Ir Baltijos rinkų kompanijos jau pradėjo skelbti metinius ir ketvirčio rezultatus, tai idėjų jau yra.
Prekyba buvo aktyvi šiandien. Milijoną padaryti labiausiai stengėsi Šiaulių banko ir PRFoods akcijos.
Šiaulių banko akcijų kaina kilo be tiesioginių sandorių.
Nuotaikos šiandien buvo pesimistinės, daugiau kainų krito nei kilo. O žaliavo tik Vilniaus akcijų indeksas. Ir tai nedaug, vos 0.02%.

1 pav. LHV Group pradės skelbti finansinius planus ir mėnesinius rezultatus.
Pozicijoje formuojasi palaikymas ties 9.20.

2 pav. AB „Klaipėdos nafta“ 2016 m. pardavimo pajamos sudaro 103,8 mln. Eur arba 5,3 proc. mažiau, lyginant su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu – 109,7 mln. Eur. Grynasis Bendrovės pelnas per 2016 m. siekia 13,9 mln. Eur arba 36,9 proc. mažiau, lyginant su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, kai pelnas sudarė 22,0 mln. Eur. Pelnas prieš mokesčius, palūkanas bei nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) už 2016 m. sudarė 28,6 mln. Eur, ir jis sumažėjo 22,9 proc. lyginant su atitinkamu 2015 m. periodu, kai EBITDA siekė 37,1 mln. Eur.
Vadovybės komentaras:
Praėjusius metus neabejotinai galime pavadinti augimo metais. Veiklos apimtys 2016 m. reikšmingai išaugo: tiek naftos, tiek ir SGD terminalų veiklos apimtys pasiekė rekordines aukštumas. Viso Klaipėdos uoste per KN valdomus terminalus perkrauta 8,2 mln. t krovinių, kas sudaro apytikriai 20% viso Klaipėdos uosto krovos.
KN naftos terminaluose Klaipėdoje bei Subačiuje iš viso 2016 m. perkrauta 7,3 mln. tonų naftos produktų arba 13,6 proc. daugiau lyginant su 2015 m., kuomet perkrauta beveik 6,5 mln. t. Reikšmingai išaugęs naftos produktų krovos srautas parodė, kad KN terminalas profesionaliai ir efektyviai įvykdo krovos paslaugas. Pagrindinė priežastis dėl krovos augimo siejama su AB „ORLEN Lietuva“ naftos produktų krovos rezultatais, kurie nuo 2005 m. – geriausi. Praėjusiais metais tranzitiniai krovinių srautai iš Baltarusijos gamyklų taip pat buvo didesni, nepaisant šių krovinių srautų sumažėjimo antroje metų pusėje.
SGD terminalo išdujinimas per 2016 m. sudarė 14,6 mln. MWh arba 3,2 karto daugiau, lyginant su 2015 m. atitinkamu periodu kai išdujinta 4,6 mln. MWh. Tai didžiausios laivo-saugyklos „INDEPENDENCE“ veiklos apimtys per veiklos istoriją. Galima teigti, jog 2016 m. SGD terminalo rezultatai atliepia rinkos poreikį bei užtvirtina SGD terminalo, kaip energetinio šaltinio naudą. Pažymėtina, jog praėjusiais metais vidutiniškai Lietuva daugiau dujų importavo per SGD terminalą nei per vamzdyną iš Rusijos. Tai akivaizdus naudos pavyzdys kai importuojamos dujų kainos koreliuoja su pasaulinėmis dujų kainomis, o Bendrovė sugeba efektyviai ir sėkmingai dirbti su trimis terminalo naudotojais.
Lygiagrečiai sėkmingai vykdomoms naftos produktų ir SGD krovos veikloms, įgyvendinome ne vieną investicinį projektą, kurie numatyti 2016 - 2020 m. KN strategijoje. Šie projektai užtikrins mūsų valdomos infrastruktūros optimalų veikimą, veiklų efektyvumą ir plėtrą.
AB „Klaipėdos nafta“ 2016 m. finansiniai rezultatai įrodo intensyvią ir efektyvią KN veiklą. Nepaisant išaugusių veiklos apimčių bei vystomų projektų, profesionaliai suvaldytos Bendrovės sąnaudos ir užtikrinta aukšta grąža akcininkams. Ataskaitiniu periodu nuosavo kapitalo grąža sudaro 7,1 proc., EBITDA marža – 27,6 proc.
2016 m. KN naftos terminalų pajamos sudarė 34,0 mln. Eur, kurios, lyginant su 2015 m. krovos pajamomis (37,3 mln. Eur), sumažėjo 8,5 proc. Pasikeitusi situacija naftos produktų krovos rinkoje pakoregavo teikiamų paslaugų kainodarą bei perkrovos sutarčių struktūrą, dėl ko sumažėjo šios veiklos pardavimo pajamos.
KN valdomo SGD terminalo pajamos per 2016 m. sudarė 67,0 mln. Eur, kai per 2015 m. - 69,9 mln. Eur. Pajamų sumažėjimas susijęs su mažesniais gamtinių dujų vartojimo pajėgumais. Atkreiptinas dėmesys, jog SGD terminalo pelno lygis apsprendžiamas pagal numatytą reguliavimą LR galiojančių teisės aktų tvarka ir bus kompensuotas per kitus laikotarpius.
Rinka rezultatus įvertino adekvačiai.

