Andrius_S | Žinutės
1/16 strategija:
...
Tavo strategija aiški ir pakankamai patraukliai išdėstyta. Tačiau
yra vienas BET - tu pavyzdžiuose pateikei tik pelningus treidus:
niekas nepatikėtų (ir jie būtų 100% teisūs), kad šioje strategijoje
nėra nuostolio rizikos. Įdomu, koks tavo veiksmų planas Sopras
nurodytoje situacijoje: tau nusipirkus už bid, kaina ima kristi
(pavyzdžiui MM, pastebėjęs tavo pirkimą, ima stumti tiek aską, tiek
bidą žemyn, išlaikydamas tą patį spread'ą)? Ar naudoji tokiu atveju
StopLoss'ą, ar kokį kitą saugiklį?
Andrius_S
o kaip ten su 9 ir 10?
kaip supratau 9 - a reik pazymet ir parasyt lithuania
o viso kito jau nebereik pildyti? ar as klystu? 10 ir nepildyt,
taip?
Taip, tu teisus: reikia pažymėti 9a ir įrašyti Lithuania, o 10-o
išvis nereikia pildyti.
Andrius_S
Infliacija nėra tolygi devalvacijai.
Sutinku, kad nedidelėse ribose įmanoma devalvuoti valiutą, šalies
viduje išlaikant tą pačią perkamąją galią, bet, jei devalvacija
kiek ženklesnė, infliacija - neišvengiama devalvacijos
"palydovė".
Manau pagrindinė prielaida pinigų spausdinimui - nafta ir kitos
comodities. Kol nafta bus prekiaujama už USD, visi naftos
vartotojai privalės pirkti USD. Infliacijos atvejų kainos kyla
šalies (JAV) viduje. Tačiau lygiagrečiai kyla comodities kainos
denominuotos USD. Kitų šalių centriniai bankai priversti pirkti
daugiau USD, kad įsigyti naftą ir kt. Tam kad įsigyti daugiau USD
lengviausias kelias paleisti spausdinimo mašinas.
Jei ta infliacija bus <~10% eilės, manau, niekas nerizikuos savo
šalyje paleidinėti pinigų spausdinimo. O, jei infliacija bus dar
didesnė, pagal mane, USD nuvertėjimas kitų valiutų atžvilgiu
neišvengiamas, todėl naftos ir kitų comodities, denominuotų USD,
kainos kilimą kompensuos USD pigumas. Juk už tą patį kitos šalies
valiutos vienetą bus galima įsigyti daugiau USD, ir dėl to
nuvertinti savos valiutos nematau jokio reikalo.
Tačiau toks scenarijus veikia tik jei nėra devalvacijos. Jei USD
devalvuojasi kartų su hiperinfliacija JAV viduje - manau staklių
paleisti nereikės.
Kaip jau ir rašiau, kai devalvacija viršija tam tikrą ribą,
infliacija neišvengiama. Šį teiginį galima pritaikyti ir iš kito
galo: ryški infliacija ir ryški devalvacija - tarsi dvi sesutės.
Todėl tavo, Ashaman, nagrinėjamas atvejis, kai nėra devalvacijos,
atitinka situaciją, kai infliacija nėra labai didelė (maždaug, iki
10%). O dėl tokios infliacijos, manau, tikrai iš kitų šalių niekas
nepaleidinės staklių... Juk 2006 metais ir doleris daugelio valiutų
atžvilgiu nuvertėjo >10%, ir naftos kainos kilo >10%, o tuo
tarpu nebuvo girdėti, kad kuri nors šalis didintų savo pinigų masę
cirkuliacijoje.
Andrius_S
Įdomu būtų išgirsti čia bediskutuojančių nuomones apie JAV krizės
galimus pasireiškimus ir scenarijus.
