Allgist | Žinutės

Ar atlaikys krizę Lietuvos ekonomika? 17 Politinė ekonomika 2011-05-05 08:26:27

Manyčiau klausimas turėtų skambėti ne ar, o kaip, kai po internetą sklando šitokio turinio straipsniai: http://www.profi-forex.lt/news/entry3000000700.html ir per pastarąją savaitę sidabras koreguojasi ~20%. Žinoma būtų galima paspėlioti kodėl, bet tai jau nesusiję su  pastarąja tema.


Jav krizės išvakarėse? 2722 Politinė ekonomika 2009-07-18 12:57:30

http://www.execdigital.co.uk/Merkel-attacks-Wall-St-and-City_29374.aspx - Merkel attacks Wall St and City

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601100&sid=anFGHK3_96qY - Merkel Says ‘Wall Street and City of London’ Can’t ‘Dictate’

Manau komentarų nebereikia :)

 

 

 

 

 

Jav krizės išvakarėse? 2722 Politinė ekonomika 2009-05-22 07:10:33

2008–2009 m. pasaulio finansinė krizė - Šis straipsnis yra tapęs lt.wikipedia.org savaitės straipsniu.

Krizė Amerikoj baigės? 69 Užsienio biržos 2008-12-27 16:59:27

Su Šventėm visus,
norėčiau atnaujinti šią diskusiją pasidalinadamas mintimis, kurios šiuo mums visiems rūpi. Taigi pirmiausia noriu pasiūlyti funkcijos artinį, aprašantį grynų pinigų kiekio priklausomybę nuo bazinės palūkanų normos. Tai galima padaryti, nes gryni pinigai yra prekė ir jų kaina yra bazinė palūkanų norma. Mano siūlymas ieškoti funkcijos F(1/p) pavidalu. Akivaizdu, kad didinat bazinę palūkanų normą be galo grynų pinigų kiekis rinkoje mažėja, tada gausim F(0)=0. Skleiskime ją teiloro eilute F(1/p) = F(0) + F'(0)/p + F''(0)/(2*p^2) + ... . Apsiribokime pirmais dviem nariais. To kokybiniam reiškinio supratimui užteks. Dabar jau iš formulės matome, kaip keičiasi grynų pinigų kiekis mūsų modelyje: F(1/p_1 ) / F(1/p_2) = p_2/p_1. Vadinasi pasikeitus bazinei palukanu normai nuo 5.25% iki 0.25% grynų pinigų kiekis Jav rinkoje išaugo 21 kartą.(Reiktų atkreiti dėmesį į tai, kad Jav FED b.p.n. nustatė 0.25 - 0 %, t.y. FED pasakė didinsim mūsų neseniai gautą santykį tiek kiek reiks) Jei atsižvelgtume į trečią narį, gautume dar didesnę reikšmę. Priėjom elemetarios išvados: esant nepanikuojačiai visuomenei suveiktų pinigų multiplikatorius ir M3 padidėtų tuos pačius 21 kartą. Tačiau kyla naturalus klausimas grynų pinigų yra o bankai dejuoja kad trūksta pinigų. Viskas labai paprasta. Už tai reikia ačiū sakyti žiniasklaidai. Ji juk išmokyta skleisti dažniau neigiamas emocijas nei teigiamas. O žmonės paklusnūs vykditojai. Jiems pasakė nesaugu, jie ir laiko savo pinigus grynų pinigų pavidalu, ar tai būtų vokelis iš darbdavio ar tai būtų iš bankomatų paimti pinigai. Kad suprastume šio reiškinio mastą pabandykim suskaičiuoti: jei kiekvienas lietuvos gyventojas nuspręs laikyti po 1000 lt grynais pinigais tai lietuvos mastu yra 3 mlrd grynų arba 37.5 mlrd M3 taikant pinigų multiplikatorių 12.5 . Štai ir atsakymas kur dingsta lietuviski litai. Kiekvieno žmogaus sprendimas pasilaikyti juodai dienai po 1000 litų juodai dienai apsiverčia 30 mlrd M3 išemimui iš rinkos. Reikia būti naiviu laikyti NZ grynų kurių užtektu išgyventi 2 savaites. Vadinasi problemos mastas dar didesnis. Klausimas būtų toks ar dar vis Lietuvoje krizė, ar dar Jav krizė? Atsakymas yra toks. Ne krizė baigėsi ir šiandien laimės tie kurie pirmieji tai suptras. Paskui po truputį suprantančių daugės iki vėl pasieksim naują stogą. Sekatis klausimas butų o kada sekanti krizė? Bet ar tai šiandien svarbu?.. :)

P.S. Visi šie samprotavimai galioja tik palūkiniam pinigam ...

P.P.S Mintis išdėsčiau diskusijoje, nes norėčiau išgirsti pateiktų samprotavimų silpnasias vietas.

