Pinigai daro pinigus? Netikslu! (gramatiniai pataisymai, 2007)

Anlegerin | 2007-01-26 21:15 | perskaitė: 866
Pinigai daro pinigus? Netikslu! (gramatiniai pataisymai, 2007) Ar kuris nors instrumentas, priemonė arba materialus objektas gali veikti be subjekto (socialiniame kontekste)? NE. Pinigai negali daryti pinigų, kaip i

Ar kuris nors instrumentas, priemonė arba materialus objektas gali veikti be subjekto (socialiniame kontekste)?



NE.



Pinigai negali daryti pinigų, kaip ir lankas pats negali iššauti strėlių arba (auto/skalbimo/kt) mašina pati pradėti veikti, norint judėti tokia kryptimi, kuri žymi ne automatizuotą reakciją į periodiškai iš aplinkos mašiną veikiančius faktorius (pvz., signalizacija, veikiama jutiklių, reaguoja į mechaninius pokyčius); automatinis veikimas nusako tik pakartojamą tam tikrais judesiais veiklos imitaciją, kuri pasireiškia, esant tam tikroms užprogramuotoms mašinos veikimo sąlygoms arba reaguojant į jas.



Taigi materialinės vertybės, nesvarbu, kad jos gali būti išreikštos ir nemateriale forma (pvz., virtulūs pinigai), tėra PRIEMONĖS, INSTRUMENTAI, ĮRANKIAI, ĮNAGIAI, kurių dėka įmanoma



kryptinga



naudinga (dėl to ir prasminga)



VEIKLA, kurios dėka ištekliai naudojami tam tikriems (idealiu atveju - racionaliems) tikslams, poreikiams tenkinti.



Veikla - tai actyvi subjekto pozicija, kurios pasekmėms priklauso tokie reiškiniai kaip DARBAS (tiksliausias apibrėžimas būtų paimtas iš fizikos kanonistikos chrestomatijų),



judėjimas ir tuo pačiu KRYPTIS (organizacijose pasireiškianti kaip tikslas, uždaviniai etc.)



NAUDA (labai subjektyvus terminas),



VIRSMAS (arba pokytis): energetinis (energijos perėjimas iš vienos būsenos į kitą), kokybinis/koncentracinis (savybės sustiprėjimas, susilpnėjimas), kt fizikiniai reiškiniai bei fizikinių ir cheminių dimensijų pasikeitimas.



Taigi išvados: kuo mažiau tam tikrų elementų, būdingų naudingam, racionaliam, kryptingui darbui, tuo didesnė tikimybė, kad VEIKLA nebus verta vadintis darbu ir vargu ar atliks savo "misiją", "paskirtį" ir kuriamąją funkciją.



Pasaulis į priekį dar niekad nejudėjo vien dėl darbo įrankių perdėjimo iš vienos spintos į kitą. Todėl ir pinigų perėjimas iš vienos sąskaitos į kitą tėra imitacija arba miražas, kurio prasmė priklauso nuo faktinės naudos ir funkcinės paskirties atlikimo.



Pasaulį visada kūrė ir kurs, stums į priekį pvz., pažangios idėjos, jas įgyvendinantys praktikoje žmonės, kai tobulesni dalykai (bet kurioje srityje) masiškai įvedimi į rinką ar jos pakraščius (jei dar tokios nėra, pvz., filantropijos veiklos sritis, kur dar nėra net ir valstybės įsikišimo, bet veikla reikalinga).



Taigi vienų priemonių didesnis likvidumas dar niekada negamino produkto, nes tam visada reikėjo KŪRĖJO, o nominalios vertybės jau ne kartą hiperinfliavo šimtus, kartais ir tūkstančius kartų. Taip, kad prarado savo simbolinę bei nominaliąją prasmę bei paskirtį, o kartu ir funkcinę misiją, ir dėl to tos priemonės buvo naudojamos daugiau netiesiogiai (deginamos kaip energetinis kuras krosnyse). Kodėl? Dėl to, kad įsivyravo visuotinė norma bei fanatiškas TIKĖJIMAS,



kad PINIGAI DARO PINIGUS.