3 pav. AB „Utenos trikotažas“ įmonių grupės apyvarta 2016 m. augo 20,5 proc. ir pasiekė 22,8 mln. eurų. Per paskutinį 2016 m. ketvirtį grupės pardavimai sudarė 6,1 mln. Eur., t.y. 25,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais.
Bendrovės „Utenos trikotažas“ metinė apyvarta 2016 m. sudarė 19,6 mln. Eur. ir buvo 22,5 proc. didesnė nei 2015 m. Per paskutinius tris metų mėnesius bendrovės pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 31,6 proc. ir pasiekė 5,2 mln. eurų.
„2016 metais fiksuotas nuoseklus bendrovės augimas patvirtina, kad prieš keletą metų atnaujinta verslo strategija, nukreipta į aukštesnės pridėtinės vertės, ekologiškus, aukštos kokybės gaminius, duoda norimų rezultatų. Atsižvelgiame į pasaulines tendencijas, susijusias su švaria gamyba ir aukščiausiais aplinkosaugos standartais, kuriame novatoriškas medžiagas ir plečiame tai vertinančių klientų portfelį“, – sako „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Algirdas Šabūnas.
Nuo 2017 m. „Utenos trikotažas“ oficialiai prisijungė prie „Greenpeace“ projekto „Detox“ ir įsipareigojo iki 2020 m. savo gamybos grandyse eliminuoti žaliavas, galinčias turėti neigiamą poveikį žmogui ar aplinkai visuose produkto gyvavimo etapuose. „Be „Utenos trikotažo“ yra vos kelios tokios gamybos įmonės visame pasaulyje, kurios įvykdė „Greenpeace“ keliamas sąlygas ir gavo teisę prisijungti prie Detox“ projekto. Tai dar vienas svarbus bendrovės žingsnis įtvirtinant savo išskirtinumą konkurencingoje tekstilės rinkoje“, – priduria A. Šabūnas.
Prie 2016 m. grupės pardavimų augimo reikšmingai prisidėjo „Šatrija“. Specializuotus drabužius siuvančios bendrovės pardavimai 2016 m. augo 16,6 % ir pasiekė 3 mln. eurų.
„Šiemet „Šatrijos“ augimą lėmė trys pagrindinės priežastys: atslūgusi Rusijos ekonominės krizės įtaka, gamybos našumo didinimas ir besitęsiantis kontraktas su Lietuvos kariuomene“, – vardina A. Šabūnas.
„Utenos trikotažo“ įmonių grupės vadovas priduria, kad 2016 m. „Šatrija“ įvykdė didžiulį 12 000 vnt. užsakymą Malaizijos ugniagesiams, bendrovės pirkėjų sąrašą papildė Naujosios Zelandijos ir Vokietijos ugniagesiai gelbėtojai.

4 pav. Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė ESO, kuri veiklą pradėjo nuo 2016 metų sausio 1 dienos sujungimo būdu reorganizavus AB LESTO (toliau – LESTO) ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ (toliau – „Lietuvos dujos“ ), per 2016 metus, remiantis preliminaria neaudituota finansine atskaitomybe, uždirbo 92,86 mln. eurų grynojo pelno.
Palyginti su LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotu 2015 metų grynuoju pelnu, kuris siekė 85,48 mln. eurų, tai 8,6 proc. daugiau. Grynojo pelno augimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos sąnaudos.
ESO pajamos 2016 metų sausio-gruodžio mėnesiais siekė 650,06 mln. eurų ir buvo 1,9 proc. didesnės nei 2015 metais atitinkamu laiku, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotos pajamos buvo 637,87 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Bendrovės veiklos sąnaudos 2016 metais siekė 98,56 mln. eurų – 11,54 proc. mažiau nei 2015 metais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotos veiklos sąnaudos siekė 111,31 mln. eurų.
2016 metų sausio-gruodžio mėnesiais ESO uždirbo 163,79 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 10 proc. daugiau nei 2015 metais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduota EBITDA buvo 148,91 mln. eurų.
„Pirmieji ESO veiklos metai viršijo mūsų lūkesčius. Dviejų operatorių – elektros ir dujų – sutelkimas leido reikšmingai padidinti veiklos efektyvumą, sumažinti veiklos sąnaudas ir tiesiogiai prisidėti prie palankesnių paslaugų kainų. Džiaugiamės, jog dujų skirstymo paslaugos kaina šiemet sumažėjo pirmą kartą per penkerius metus, o elektros kaina gyventojams – mažėja jau ketvirtus metus iš eilės. Antrųjų veiklos metų tikslai dar ambicingesni: kelsime veiklos efektyvumo kartelę, didinsime tinklų modernizavimo investicijas ir pasiūlysime klientams naujų paslaugų“, – sakė ESO generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.
Pildymosi signalas @0.874.

5 pav. „Lietuvos energijos gamyba“, AB, juridinio asmens kodas 302648707, registruotos buveinės adresas Elektrinės g. 21, Elektrėnai (toliau – Bendrovė). Bendras Bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičius yra 635 083 615, ISIN kodas – LT0000128571.
Bendrovė skelbia preliminarius neaudituotus Bendrovės 2016 m. dvylikos mėnesių finansinius rodiklius:
Preliminariais neaudituotais duomenimis, 2016 m. Bendrovės pardavimo pajamos sudaro 151,76 mln. eurų ir yra 25,3 proc. mažesnės nei 2015 m. pardavimo pajamos (203,10 mln. eurų).
Preliminarus neaudituotas Bendrovės 2016 m. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sudaro 58,00 mln. eurų ir yra 15,4 proc. didesnis nei 2015 m. EBITDA (50,27 mln. eurų).
Preliminarus neaudituotas Bendrovės 2016 m. grynasis pelnas sudaro 39,79 mln. eurų. 2015 m. Bendrovė patyrė 0,23 mln. eurų grynojo nuostolio.
Remtinos elektros energijos gamybos kvotos panaikinimas nuo 2016 m. pradžios tapo pagrindine Bendrovės pajamų mažėjimo priežastimi. Dėl to Elektrėnų komplekse 2016 m. buvo pagaminta 0,491 TWh elektros energijos, t. y. 54 proc. mažiau negu 2015 m. (1,067 TWh). Dėl mažesnės gamybos atitinkamai žymiai mažėjo (-43 proc.) ir Bendrovės patirtos kintamosios sąnaudos. Be to, efektyviai organizuojant bei atliekant remonto darbus ir nuolat tobulinant veiklos procesus, Bendrovei pavyko reikšmingai sumažinti ir veiklos sąnaudas. Sąnaudų mažėjimas Elektrėnų komplekse, kuris 2016 m. teikė viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) bei tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, siekė beveik 10 proc., o tai neša tiesioginę naudą elektros energijos vartotojams, nes prisideda prie elektros energijos tarifo mažinimo.
Bendrovės darbuotojų profesionalumas ir gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios situacijos rinkoje padėjo efektyviausią Elektrėnų komplekso įrenginį – kombinuoto ciklo bloką – išnaudoti tuomet, kai labiausiai reikėjo prisidėti prie elektros energijos kainų didmeninėje rinkoje stabilizavimo. Per 2016 m. kombinuoto ciklo blokas (KCB) buvo įjungtas net 58 kartus. Palyginti, per visus 2015 m. – tik 14 kartų. KCB pagaminta konkurencinga elektros energija buvo parduota rinkoje ir per metus leido uždirbti beveik 6 mln. eurų bendrojo pelno, kuris bus skirtas VIAP tarifo vartotojams sumažinimui.
Besikeičiant situacijai rinkoje efektyviau ir lanksčiau dirbo ir Bendrovės valdomos hidroelektrinės, kurios, pradėjus veikti naujoms jungtims su Švedija ir Lenkija, susidūrė su didesne konkurencija. Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė 2016 m. pagamino 0,363 TWh arba 32 proc. daugiau elektros energijos negu 2015 m. (0,273 TWh). Kruonio HAE gamyba sumažėjo 22 proc. (nuo 0,665 TWh iki 0,517 TWh), tačiau ši elektrinė suvaidino itin svarbų vaidmenį užtikrinant elektros energijos tiekimo saugumą, kai „NordBalt“ jungties veikla buvo nestabili. Jungčiai atsijungus, ypač pirmojoje 2016 m. pusėje, pirmoji į pagalbą skubėdavo būtent Kruonio HAE: avarinis rezervas šioje elektrinėje per 2016 m. buvo aktyvuotas 57 kartus (2015 m. – 20 kartų).
Išaugusi antrinio rezervo paslaugos apimtis 2016 m. pagerino Bendrovės reguliuojamos veiklos EBITDA rezultatą, o komercinėje veikloje, nepaisant didesnės konkurencijos, hidroelektrinėms pavyko išlaikyti panašų EBITDA rodiklį, kaip 2015 m. Vis tik Bendrovės EBITDA pokyčiui 2016 m. lyginant su 2015 m. esminę įtaką darė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimai, susiję su Bendrovės 2010–2012 m. veiklos patikrinimu bei pripažinimu turinčia didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje. Dėl šių sprendimų Bendrovės 2015 m. finansinėse ataskaitose nebuvo pripažinta dalis reguliuojamos veiklos pajamų ir tai turėjo 15,9 mln. eurų neigiamą įtaką Bendrovės EBITDA rodikliui. Tuo tarpu 2016 metais tie patys sprendimai finansinėms ataskaitoms turėjo neigiamą 5,6 mln. eurų įtaką. Kaip buvo pranešta, 2016 m. spalio 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino VKEKK nutarimą, kuriuo Bendrovė buvo pripažinta didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje ir kurio pagrindu buvo reguliuojamos Bendrovės komercinės veiklos pajamos.
Grynasis Bendrovės pelnas 2016 m. buvo didesnis negu 2015 m. dėl didesnės EBITDA ir vienkartinių veiksnių įtakos: verslo dalies pardavimo 2016 m. pradžioje (apskaitytas rezultatas prieš mokesčius – 19,8 mln. eurų) bei 2015 m. apskaityto turto vertės sumažėjimo, susijusio su sprendimu dėl 5 ir 6 blokų eksploatacijos nutraukimo, kas 2015 m. grynąjį pelną sumažino 30 mln. eurų.

6 pav. 2017 m. sausio 31 d. įvykusio neeilinio visuotinio AUGA group, AB akcininkų susirinkimo sprendimai darbotvarkės klausimais:
1. Bendrovės įstatų keitimas.
-Sumažinti Bendrovės stebėtojų tarybos narių skaičių nuo 5 (penkių) iki 3 (trijų).
-Sumažinti Bendrovės valdybos narių skaičių nuo 7 (septynių) iki 5 (penkių).
-Pakeisti Bendrovės valdybos kompetenciją ir Bendrovės sandorių sudarymo tvarką.
Atsižvelgiant į aukščiau priimtus sprendimus, pakeisti Bendrovės įstatus ir patvirtinti naują Bendrovės įstatų redakciją.
2. Bendrovės stebėtojų tarybos rinkimai
2.1. atšaukti Bendrovės stebėtojų tarybą, Bendrovės įstatuose pakeitus stebėtojų tarybos narių skaičių;
2.2. išrinkti Bendrovės stebėtojų tarybos nariais:
(i) Vladą Lašą;
(ii) Rimantą Rudzkį;
(iii) Liudą Navicką.
3. Įgaliojimų suteikimas.
Įgalioti (su teise perįgalioti) Bendrovės generalinį direktorių pasirašyti naują Bendrovės įstatų redakciją, taip pat atlikti visus veiksmus bei pasirašyti visus dokumentus dėl pakeistų Bendrovės įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

2016 m. gruodžio 2 d. AUGA group, AB paskelbė pranešimą apie esminį įvykį dėl Vokietijos bendrovės KTG AGRAR SE Lietuvos ir Vokietijos dukterinių bendrovių akcijų įsigijimo. AUGA group, AB informavo, kad sandoris bus pilnai užbaigtas gavus Konkurencijos Tarybos leidimą, reikalingą įsigijimui ir koncentracijai vykdyti. Toks leidimas buvo gautas 2017 m. sausio 12 d.
AUGA group, AB informuoja, kad Vokietijos bendrovės KTG AGRAR SE žemiau nurodytų Lietuvos ir Vokietijos dukterinių bendrovių akcijų įsigijimo procesas sėkmingai užbaigtas:
KTG Agrar UAB;
UAB Agrar Raseiniai;
UAB Agrar Mažeikiai;
UAB PAE Agrar;
UAB Delta Agrar .
fentus 10. GmbH;
norus 26. AG;
LT Holding AG;

7 pav. Šiandien „Teo“, „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“ tampa viena įmone. „Telia Lietuva“ – #visakotinklas – iš vienų rankų teiks telekomunikacijų, IT ir TV paslaugas.
„Metus trukęs bendrovių susijungimas į „Telia“ – daugiau nei įmonių integracijos pabaiga. Tai yra technologijų apjungimo pradžia, kurios reikia ateities paslaugoms kurti. Taip galėsime realizuoti dar daugiau idėjų. Į vieną, visą ko tinklą sujungiame viską, ko reikia žmonėms ir verslui. Ten, kur jiems to reikia – nuo namų iki darbo, nuo Parnidžio kopos iki Medininkų pilies,“ – sako Kęstutis Šliužas, „Telia Lietuva“ vadovas.
„Telia Lietuva“ teiks daugiausiai telekomunikacijų, IT ir TV paslaugų iš vienų rankų Lietuvoje. Tokių, vienu vardu veikiančių integruotų telekomunikacijų bendrovių, pasaulyje dar yra nedaug, o Baltijos jūros regione – tik Vokietijoje ir Estijoje.
„Planuojame, kad pradėjus masiškai diegti 5G technologiją mūsų šviesolaidžio ir mobiliojo ryšio tinklai leis sukurti visiškai naujos kokybės skaitmeninę aplinką. O tai reiškia technologinę revoliuciją versle, namų ir darbo aplinkoje“, – sako K. Šliužas.
„Telia Lietuva“ sukurta prie „Teo“ prijungiant „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“, tuo pačiu pakeičiant veiklą tęsiančios bendrovės pavadinimą. Šiandien registruojamas bendrovės pavadinimas – Telia Lietuva, AB. Tačiau kasdieniuose tekstuose, kurie nėra formalūs dokumentai, bendrovės pavadinimas bus rašomas paprastai – „Telia Lietuva“ arba tiesiog „Telia“.
„Teo“, „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“ prekių ženklai ir įmonių pavadinimai ateityje nebus naudojami. „Telia Lietuva“ savo paslaugoms naudos pagrindinį – „Telia“ prekės ženklą.
Paslaugų sąlygos klientams nesikeičia, anksčiau sudarytų sutarčių persirašyti nereikia.
Visoje Lietuvoje su „Telia“ prekės ženklu veikia 70 klientų aptarnavimo salonų. Privatūs klientai telefonu aptarnaujami numeriu 1817, o verslo - 1816.
Pildymosi signalas @0.950.

8 pav. „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2017 m. sausio mėnesį sudarė 18,0 mln. eurų ir buvo 10,5% didesnė nei 2016 m. sausio mėnesio apyvarta.
„Aprangos“ grupės tinklo apyvarta 2017 m. sausio mėnesį, lyginant su atitinkamu 2016 metų laikotarpiu, Lietuvoje padidėjo 6,0%, Latvijoje padidėjo 10,3%, o Estijoje išaugo 29,6%.
Šiuo metu „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 183 parduotuvių tinklą, kurių plotas sudaro 83,6 tūkst. kv. m. Lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu parduotuvių plotas išaugo 5,9%.

9 pav. Daugiau nei su 250 Lietuvos ūkių bendradarbiaujanti „Vilniaus degtinei“ priklausanti vienintelė lietuviško spirito gamintoja - Obelių spirito varykla, 2016 m. supirko daugiau kaip 20 tūkst. tonų lietuviškų grūdų, o šiemet planuoja jų supirkimą padidinti dar 80 proc. iki 36 tūkst. tonų.
Bendradarbiauja su 250 Lietuvos ūkininkų
Pasak „Vilniaus degtinės“ generalinės direktorės Dovilės Tamoševičienės, įmonės gaminama produkcija yra išimtinai lietuviška, pradedant žeme, joje augančiu grūdu ir baigiant gamybos procesu. Bendradarbiaujama su daugiau nei 250 šalies ūkininkų, kurių ūkiuose sukuriama šimtai tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų regionuose.
„Praėjusiais metais mūsų įmonei priklausanti Obelių spirito varykla supirko daugiau kaip 20 tūkst. tonų lietuviškų grūdų. Šiemet superkamų grūdų skaičius išaugs 80 proc. iki 36 tūkst. tonų. Iš grūdų išgaunamą etilo alkoholį panaudojame savo gėrimų gamybai, o apie 50 proc. jo eksportuojame į Lenkiją, Latviją ir Estiją“, - pažymėjo Dovilė Tamoševičienė.
„Mūsų įmonei priklausanti varykla, veikianti nuo 1907 m., yra vienintelė Lietuvoje. Tarptautinio koncerno „Marie Brizard Wine & Spirits“ lygmeniu tai – unikalus regione spirito gamybos padalinys, kurio pagrindu gaminami išskirtinai lietuviškos kilmės produktai – spiritiniai gėrimai“, - pabrėžė D. Tamoševičienė.
Iš grūdų - pinigai ir trąšos
Ji akcentavo, kad Obelių spirito varykloje įgyvendintas 10 mln. eurų investicinis projektas, leidžia įmonei išsiskirti ne tik kaip vienai seniausių Baltijos regiono varyklų, bet ir kaip varyklai, superkančiai grūdus iš vietos ūkininkų, naudojančiai atsinaujinančius energijos išteklius, iš kurių gaunamos atliekos atiduodamos ūkininkams kaip trąšos.
Prieš penkis metus biodujas iš žlaugtų pradėjusi gaminti Obelių spirito varykla, šiandien džiaugiasi pati galinti apsirūpinti šiluma ir elektra. Varyklos modernizacijos naudą pajuto ir bendradarbiaujantys ūkininkai, nes iš rugių ar kvietrugių gaminant maistinį etilo alkoholį, o vėliau biodujas, gaunamos atliekos – žlaugtai, yra vertingos trąšos.

10 pav. Šiaulių banko pirkimo signalas @0.465.


Apžvalgą parengė: Nojus.