurodytą ilgalaikio materialiojo turto apskaitos būdą perkainota verte ir
finansinėje atskaitomybėje parodo šį turtą perkainota verte.
Perkainojimo rezervas taip pat gali atsirasti ir iš finansinio turto perkainojimo, jei toks apskaitos
metodas numatytas Verslo apskaitos standartuose ir įmonės apskaitos politikoje.
12 –asis Verslo apskaitos standartas “Ilgalaikis turtas”
49. Jei perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą jo vertė padidėja, toks padidėjimas apskaitoje
registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas ir perkainojimo rezervas
(rezultatai).
16-asis Tarptautinis apskaitos Standartas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai
39. Jeigu dėl perkainojimo padidėjo turto balansinė vertė, padidėjimo suma turi būti priskiriama tiesiogiai nuosavybei ir vadinama perkainojimo pelnu. Tačiau balansinės vertės padidėjimo suma turi būti pripažįstama pelnu arba nuostoliu tiek, kiek ji viršija buvusį to paties turto sumažėjimą dėl perkainojimo, anksčiau pripažintą pelnu arba nuostoliu.
40.Jeigu dėl perkainojimo sumažėjo turto balansinė vertė, sumažėjimo suma turi būti pripažįstama pelnu arba nuostoliu. Tačiau balansinės vertės sumažėjimo suma turi būti priskiriama tiesiogiai nuosavybei ir vadinama ,perskaičiavimo pelnu tiek , kiek ji neviršija to paties turto užfiksuotos vertės perskaičiavimo padidėjimo sumos .
41.Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų straipsnio perskaičiavimo pelnas, įtrauktas į nuosavybę, gali būti tiesiogiai perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną, kai nutraukiamas šio turto straipsnio pripažinimas. Tai gali apimti viso perskaičiavimo pelno arba jo dalies perkėlimą, kai turtas yra nebenaudojamas arba perleidžiamas. Tačiau dalis perskaičiavimo pelno gali būti perkeliama, nors ūkio subjektas tebenaudoja turtą. Tokiu atveju perkelto perskaičiuoto pelno suma būtų skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto pagal perskaičiuoto turto balansinę vertę, ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto pagal pradinę turto savikainą. Perkėlimai iš perskaičiavimo pelno į nepaskirstytąjį pelną pelno (nuostolių) ataskaitoje nerodomi.
Išvada: pelnas iš ilgalaikio turto perkainojimo neatsiranda. Pelnas atsiranda perkainojus finansinį turtą. Žongliravimas skaičiais perkainojant įmanomas, kai įmonė turi nelikvidaus ar mažai likvidaus finansinio turto (VP) ir, norėdama, pagerinti rezultatą, atlieka fiktyvų sandorį su mažu akcijų kiekiu už neprotingą kainą. Tačiau tai yra labai grubus ( netašytas) būdas. Yra kitų, subtilių būdų, tačiau tai labai priklauso nuo įmonės veiklos specifikos.
Gali būti, kad kai kuriuos suklaidino Pelno mokesčio įstatyme 12 (neapmokestinamos pajamos) str. 7 dalyje nurodytas atvejis, kad turto perkainojimo (padidėjimas) rezultatas pripažįstamas neapmokestinamomis pajamomis. Norėčiau atkrepti dėmesį, kad turto perkainojimas privalo būti atliktas įstatymų numatyta tvarka - tai reiškia, kad turto perkainavimą privalo atlikti turto vertintojas.
Tačiau tai taikoma tik apskaičiuojant pelno mokestį ir netaikoma sudarant balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą.
VMI komentaras:
7) pajamos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;
(2005 m. birželio 21d. įstatymo Nr. X-259 redakcija, Žin., 2005, Nr. 81-2942; taikoma apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusių ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną)
Komentaras
1. Teisės aktų nustatyta tvarka vienetai turi teisę perkainoti turtą ir įsipareigojimus. Jei toks turto ir įsipareigojimų perkainojimas yra atliktas turto perkainojimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tai turto ir įsipareigojimų vertės padidėjimas priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms, o sumažėjimas – neleidžiamiems atskaitymams.
Šio punkto nuostatos netaikomos pajamoms, susidariusioms perskaičiuojant balanse apskaitomus užsienio valiuta denominuotus straipsnius (žr. PMĮ 7 straipsnio komentarą).
2. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 52-1672) nustatyti turto ir verslo vertinimo principai, vertės nustatymo metodai bei jų taikymas konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdai, turto ir verslo vertintojų veikos pagrindai, teisės, pareigos bei atsakomybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 ,,Dėl turto vertinimo metodikos“ (Žin., 1996, Nr. 16-426) patvirtinta turto vertinimo metodika.
3. Pagal šio punkto nuostatas praplėstas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų pajamų sąrašas. Nuo 2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais prekybos tikslais naudojamų išvestinių finansinių priemonių pervertinimo (įvertinimo pagal tikrąją vertę), atliekamo teisės aktų nustatyta tvarka, pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (atitinkamai sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams, žr. PMĮ 31 str. 1 d. 15 punkto komentarą). Perleidus tokias išvestines finansines priemones (įvykdžius iš išvestinių finansinių priemonių kylančias teises ir įsipareigojimus), turto vertės padidėjimo pajamos apskaičiuojamos PMĮ 16 str. nustatyta tvarka (žr. PMĮ 16 str. 1 dalies komentarą), neatsižvelgiant į pervertinimo rezultatus.
Tačiau išvestinių finansinių priemonių, naudojamų rizikai drausti, perkainojimo rezultatų apmokestinimo tvarka nepasikeitė. Išvestinių finansinių priemonių, naudojamų rizikai drausti, pervertinimo (perkainojimo pagal tikrąją vertę), atliekamo teisės aktų nustatyta tvarka, pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms (atitinkamai sąnaudos – leidžiamiems atskaitymams, žr. PMĮ 31 str. 1 d. 15 punkto komentarą).
4. Pagal PMĮ 19 str. 3 dalį ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami
(pakeista pagal VMI prie FM 2006-01-09 raštą Nr. (18.10-31-1)-R-207)
Kaip teisėtais būdais pagražinti balansą bei pelno(nuostolių) ataskaitą, galima pasiskaityti čia:
http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3cf73eb510c56?vbanga2=4286225450c9fe4d6874149c2cf707d