Aš nenorėčiau priklausyti tokių fanatikų grupei. Nors gal ir iš dalies ir būtų galima pripažinti šios tezės praktinę bei netiesioginę reikšmę. Bet visgi nereikėtų įsirašyti į tikinčiųjų bendruomenę. Abejonė ir laikina prielaida visada greičiau leido tobulėti pasauliui nei aklas tiesų laikymasis šimtmečiais.



PRIEMONĖS NEKURIA PRIEMONIŲ.



Priemonėmis galima kurti kitas priemones, bet jos negali būti statomos į vertybių arba siekinių, tikslų vietą, lygiaverčią ilgalaikėms vertybėms.



Priemonės yra objektas, o ne subjektas, todėl jos be energijos ir be jokios gyvybės paprasčiausia biologine prasme yra negyvos (kodėl gyvybė vertesnė už neorganines medžiagas, turbūt aišku; jei ne, tai tiesiog galima pasigilinti į tokius procesus kaip entropiją bei organizavimą, kurių metu vyksta dezorganizacija arba organizacija, ir taps aiškūs gyvybės kaip organizuotos materijos pranašumas "netvarkingos" visumos atžvilgiu).



Priemonės gali sąveikauti, bet negali veikti. VEIKTI gali tik veikiantysis arba SUBJEKTAS.



Ž M O G U S.



Kūrėjas gali būti Žmogus, organizacija. Kūrybos aktas - kryptinga, naudinga, racionali (bent jau naudojant materialinius išteklius) veikla.