Ashaman'o pateiktoje nuorodoje http://maltsev.nsk.ru/bankrot.html
straipsnio vertėjas nuo savęs priduria tokį scenarijų: JAV,
nerasdama kelio iš susidariusios padėties, ryžtasi paleisti pinigų
spausdinimo mašinas ir tokiu būdu įsuka infliacinę spiralę. Pasak
vertėjo, kitos šalys irgi neatsilieka ir atsako tuo pačiu... Man
natūraliai kyla klausimas, kodėl kitos šalys turėtų irgi imtis to
paties? - Aišku, dabar, kai ekonomika sulyg kiekviena diena darosi
vis globalesnė, o finansiniai ryšiai tarp šalių - vis stipresni,
natūralu, kad krizė JAV negali neturėti jokio poveikio kitoms
pasaulio ekonomikoms. Tačiau, pasak straipsnio vertėjo, "...šalių
centriniai bankai bus priversti spausdinti vis daugiau savų pinigų,
kad supirktų vis daugiau baksų..." - sakyčiau, keistoka
argumentacija. Jei krizė JAV pasireikš tuo, kad JAV paleis
spausdinimo mašinas (dėl tokio krizės scenarijaus tikrai negalėčiau
garantuoti), manau, kad kitoms šalims nebus jokios būtinybės sekti
JAV pavyzdžiu: Nu ką, krizė JAV, todėl natūralu, kad jai
devalvuojant savąją valiutą (JAV dolerį), jo kursas krenta kitų
pasaulio valiutų atžvilgiu. Tokiu atveju, kitoms šalims, norint
užsipirkti daugiau nuvertėjusių $$$, nėra reikalo nuvertinti ir
savąją valiutą.
Dabar kitas aspektas - ar tikrai JAV daug išloštų devalvavusi
savąją valiutą. Devalvacija gali palengvinti šalies skolų naštą tik
tuo atveju, kai didžioji dalis skolos yra gauta iš užsienio
šalių-donorių ar tų šalių, kurios savo užsienio valiutos rezervus
laiko JAV doleriais. Sutinku, kad tokių šalių yra tikrai nemažai,
bet iš kito Ashaman'o pateikto straipsnio matome, kad pagrindinis
JAV įsiskolinimas yra tos pačios JAV bankams... Negana to, kad ir
kaip gudriai nebandytų JAV suktis, iš skolos naštos išsisukti
nepavyks be ypač radikalių pokyčių: juk pinigų spausdinimas nėra
Kongreso valdžioje. Kai kalbama apie pinigų spausdinimo mašinų
paleidimą, nematau kito kelio, kaip dar didesnį JAV valstybės
lindimą į skolas: JAV išleistos obligacijos išperkamos Federalinio
Rezervo atspausdintais pinigais. - Ir kur čia matomas problemos
išsprendimas? Sakyčiau, vienintelė išeitis iš susidariusios
padėties - pinigų spausdinimo teisės atėmimas iš privataus
Federalinio Rezervo ir suteikimas tiesioginei ar netiesioginei
Kongreso kontrolei. Bet kaip tokį perversmą padaryti nepakenkiant
šalies gyventojams bei ūkiui, užsienio šalių-donorių, bei kitų
investitorių interesams? - Čia esminė problema. Juolab, kad
Federalinis Rezervas, turėdamas šią teisę, iš paskutiniųjų stengsis
tą teisę ir išlaikyti. - Prisiminkime iš istorijos, kuo baigdavosi
JAV prezidentų bandymai pakeisti esamą tvarką...
Dažnai žmonės bando gretinti artėjančią JAV krizę su Didžiąja
Depresija JAV (1929m.). Čia nenorėčiau sutikti, nes tuometinės
depresijos pagrindine priežastimi buvo pinigų trūkumas, kuris
turėjo iššaukti anuometinių kainų kritimą (defiliaciją). Dabar, kai
apie beprotišką pinigų spausdinimą kalbame kaip apie vieną iš
galimų krizės scenarijų, manau pinigų trūkumas tikrai negręsia
:)... Jei visdėlto artėjančios JAV krizės metu bus paleistos pinigų
spausdinimo mašinos, panašu, kad krizės požymiai bus priešingi nei
Didžiosios Depresijos. Būtent, tokiu atveju kiltu nemaža infliacija
JAV, o kai kas pranašauja net ir hiperinfliacija.
Toliau vystant infliacinį krizės scenarijų, galima pasvarstyti ir
apie JAV akcijų rinką :). Kaip, jūsų nuomone, turėtų elgtis akcijų
kursai tokios krizės atveju? Iš vienos pusės, krizė beveik visuomet
iššaukia šalies ūkio nuosmūkį ar net suirutę - tokiu atveju, akcijų
kursai lyg ir turėtų smukti... Iš kitos pusės, akcija yra realios
įmonės (t.y. realaus turto) dalies "sertifikatas". Esant didelės
infliacijos ar net hiperinfliacijos laikotarpiui, akcijos, kaip ir
vartojimo prekės turėtų paklusti tiems patiems dėsniams - t.y.,
akcijų kursai turėtų augti...