Ištekliais paremta ekonomika 28 Politinė ekonomika 2008-12-08 07:56:08

Pinigų ekonomikos (Monetary economics), kaip apibrėžta McCallum's (1989) vadovėlyje, "yra susiję su pinigų institucijų ir politikos veiksmų poveikiais į ekonominius kintamuosius [kaip antai] žaliavų kainos, darbo užmokestis, palūkanų normos ir kiekiai, užimtumas, vartojimas ir gamyba " (c) http://people.few.eur.nl/smant/m-economics/index.htm

Lupikavimas, kilęs iš lotynų usura "palūkanos") iš pradžių reiškė apmokestinimą paskolų palūkanomis (c) http://en.wikipedia.org/wiki/Usury

Fundamentiniai moksliniai tyrimai, arba fundamentalieji moksliniai tyrimai - mokslo tyrimai jo paties labui. Fundamentinių tyrimų tikslas yra įgyti žinias ir supratimą apie fizinį pasaulį, neatsižvelgiant į tai, ar žinios bus praktiškai panaudotos. Tuo jie skiriasi nuo taikomųjų tyrimų, kurie yra atliekami siekiant spręsti praktines problemas. (c) http://www.chemheritage.org/EducationalServices/NYLON/glossary/funre.html

Ištekliais paremta ekonomika 28 Politinė ekonomika 2008-12-08 07:19:52

Kaip yra žinoma, atsinaujinantieji energijos šaltiniai (AEŠ) nepasižymi stabilumu ir pastoviais energijos parametrais. Nestabilumu ypatingai pasižymi saulės ir vėjo energija. Todėl norint turėti tokį autonominį elektros energijos šaltinį, kuris vartotojui patikimai tiektų elektrą visą laiką, reikia naudoti arba pakankamai didelį energijos kaupiklį, arba naudoti ne vieną, o du ar daugiau AEŠ. Iš kitos pusės, naudoti daug šaltinių gali būti netikslinga ekonomiškai. Todėl dažniausiai yra naudojami du arba trys atsinaujinantieji energijos šaltiniai.

Elektrinė, kurioje naudojamas daugiau kaip vienas atsinaujinantis energijos šaltinis, vadinama hibridine. Hibridinėje elektrinėje gali būti naudojami bet kurie prieinamiausi atsinaujinantieji energijos šaltiniai: saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kiti. Todėl projektuojant hibridinę elektrinę gali būti daug įvairių variantų. Dažniausiai pasirenkamos saulės ir vėjo mikroelektrinės, sujungtos į vieną hibridinį elektros šaltinį su bendru energijos kaupikliu ir bendru inverteriu. (c) http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/mikroelektrines.php


O štai čia tokios Hib. Saulės ir Vėjo elektrinės metinis generuojamo galingumo pavyzdys http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/papild_jpg/diagrama3_400.jpg

Saulės elektrinių ir fotoelektros kainos

Vidutinės mažų saulės elektrinių įrengimo kainos sudaro apie 8 – 10 JAV $/Wp. Tose šalyse, kur fotoelektra yra remiama, saulės elektrinių įrengimo kaina sumažėja iki 3 – 4 JAV $/Wp, o iš saulės gautos energijos kaina sudaro 10 – 12 JAV centų / kWh. Vidutinio saulėtumo šalyse, kurios neturi paramos programų, labai didelių saulės elektrinių fotoelektros kainos sudaro 22 – 40 JAV centų / kWh. (c) http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/naujienos.htm ( 1 Wp ~ 20 kWh )

Ir vėl klausimai. Kodėl taip brangu ir kas suinteresuotas, kad būtų pigiau? Kodėl Lietuvai taip svarbu pastatyti branduolinę jėgainę, o apie AEŠ projektų rėmimą masinės informacijos priemonėse kapų tyla?

Ištekliais paremta ekonomika 28 Politinė ekonomika 2008-12-07 18:09:56

Mielas indene,

Jei būtum atsivertęs mano cituojamą puslapį būtum radęs štai ką:

Lietuva yra pajėgi gaminti šiuo metu plačiausiai pasaulyje naudojamus (iki 85%) monokristalinio silicio saulės elementus iki 1-2MW per metus. Tai aprūpintų ne tik Lietuvos reikmes, bet taptų vienu iš aukštųjų technologijų gaminiu eksportui (AB "Vilniaus Venta")

Lietuva pajėgi gaminti saulės modulius tiek Lietuvos reikmėms, tiek eksportui, panaudojant Lietuvoje gaminamus saulės elementus (UAB "Saulės energija").

Toliau

Mano kukliomis žiniomis VISI moksliniai tyrimai finansuojami arba iš vyriausybinių lėšų arba iš privačių įmonių pelno. Jei esu neteisus, mane pataisys kiti. Tačiau remdamasis turimomis žiniomis darau išvadą. Kad taip veikia monetarinė ekonomika. Palūkinis bankas nefinasuoja nepelningų veiklų arba veiklų, kurių pelno neįmanoma suskaičiuoti iš anksto. Paprasčiausias klausimas koks fundamentinių tyrimų pelningumas neturi atsakymo.