Komentarai



2007 01 14 19:59     #8486
nu va pagaliau esme parasei. super
2007 01 14 23:10     #8487
smagu kai zmones bando pazvelgti giliau, i esme. Kalbant pragmatiskai visgi pinigai daro pinigus, nes kol kas turtingi - turteja beveik be isimties; biedni - zymiai sunkiau. Bet apskritai pazvelgus i pinigu esme, jie yra tik organizuojanti jega, be kurios, gaila, zmonija nemoka kitaip judeti i prieki ir dziaugtis. Turbut mazai, kas susimasto, kad visa, kas sukurta, galejo buti sukurta ir be pinigu Beje del entropijos, tai placiaja prasme negyvoji materija nera jau tokia neorganizuota. Bent jau Visatai "silumine mirtis" negresia. Tomsonas buvo neteisus
2007 01 15 01:51     #8489
Pinigai daro pinigus, bet si sprendima priema ne jie Cia gal daugiau turejo omeny ne kad pinigai blogai, bet kad yra nemazai talentingu zmoniu kurie vietoj to kad panaudoje savo gabumais kuriant kazka naujo ar sprendziant kokias problemas - tiesiog kala pinigus birzoj ar suka koki kitoki versliuka per daug negalvodami ar jiems patinka ka daro ar ne. Labai gali buti kad toks zmogus siekdamas rezultato srity kuriai yra gabus - padarytu daugiau gero ne tik sau bet ir aplinkiniams, uzdirbtu daugiau pinigu, bei siaip jo gyvenimas butu idomesnis. Apie filantropija: kai kurios IT imones raso nemokamas atviro-kodo programas, net OS. Kodel? Kad kokiam studentui nereiktu gaishti laiko dirbant nekvalifikuota darba kad susimoketi uz mokama OS. Kad kita ar net kelios kitos IT firmos negaishtu laiko ir nenaudotu zmogisku resursu kuriant toki pati mokama produkta. O palyginimui - farmacijos kompanija 30 metu uz milziniska kaina pardavineja vaista nuo Hepatito-C, nes ji pirma ta vaista uzpatentavo, kai vaista perka labdaros organizacija uz surinktus pinigus, kuriuos paaukojo zmones, kuriems uzdirbti paaukotus pinigus prireike nemazai metu (gaunas kad dali tu metu jie tiesiog ishmete - atidave farmacijos kompaniju akcininkams). Trumpai: Galetume zengti spartesniu zingsniu jei visi verslai butu labiau filantropiski ir galvotume ne vien apie pinigus. Be to mano nuomone nemazai profesiju zmoniu darba galetu atlikti programos - realiai jie tik gaista laika del to kad sios programos kol kas jiems neikandamos. Gal as geriau nevardinsiu siu profesiju nes dar ka izeisiu
2007 01 15 09:39     #8490
Gustas - bet tai buvo 5 m. atgal ir IT sektoriuje tas pats. Visi mokėjo duokle M$ uz ta pacia windows kopija. TIk dabar atsiradus atviram kodui vaizdas pasikeite. Gal viena diena ir i med. pramone ateis open source Kokios priezastis tam neivykti?
2007 01 15 10:36     #8491
Nesenai delfi skaciau: mokslininkai supaprastino ir sumazino vaisto nuo hepatito formule ir dabar gali ji pigiai gaminti nes nauja formule nepatentuota
2007 01 16 18:12     #8510
Kai pinigai daro pinigus, patenkame į finansų rinkos stichiją. Kai ką nors daro žmogus, ir beje, pats, tai yra TIESIOGIAI, tuomet yra daugiau galimybių kontroliuoti procesus, ir šie tiesiogiai yra susiję su DARBO procesu. Kai kūrybos, gamybos, veiklos procesas pakeičiamas PREKYBA, o ši pakeičiama spekuliavimu kaip VEIKLA, imituojančia prdokavimo procesą (kai iš esmės jo nevyksta), tuomet ir kyla visos grėsmės nuvertėjimui, devalvacijai bei dezorientacijai. Finansinės krizės nepalies organizacijų, kur antrinės bei tretinės rinkos mainų paslaugos (kaip prekyba, spekuliavimas) nesudarys kritinės sektoriaus daugumos. Kuo mažiau tarpininkų, tuo daugiau tiesioginių mainų, nes per daugiapakopį tarpininkavimą rinkos signalai sklinda ne taip sklandžiai, be to atsiranda sąnaudos, kurias kartais turi mokėti DIRBANTYS subjektai, visiškai nesusiję su finansinėm piramidėm. Pinigų kaip priemonės, ty tarpininko rolės diėjimas yra pavojingas, nes savo likimą atiduodame KITIEMS, vietoj to, kad patys galėtume jį lemti, nekalbant apie elementarų savo rizikos, išteklių, galimybių bei ateities valdymą.
2007 01 27 18:36     #8678
Pasirašau ir aš po Anlegerin mintimis
2007 01 27 22:45     #8679
"farmacijos kompanija 30 metu uz milziniska kaina pardavineja vaista nuo Hepatito-C, nes ji pirma ta vaista uzpatentavo" taip, yra ir nukrypimų, bet tai ir yra progreso variklis - jei ta farmacijos kompanija nesitiketu gauti "milziniskos kainos", ji nebūtų investavusi į vaistų kūrimą ir jų iš viso nebūtų, už jokią kainą.
2007 02 17 23:01     #9079
''jei ta farmacijos kompanija nesitiketu gauti "milziniskos kainos", ji nebūtų investavusi į vaistų kūrimą ir jų iš viso nebūtų?'' Negalima sutikti... visgi atsirado toks dalykas kaip ATVIRAS KODAS, WIKIPEDIA, NVO sektorius. Ten dirbama is idejos. Tik laiko klausimas, kada vis daugiau ir daugiau mūsų sąmonė pasieks tokį lygį, kad galėtume kažką daryti NESKATINAMI ALTYGIO, ir tai nebūtinai susiję su saviraiška arba motyvacija, hobby. Čia VERTYBIŲ klausimas.
2007 02 18 07:15     #9081
Idėjos yra gerai, tačiau valgyti irgi norisi :-) Be to, kas atsakys, jei užvalgęs "atviro kodo" vaistų aš užversiu kojas ? Kad tai veiktų , reikalinga visa "idėjinė" ekonominė infrastruktūra. Neužtenka vien išrasti vaistus, juos reikia patikrinti, sertifikuoti, pristatyti ligoniui. Taigi įvertinus žmonių prigimtį ir ekonomines realijas, greičiau pamatysime tokius reiškinius kaip "opium war" negu "nemokami vaistai nuo vėžio".