Norisi kazka pasakyti vaikams, kurie jauciasi diedais, bet jie mano esa kietesni, todel pateiksiu atsitikima is gyvenimo. Kuris protingas supras ir baigs viena karta sokineti auksciau bambos....  kuris ne, tai ne likimas. Pastebejau nemazai zmoniu is cia perejusiu i "Traders.lt", kodel? todel, kad silpnesni neatlaiko tokiu "kandziojimu" tu zmoniu kurie jauciasi protingi, tik is tikro patys nieko neismano. Vieni dar mokslu nebaige, o jau diedus vaikais vadina, kiti prognozuoja kas kaip bus, bet vel tusciai ir t.t. ir pan. Kazkokie nerelus protai, kur paraso dvi zinutes per tris metus ir sako, kad bendraujantys ar mastantys kitaip turi bendravimo problemu. Kazkokie skirstytojai i gerus ir blogus. Ir net nesupranta, kad tai tiesiog yra ir nei vienas nei kitas nei blogesnis nei geresnis. Kai banko atstovei "oficialiai" lenda i uzpakali, o matai "Zoja is turgaus" nezmogus.... . Zmones atsipeikekit, ar uosle is viso pametet? ir baikit vaidinti ir statyti kazka is saves.
Su visa priderama pagarba atsiprasau, kad ne i tema rasinys, bet nervai nelaiko, kaip bujoja tie kurie neturetu arba drasus tik virtualiai, o intelektas nesa tik savo nuomone kaip teisinga. Padarykit isvadas, gal izvelgsit kazka.... nes daznai musu didybe uzgozia realybe

Pasakojimas apie Tedį Stollardą

Stovėdama prieš penktokų klasę pirmąją dieną mokykloje, jinai pasakė vaikams netiesą - kad, kaip ir dauguma mokytojų, juos myli visus vienodai. Bet juk tai buvo neįmanoma, nes pirmoje eilėje, pakumpęs, sėdėjo berniukas, vardu Tedis Stollardas. Misis Tomson stebėdavo Tedį anksčiau ir matė, kad jam nesisekė žaisti su kitais vaikais, kad jo drabužiai nebuvo tvarkingi, kad jį reikėjo nuprausti. Be to, Tedis kartais būdavo nemalonus vaikas. Kai Misis Tomson taisydavo Tedžio darbus, ji su pasimėgavimu rašydavo jam neigiamus pažymius, ir raudonu rašalu braukydavo klaidas. Mokykloje, kurioje dirbo Misis Tomson, mokytojai privalėjo pasidomėti ankstesnių klasių mokinių pažymiais. Mokytoja atidėjo Tedžio pažymių peržiūrą metų galui ir nustebo...

Tedžio I-os klasės mokytoja rašė, kad jis šaunus vaikas, daug besijuokiantis, dirba kruopščiai, puikiai elgiasi. Su juo gera dirbti. Antros klasės mokytoja rašė, kad Tedis yra puikus mokinys, bet jis susirūpinęs, nes mama serga nepagydoma liga. Namuose jam nelengva.

III-ios klasės mokytoja pastebėjo, jog mamos mirtis jį paveikė, berniukas stengiasi, bet jam sunku. Tėtis juo ne itin rūpinasi ir jo gyvenimas pasikeis į blogąją pusę, jei niekas nesiims priemonių.

IV-tos klasės mokytoja rašė, kad Tedis šalinasi visų ir nesidomi mokykla, neturi draugų, miega per pamokas. Dabar Misis Tomson suprato viską. Jai pasidarė gėda dėl savo elgesio. Jinai dar blogiau pasijuto, kai mokiniai atnešė kalėdines dovanas, visas įvyniotas į gražų popierių. Išskyrus Tedį. Jo dovana buvo įpakuota į rudą, bakalėjos parduotuvės popierių. Mokytoja išvyniojo Tedžio dovaną. Vaikai pradėjo juoktis, kai pamatė dirbtinių briliantų apyrankę, kurioje trūko vieno akmenėlio, ir vos trečdalį buteliuko kvepalų. Ji sutramdė besijuokiančius vaikus, užsimaudama apyrankę, pasigėrėdama, kokia ji graži, ir pasikvėpindama riešus kvepalais. Tą dieną Tedis pasiliko po pamokų ir pasakė mokytojai: Misis Tomson, šiandien jūs kvepiate taip, kaip kvepėdavo mano mama. Kai vaikai išėjo iš klasės, Misis Tomson ilgai verkė. Ir nuo tos dienos ji nustojo mokyti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Jinai ėmė mokyti vaikus. Misis Tomson skyrė ypatingą dėmesį Tedžiui. Jiems dirbant kartu, jo protas atsigavo. Kuo labiau mokytoja jį drąsino, tuo guviau jis mokėsi. Metų gale Tedis tapo vienu iš šauniausių klasės berniukų. Ir, nepaisant to, jog mokytoja sakė,mylintivisus vienodai, jos ?numylėtinis" buvo Tedis. Po metų jinai gavo raštelį nuo Tedžio, kuriame jis rašė, jog ji buvo pati geriausia mokytoja, kokią tik jis kada yra turėjęs savo gyvenime.

Praėjo 6-ri metai ir Tedis vėl parašė mokytojai. Jis rašė, jog baigė vidurinę mokyklą ir buvo trečias geriausias mokinys klasėje. Misis Tomson vis dar buvo pati geriausia mokytoja jo gyvenime.

Po 4-rių metų mokytoja vėl gavo Tedžio laišką. Jame jis sakė, kad kad jam nėra lengva, bet jis stengiasi ir jis vėl priminė, jog Misis Tomson buvo jo mylimiausia mokytoja.

Vėliau atėjo dar vienas laiškas, kuriame Tedis pasakojo, gavęs bakalauro laipsnį su pagyrimu ir nusprendęs studijuoti toliau ir kad Misis Tomson buvo jo mylimiausia mokytoja. Dabar jo pavardė buvo ilgesnė: laišką pasirašė ?daktaras Teodoras Stollardas". Istorija čia nesibaigia. Pavasarį atėjo laiškas, kuriame jis rašė, jog ketina vesti. Jo mama buvo mirusi ir jis klausė Misis Tomson, ar ji nesutiktų būti jaunikio mamos vietoje. Žinoma, ji sutiko. Ji pasipuošė Tedžio mamos apyranke ir buvo pasikvėpinusi jo mamos kvepalais. Jie apsikabino vienas kitą ir daktaras Stollardas sušnibždėjo:

 Ačiū, Misis Tomson už tai, kad manimi patikėjote. Ačiū, kad leidote man pasijusti svarbiu ir parodėte, jog aš galiu kažką pakeisti.

Misis Tomson, vos sulaikydama ašaras pasakė:

Tedi, tu neteisus. Būtent tu mane išmokei, kad aš galiu kažką keisti. Kol tavęs nesutikau, aš nemokėjau būti Mokytoja.

...Mes niekuomet nežinome, kokią įtaką galime padaryti kitiems... savo veiksmais... ar... nieko nedarydami. Kartais net šypsena gatvės praeiviui gali padaryti tokių permainų, kurias net įsivaizduoti sunku. Atsiminkite tai. Pasistenkite ir jūs nors ką nors pakeisti vaiko gyvenime... Šiandien!