Taigi, svarstymai labai prieštaringi. Gal vieni sutiks su mano
mintimis, kiti prieštaraus - tikrai bus įdomu padiskutuoti
:wink...
Andrius_S
Tada P/E bus apie 30 LT. palyginus su dabartiniu: 4 litais
mazesnis.Mazejantis P/E-gerai, 4 lt skirtumas irgi neblogai,jei
akcija kils per 3 litus.
Santykis P/E yra bedimensinis dydis, todėl litai čia nė prie
ko...
Andrius_S
skaiciau skaiciau, kol supratau kad nesupratau :)
klausimas buvo situacijai AKC(2%) > OBL (0%) > AKC
(???%)
atsakymas buvo pateiktas situacijoms:
OBL(0%) > AKC (2%)
bei OBL(0%) > AKC (2%) > OBL(0%)
kas yra savaime suprantamos situacijos
bet i klausima ar reikes antra karta sumoketi platinimo mokesti is
OBL vel grizus i AKC taip ir nebuvo atsakyta?
Aš tai supratau, kad OBL(0%) > AKC (2%) yra
mokamas nepriklausomai nuo to, ar tai pirmas keitimas, ar prieš tai
buvo vykdyta AKC(2%) > OBL (0%)...
Andrius_S
Tai cia kasmet reik siusti per naujo?
Kas tris metus reikės atnaujinti. Bent jau man su "TD Ameritrade"
ir "Interactive brokers" dėl to sukti daug galvos nereikia: praėjus
tam laikotarpiui, jie patys atsiunčia priminimą :)...
Andrius_S
Dar tik pradejau IB prekiaut ir mane erzina vienas dalykas. Taip
jau gavosi, kad nelabai to noredamas pasirinkau marginal accaunta.
Taigi dabar mano base valiuta yra EUR o akcijos USD. Taigi ish
manes plesia palukanas uz paskolintus USD ir moka uz mano likusius
EUR. Zinoma balansas smarkiai ne mano naudai. Taigi svarstau, jei
mano kapitalo didzioji dalis nuolat investuota, ko gero verta base
valiuta pasikeist i USD. Nes smunkant USD kursui tas EURu likucio
stabilumas manes neisgelbes. Ka patartumet???
Marginal accaunt čia nei prie ko :). IB bazinę valiutą, kuria
vykdoma apskaita, galima betkada pasikeisti.
Andrius_S
To DONIS:
Abu tavo nurodyti fondai labai blogai atitinka mano interesus :)...
Temoje "Žvilgsnis į Artimuosius Rytus..." rašiau, kad mane ypač
domina šios šalys: Kuveitas, Saudo Arabija, Jordanija, Jungtiniai
Arabų Emyratai ir Kataras. Tuo tarpu, iš tavo paminėtų fondų tik
pirmasis yra 4.8% investavęs į Jordaniją, o antrasis fondas išvis
nieko nėra investavęs į mane dominančias šalis. Pirmajame fonde
dominuoja Turkija, o antrajame - Rusija. Tiek į Turkiją, tiek į
Rusiją esu investavęs per kitus fondus, todėl šie JP Morgan fondai
manęs nesudomino.
Andrius_S
Panagrinėk atidžiau, kur ta ,,avių banda" investuoja, ne taip jau
ir blogai renkasi...
Tu žiūri į istorinius (praeities) rezultatus, o aš bandau pažvelgti
į ateitį :)...
Tarp kitko, aš save irgi priskiriu tai "avių bandai", nes daugelyje
čia diskutuojamų fondų turiu tam tikrą portfelio dalį. Tiesiog,
A.Rytų regionas butų kaikas naujo ("nauji vėjai" ) mano investicijų
diversifikavime. O žiūrint į istorinius (praeities) rezultatus,
A.Rytų regionas man kaip tik ir patrauklus tuo, jog pastaruosius
metus akcijų kursai ten žymiai smuko. Dėl to smukimo priežasčių -
čia jau kita kalba: kaip tik šį klausimą irgi kėliau temoje
"Žvilgsnis į Artimuosius Rytus", tačiau diskusija vyko pakankamai
vangiai...
Andrius_S
|