Ištekliais paremta ekonomika 28 Politinė ekonomika 2008-12-07 16:50:44

Potencialas: Lietuvos teritorija apima 65 200 km2 plotą. Įvairiose Lietuvos vietovėse per metus į horizontalaus paviršiaus kvadratinį metrą patenka nuo 926 kWh/m2 metus (Biržai) iki 1042 kWh/m2 metus (Nida) saulės spindulinės energijos. Vidutiniškai Lietuvoje ši krintanti energija sudaro ~1000 kWh/m2 metus. Tuo būdu į Lietuvos teritoriją patenka 6,54.1013 kWh/metus. Lietuvoje yra ~150 km2 namų stogų, kurie gali buti panaudoti fotoelektros saulės jėgainėms įrengti. Į juos krinta 1,5.1011 kWh/metus saulės spindulinės energijos. Esant saulės elementų efektyvumui 15%, iš jėgainių, įrengtų ant stogų, galima gauti 2,25.1010 kWh/metus. Šiuo metu Lietuvos elektros energijos galingumai leidžia pagaminti 2,27.1010 kWh/metus...

Šiuo metu 1W galingumo saulės elemento kaina yra ~8 -12 Lt, 1W instaliuota galia saulės jėgainėje siekia 20 - 40 Lt... (c)
http://saule.lms.lt/main/solarl.html

O dabar klausimas. Kuris palūkinis bankas finasuotų mokslinius tyrimus, kurie rastų būdus kaip atpiginti saulės jėgainių instaliuojamą galią? Kitas klausimas. Kiek % Europos sąjungos paramos bus nukreipta į tuos pačius mokslinius tyrimus?

Vėjo energija. Visų šių suprojektuotų ir pastatytų vėjo jėgainių darbas nebuvo sėkmingas. Iškilo visa eilė techninių problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo ir t.t. Šių problemų sprendimui buvo būtini vėjo energijos klimatiniai tyrimai, žinios apie vėjo energijos pasiskirstymą priklausomai nuo vėjo greičių profilių ir kt. Šie uždaviniai sėkmingai sprendžiami Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose šalyse. Mūsų šalyje tokie tyrimai neatliekami. (c) http://saule.lms.lt/main/windl.html

Klausimas. Kodėl?

Lietuvos nacionalinė saulės programa 2000-2005 sudaryta siekiant spartinti atsinaujinančios energijos (AE) plėtrą Lietuvoje. Esamą padėtį galima apibūdinti taip:

* santykinai menkos investicijos į AE,
* nepakankama koordinacija tarp įvairių mokslo ir valstybės valdymo institucijų bei tarp ūkio subjektų, dirbančių AE srityje,
* įstatyminių ir kitų teisinių aktų, sudarančių sąlygas atsinaujinančios energijos plėtrai Lietuvoje, stoka. (c) http://saule.lms.lt/lnsp/lnsp_atsinauj.html

Klausimas. Kodėl?

Į visus užduotus klausimus manau atsakytų ir penktokas.

Ištekliais paremta ekonomika 28 Politinė ekonomika 2008-12-05 07:02:03

"JAK Members Bank arba JAK Medlemsbank yra kooperatyvas, jos narių nuosavybės bankas įsikęs Skovde, Švedijoje. JAK yra akronimas Jord Arbete Kapital švediškai arba "Šalies dirbančiųjų (darbo) kapitalas". Narystė apytiksliai 35,000 (2008 duomenimis) diktuoja banko politiką ir kryptį. Direktorių valdyba yra renkama metams visų narių, kuriems leidžiama turėti tik vieną banko akciją. Panašiai kaip Islamo banke, JAK Narių bankas neima palūkanų už paskolas. Visas banko aktyvumas yra už kapitalo rinkos, kadangi jo paskolos finasuojamos iš išimtinai narių santaupų. 2008 nariai turėjo sutaupę 97 milijonų eurų, iš kurių 86 milijonai yra išduoti kaip paskolos jų nariams. Administravimo ir plėtros išlaidos yra apmokamos iš narystės ir paskolų mokesčių...
JAK filosofija:
* Palūkanų ėmimas destabilizuoja ekonomiką
* Palūkanos didina nedarbą, infliaciją ir naikina mus supančią aplinką
* Palūkanos atima uždirbtus pinigus iš neturtingų ir atiduoda juos turtingiems
* Palūkanos finansuoja tik projektus, kurie gali duoti pelną per trumpą laiką " (c) http://en.wikipedia.org/wiki/JAK_members_bank

Noriu JAK banko lietuvoje :)
Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital