|
||||||||||||||||||
Apie krizę ir dabartinę situaciją Ūkio banko akimis1. Kaip jūs, kaip rinkos dalyvis, vertinate krizę Europos bankinėje sistemoje, kuomet vyriausybės priverstos gelbėti privačius bankus? Sisteminės rizikos pasireiškimo atveju, vyriausybių įsikišimas gelbėjant didelės reikšmės tarptautinėms finansų rinkoms turinčius bankus, mūsų nuomone, yra sveikintinas dalykas. 2. Kaip manote, kokia šios krizės įtaka bus/yra paprastam Lietuvos piliečiui? Lietuviai tikrai nesiblaškydami išlaikys ir šį permainingą laikotarpį. Žmonės domisi, kas vyksta, teiraujasi, kaip elgtis. Mes patariame nepanikuoti. Mūsų bankas saugiai yra išskaidęs galimas rizikas, todėl pagrindo nerimauti nėra. Visą laiką labai aktyviai ir artimai dirbome ir dirbame su klientais, patarėme ir stebėjome jų bei šalies makroekonominę situaciją. Didžiausią krizės įtaką paprastas Lietuvos pilietis gali pajausti dėl augančių palūkanų maržų bei griežtėjančių skolinimosi sąlygų. 3. Perkant banko Snoras euro-obligacijas, obligacijų palūkanų norma šiandien (2008-10-01) yra 20%. Tai rodo nemažą užsienio nepasitikėjimą ne tik dėl šio banko, bet apskritai lietuviškais bankais. Ar jūs, t.y. Ūkio bankas jaučiate tokį patį spaudimą iš užsienio (skolinantis, atsiskaitymuose ir pan.)? Tarptautinės kreditų krizės metu rinkos dalyvių nepasitikėjimą jaučia net ir aukšto investicinio reitingo bankai. Lietuvos bankai čia jokia išimtis, kitose rinkose galima rasti ir dar daugiau rinkos dalyvius galinčių šokiruoti spekuliacinio reitingo finansų institucijų obligacijų pajamingumo pavyzdžių, nors realiai toms finansų institucijoms niekas negresia. Tai tarptautinės užsitęsusios finansų krizės pasekmė. Kai investuotojai, pagal pasikeitusias finansų pasaulio vertybes, iš naujo įvertins emitentų riziką, situacija neabejotinai normalizuosis. Tiesioginės įtakos užsienio bankų bankrotai Lietuvos komerciniams bankams ar bendrai bankų sistemai neturės. Netiesioginę įtaką Lietuvos komerciniai bankai gali pajausti per kylančią užsienio finansinių išteklių kainą bei mažėjančius įplaukų srautus iš tarptautinių finansų rinkų. 4. Ar jaučiate poreikį artimiausiu metu stiprinti kapitalo bazę? Didelio poreikio nejaučiame. Banko kapitalo pakankamumo rodiklis viršija 12.5 proc. net ir neįskaičiavus šiais metais uždirbto pelno, kuris kapitalo bazę atlikus numatytas procedūras padidins penktadaliu. Tačiau vykdydami banko kapitalo didinimo planus, planuojame platinti 20 mln. Lt akcijų emisiją. 5. Jūsų vertinimu, kiek gali trukti šis bankų krizės chaosas? Tai didžia dalimi priklausys nuo to, kokius sprendimus priims bankinės krizės židinyje atsidūrusi JAV bei glaudžiai su JAV rinka investicijomis susijusios šalys, kokią monetarinę politiką toliau vykdys Europos centrinis bankas. 6. Sakoma, kad apie banko būklę galima daug ką pasakyti iš to, ar pagrindiniai banko akcininkai didina kontroliuojamo banko akcijų paketus. Nesenai tai darė Snoro vadovybė, tas pats vyksta su Šiaulių banku. O štai Ūkio banko pagrindiniai akcininkai (išskyrus simbolinius L. Varanavičiaus pirkimus) tyli. Ar nesvarstote galimybės įsigyti Ūkio banko akcijų? Banko akcininkai ir vadovai numato aktyviai dalyvauti artimiausiu metu numatomoje platinti akcijų emisijoje. Pažymėtina, kad absoliuti dauguma banko vadovų jau turi nemažus banko akcijų paketus, kurie periodiškai yra didinami įsigyjant papildomas akcijas. 7. Šiaulių banko vadovai sakė, kad 2009 m. bus sunkūs bankams. Ar jūs pritariat šiai minčiai? Ateinantys metai bus nelengvi visam šalies ūkiui, be abejo, tokie metai bus ir bankų sektoriui. Pirmiausia, nelengvi bus todėl, kad bankų, daugiausia dirbančių vietinėje rinkoje, plėtra tiesiogiai priklauso nuo šalies ūkio subjektų gaunamų pajamų ir įplaukų. Antra, pasaulinės kreditų krizės pasekmes neabejotinai pajus ir Lietuva. 8. Ko palinkėtumėte Ūkio banko akcininkams, kurių yra apie 10000? Ūkio banko akcininkams palinkėtume saugiai išlaukti šį permainų laikotarpį, nepanikuoti ir daugiau dėmesio skirti fundamentalių investicijų rodiklių palyginimui. Dėkojame už atvirumą.
|