2016 m. Gruodžio 2 d. Biržos apžvalga
Spekuliantai.lt
|
2016-12-02
|
Spekuliantai.lt apžvalgos | perskaitė: 83641
Raktiniai žodžiai:
OMXV,
techninė analizė,
Apranga,
TEO LT,
Olympic Entertainment Group,
Žemaitijos pienas,
Klaipėdos nafta,
Tallink Grupp,
Šiaulių bankas,
Silvano Fashion Group,
Merko Ehitus,
INVL Technology,
Tallinna Kaubamaja Grupp
2016 m. Gruodžio 2 d. Biržos apžvalga
2016 m. Gruodžio 2 d. Biržos apžvalga
Penktadienį Baltijos rinkose dominavo Žemaitijos pieno akcijos. Automatiniais sandoriais pozicijoje sugeneruota virš 400K eurų apyvarta. Kaina kilo.
O toliau tradiciškai išsirikiavo estiškos akcijos, ir jų kainos krito.
Per visą savaitę akcijos sugeneravo virš 5 mln. eurų apyvartą. Oficialaus prekybos sąrašo akcijų kapitalizacija per savaitę padidėjo 1.04%.
Šiandien labiausiai kilo latviškos akcijos, o estiškos krito.
Per savaitę labiausiai pakilo palyginamasis indeksas, 1.26%. Mažiausiai kilo Vilniaus akcijų indeksas, 0.91%.
1 pav. 2016 m. lapkričio 29 d. AB Šiaulių bankas gavo Lietuvos banko pranešimą, kad Lietuvos banko valdyba nutarė palikti kitų sisteminės svarbos įstaigų sąrašą ir papildomus kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 03-192 „Dėl kitų sistemiškai svarbių įstaigų kapitalo rezervo nustatymo“, nepakeistus. AB Šiaulių bankui lieka galioti 2015 metais nustatytas papildomas kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas – 0,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.
Pozicijoje visiškas štilis. Kaina per savaitę krito 0.2%.
2 pav. Informuojame, kad ESO ir AB „Druskininkų šilumos tinklai“ 2016 m. lapkričio 29 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Bendrovė įgijo nuosavybės teisę į Druskininkų savivaldybėje esančią gamtinių dujų skirstymo sistemą. Šią sistemą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. Bendrovė valdo panaudos teise pagal tarp šalių 2016 m. spalio 26 d. sudarytą Gamtinių dujų skirstomojo dujotiekio panaudos sutartį.
Gamtinių dujų skirstomojo dujotiekio įsigijimą, kaip investicijų projektą, kartu su bendrai derinamų investicijų sąrašu numatoma teikti derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 1 d. Pažymėtina, kad suderintos investicijos dydžiu bus padidinta Bendrovės reguliuojamo turto vertė bei generuojama kasmetinė investicijų grąža pagal Komisijos nustatytą protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO), kodas 304151376, registruotos buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius. Bendras AB „Energijos skirstymo operatorius“ išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičius yra 894 630 333; ISIN kodas – LT0000130023.
Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“, UAB (toliau – „Lietuvos energija“ ) valdoma elektros ir dujų skirstymo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) per trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė geriausių iki šiol finansinių rezultatų. Nuo šių metų pradžios, į ESO sujungus AB LESTO ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujas“, veiklos sąnaudos sumažėjo 13 proc. arba beveik 11 mln. eurų.
ESO grynasis pelnas 2016 metų sausio-rugsėjo mėnesiais siekė 72,4 mln. eurų ir buvo 11,1 proc. didesnis nei tuo pat metu 2015 metais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotas 2015 metų devynių mėnesių grynasis pelnas siekė 65,2 mln. eurų. Grynojo pelno augimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos sąnaudos.
Per devynis 2016 metų mėnesius ESO pajamos siekė 478,778 mln. eurų ir buvo 2,3 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai jos siekė 468 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Bendrovės veiklos sąnaudos per tris šių metų ketvirčius siekė 71,6 mln. eurų – 12,9 proc. mažiau nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai jos siekė 82,2 mln. eurų
Per devynis 2016 metų mėnesius ESO klientams paskirstė 6,6 mlrd. kWh elektros energijos ir 4,82 mlrd. kWh gamtinių dujų – atitinkamai 5,06 proc. ir 5 proc. daugiau nei buvo per devynis mėnesius 2015 metais.
„Trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekėme dar įspūdingesnių rezultatų. Pagrindinė priežastis, kuri lėmė tokius finansinius rodiklius – vis didesnį teigiamą efektą generuojanti dviejų įmonių – LESTO ir „Lietuvos dujų“ – sujungimo sinergija. Veiklos efektyvumo didinimas – mūsų strateginis tikslas ir tai yra nuolatinis procesas. Efektyvumo grąža pasidalijame su klientais užtikrindami patikimas, patogias ir kokybiškas paslaugas. Be to, mažindami veiklos sąnaudas tiesiogiai prisidedame prie palankesnių paslaugų kainų mūsų klientams“, – sako Dalia Andrulionienė, ESO valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
ESO vadovės teigimu, ir toliau ieškoma neišnaudoto ESO veiklos efektyvumo potencialo: tuo tikslu nuo rudens darbą pradėjo universalios – elektros ir dujų – operatyvinės brigados, o nuo kitų metų pradžios bendrovėje startuoja Lean principais grįsta Veiklos meistriškumo programa.
Per devynis šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus siekė 89,594 mln. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais. Didžiausia dalis investicijų – 47,7 mln. eurų – teko elektros skirstymo tinklo atnaujinimui.
ESO sausį-rugsėjo mėnesiais uždirbo 122,9 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 9,2 proc. daugiau nei 2015 metais tuo pat metu. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 1,62 proc. punkto iki 26,68 procento.
Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2016 metų devynis mėnesius siekė 284,3 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais. Tam didžiausią įtaką turėjo išaugę elektros persiuntimo kiekiai, padidėjusi elektros perdavimo kaina bei didesni gamtinių dujų paskirstymo kiekiai.
Reikšmingos įtakos elektros skirstymo tinklo darbui šiemet per devynis 2016 metų mėnesius turėjo dažnesni nei pernai stichiniai gamtos reiškiniai, kuriuos lėmė itin permainingi orai. Daugiausia stichinių reiškinių, lėmusių elektros tiekimo sutrikimus tinkle, fiksuota birželio mėnesį.
Su stichinių reiškinių („force majeure“ ) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2016 metų devynis mėnesius vienam klientui siekė 144,34 minutes ir, lyginant su 2015 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 64,19 minutėmis (2015 metų devynių mėnesių SAIDI sudarė 80,15 min.).
Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam klientui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“ ) įtaka per 2016 metų devynis mėnesius siekė 0,96 karto – 0,15 karto daugiau nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai jis buvo 0,81 karto.
ESO akcijos kotiruojamos Nasdaq Oficialiajame prekybos sąraše. „Lietuvos energija“ valdo 94,98 proc. ESO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Bendrovė), kodas 304151376, registruotos buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius. Bendras AB „Energijos skirstymo operatorius“ išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičius yra 894 630 333; ISIN kodas – LT0000130023.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 30 d. nustatė naujų privačių klientų prijungimo prie gamtinių dujų sistemų įkainius. Gyventojams, norintiems įsivesti gamtines dujas ir jomis šildytis namus ar kitas patalpas, prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą kitąmet didės 16,64 proc. nuo 11,72 EUR iki 13,67 EUR (be PVM). Prijungimo prie dujotiekių įkainis, nepriklausantis nuo atstumo didės 13,61 proc. iki 228,12 eurų (be PVM).
Gamtinių dujų paleidimo paslaugos įtraukimas į prijungimo įkainius - viena iš priežasčių, turėjusių įtakos minėtam pasikeitimui. Iki šiol gyventojai, planuojantys vartoti dujas vandens ir patalpų šildymui turėjo užsisakyti dvi paslaugas – prijungimo prie gamtinių dujų sistemų ir dujų paleidimo į kliento sistemą paslaugą. Tokiu būdu reikėjo atlikti du mokėjimus – už prijungimo prie dujotiekio darbus ir už dujų paleidimo į kliento sistemą paslaugą. Nuo 2017 m. gyventojai už šias paslaugas galės atsiskaityti vienu mokėjimu.
Šie įkainiai įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.
Kiekvienam verslo ar viešojo sektoriaus klientui prisijungimo prie dujotiekių įmokos dydis apskaičiuojamas individualiai, pagal Komisijos patvirtintą prijungimo įkainių nustatymo metodiką.
3 pav. Per 2016 m. devynis mėnesius AB „GUBERNIJA“ patyrė neaudituotą 188 tūkst. EUR nuostolį. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu Bendrovė patyrė 23 tūkst. EUR nuostolį. Rezultato pokyčiui įtakos turėjo reikšmingai sumažėjusi eksporto apimtis.
4 pav. 2016 metų 9 mėnesių AB „Invalda INVL“ įmonių grupės neaudituoti rezultatai:
- AB „Invalda INVL“ grupės konsoliduotas pelnas siekia 1,1 mln. eurų, 2015 metų 9 mėn. pabaigoje konsoliduotas pelnas siekė 5,1 mln. eurų.
- konsoliduotas nuosavas kapitalas 2016 metų 9 mėnesio pabaigoje sudarė 48,8 mln. eurų, 2015 metų pabaigoje – 48,1 mln. eurų.
Pačios AB „Invalda INVL“ 2016 metų 9 mėnesių pelnas sudaro 1,35 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. bendrovės pelnas sudarė – 5,1 mln. eurų. Nuosavas kapitalas 2016 metų 9 mėnesio pabaigoje sudarė 49,4 mln. eurų, 2015 metų pabaigoje – 48,5 mln. eurų.Papildoma informacija:
Vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ konsoliduotas nuosavas kapitalas 2016 m. devynių mėnesių pabaigoje buvo 48,8 mln. eurų (nuo metų pradžios padidėjo 1,37 proc.) arba 4,21 euro akcijai. Konsoliduotas grupės „Invalda INVL“ pelnas per devynis mėnesius siekė 1,1 mln. eurų (tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu – 5,1 mln. eurų).
„Pasiekti rezultatai atspindi esamą situaciją ir atitinka mūsų lūkesčius. Kryptingai dirbame su valdomu turtu ir rinkoje atsirandančiomis galimybėmis. Paprastai didesnį rezultato svyravimą lemia reikšmingi sandoriai ar kiti pokyčiai, kurių šiemet, kitaip nei 2015 metais, nebuvo“, - sakė „Invaldos INVL“ prezidentas Darius Šulnis.
Turto valdymo verslas
„Invaldos INVL“ turto valdymo įmonės „INVL Asset Management“ Lietuvoje ir Latvijoje, gerovės valdymo finansų maklerio įmonė „INVL Finasta“ bei administravimo bendrovė „INVL Farmland Management“ šių metų rugsėjo pabaigoje valdė 449 mln. eurų turto – 36,8 proc. daugiau nei 2015 m. pabaigoje (328,2 mln. eurų). Klientų skaičius per devynis mėnesius išaugo 4,3 proc. ir pasiekė 173,8 tūkst.
Dėl investicijų į plėtrą turto valdymo verslas per devynis mėnesius patyrė 183 tūkst. eurų ikimokestinių nuostolių. Pajamos iš šio verslo per tą patį laikotarpį išaugo 36,7 proc. iki 3,4 mln. eurų.
„Laikotarpis buvo sėkmingas daugumai klientų, pasirinkusių „Invaldos INVL“ grupės bendrovių investicinius produktus. Pagal investuotojams uždirbtą grąžą didžioji dalis mūsų valdomų pensijų ir investicinių fondų yra tarp lyderių. Tai pritraukia naujų klientų ir ženkliai didina valdomą turtą“, - sakė D. Šulnis.
Investicijos
Investicijos į susijusias įmones
Devynių mėnesių pabaigoje „Invalda INVL“ valdė 32,1 proc. investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ akcijų, kurios buvo įvertintos 8,5 mln. eurų. Iš šios investicijos per devynis mėnesius uždirbta 0,5 mln. eurų (įskaitant gautus dividendus). 2016 m. kovą „INVL Baltic Real Estate“ išplatino 9 mln. eurų akcijų emisiją, iš kurios „Invalda INVL“ įsigijo akcijų už 6,2 mln. eurų.
„INVL Baltic Real Estate“ šiuo metu baigia licencijavimo procesą ir turėtų tapti uždaro tipo investicine bendrove (UTIB).
„Invaldos INVL“ investicijų į 15,7 proc. „INVL Technology“ akcijų paketą vertė 2016 m. rugsėjo pabaigoje siekė 3,4 mln. eurų, apskaitytas nuostolis iš šios bendrovės akcijų vertės pokyčio sudarė 0,5 mln. eurų. Liepą investicijų į informacijos technologijų verslus bendrovė „INVL Technology“ gavo UTIB licenciją, o jos valdymas perduotas „INVL Asset Management“.
„Bendra investicijų į susijusias įmones įtaka trijų ketvirčių rezultatui buvo neutrali“, – sakė D. Šulnis.
Žemės ūkis
„Invaldos INVL“ investicijos į Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje veikiančią UAB „Litagra“ („Invaldai INVL“ priklauso 36,9 proc. akcijų paketas) 2016 m. rugsėjo pabaigoje siekė 14 mln. eurų, per devynis mėnesius iš šio paketo nuvertėjimo patirta 0,9 mln. eurų nuostolių.
„Litagros“ vertinimą neigiamai paveikė rezultatai žemės ūkio pirminės gamybos sektoriuje, tuo tarpu prekybos verslas demonstravo gerėjančius rezultatus“, - sakė D. Šulnis.
Bankininkystė
„Invaldai INVL“ priklauso 6,79 proc. akcijų paketas Šiaulių banke, kurio vertė per devynis mėnesius išaugo 2,7 mln. eurų iki 9,1 mln. eurų. „Geri Šiaulių banko rezultatai lėmė ir akcijų kainos augimą biržoje“, – sakė D. Šulnis.
Pastatų priežiūra
2016 m. devynių mėnesių pabaigoje „Invaldos INVL“ valdomos pastatų priežiūros grupės „Inservis“ įmonių vertė siekė 3,8 mln. eurų arba 0,8 mln. eurų mažiau nei 2015 m. pabaigoje. „Invaldai INVL“ buvo paskirta 0,3 mln. eurų dividendų iš pastatų priežiūros grupės. „Šiame versle aktyviai dairomės įsigijimų“, – sakė D. Šulnis.
Kitos investicijos
2016 m. rugsėjo pabaigoje „Invaldos INVL“ investicijos į kitas biržoje kotiruojamas akcijas siekė 0,7 mln. eurų. Kitų bendrovės investicijų ir paskolų vertė buvo 1,1 mln. eurų. Visi „Invaldos INVL“ įsipareigojimai 2016 m. devynių mėnesių pabaigoje siekė 0,9 mln. eurų.
Korekcija pozicijoje įgauna pagreitį.
5 pav. Elektros energijos tiekimo stabilumą užtikrinusios „Lietuvos energijos gamybos“ 2016 m. devynių mėnesių pelningumo rodikliai, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, padidėjo. EBITDA marža augo 8,2 proc. punkto ir pasiekė 31 proc., grynasis pelningumas – 3,3 proc. punkto iki 18,1%. Tai lėmė didėjantis Bendrovės veiklos efektyvumas ir pelninga hidroelektrinių veikla.
Veiklos sąnaudas Bendrovė mažina optimizuodama veiklą ir atsisakydama senų neefektyvių įrenginių. 2016 m. santykinai didesnė senų elektros energijos gamybos įrenginių demontavimo darbų dalis buvo vykdoma specialiai į susitvarkymo darbų grupę suburtų Bendrovės darbuotojų. Ankstesniais metais tam dažniau buvo pasitelkiami rangovai. Tuo pačiu Bendrovė nuolat mažina ir verslo aptarnavimo (pirkimų, apskaitos) paslaugų sąnaudas.
„2016 m. rugsėjį atnaujinome savo veiklos strategiją, kurioje prioritetu šalia patikimo elektrinių darbo ir naujų paslaugų vystymo išskyrėme ir Elektrėnų komplekse vykdomus susitvarkymo darbus. Siekiame veikti maksimaliai efektyviai, gaminti tik moderniais, mažiau kuro naudojančiais įrengimais ir užtikrinti, kad vartotojų lėšų nereikalautų senų, neefektyvių įrengimų išlaikymas, o mūsų veiklos aplinkai daroma įtaka būtų kuo mažesnė“, – svarbiausių tikslų gaires brėžia „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Eglė Čiužaitė.
Per devynis 2016 m. mėnesius Elektrėnuose pagaminta 0,308 TWh elektros energijos. Dėl panaikintų remtinos elektros energijos gamybos kvotų, tai, palyginti su devynių 2015 m. mėnesių rezultatu, yra triskart mažesnis gamybos kiekis, didele dalimi lėmęs ir Bendrovės pardavimo pajamų sumažėjimą. 2016 m. devynių mėnesių Bendrovės pardavimo pajamos sudaro 100,9 mln. Eur ir yra 40 proc. mažesnės nei 2015 m. to paties laikotarpio pajamos (168,1 mln. Eur).
Nepaisant to, efektyviu dujiniu kombinuoto ciklo bloku gamindama tuomet, kai elektros kaina rinkoje buvo didžiausia, Bendrovė prisidėjo prie elektros energijos kainų stabilumo užtikrinimo ir tuo pačiu biržoje per devynis 2016 m. mėnesius uždirbo apie 3,7 mln. Eur. Šia suma turėtų būti sumažintos Bendrovei 2016 metams skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos (25,1 mln. eurų), o tai – tiesioginė nauda kiekvienam elektros energijos vartotojui, mat VIAP dedamoji yra įtraukta į elektros energijos tarifą.
Bendrovės valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė per devynis 2016 m. mėnesius pagamino 0,411 TWh elektros energijos. Tai 15,5 proc. mažiau negu 2015 m. per tą patį laikotarpį, tačiau elektrinė veikė pelningiau. Tuo metu Kauno A. Brazausko hidroelektrinė dėl didesnio negu pernai Nemunu pritekančio vandens kiekio per 2016 m. devynis mėnesius pagamino 0,257 TWh elektros energijos, t. y. penktadaliu daugiau negu per tą patį 2015 m. laikotarpį. Iš viso per 2016 m. devynis mėnesius Bendrovės valdomose elektrinėse pagaminta 0,977 TWh elektros energijos – tai 40,9 proc. mažiau negu per tą patį 2015 m. laikotarpį.
Bendrovės pelnas sumažėjus gamybos apimtims taip pat kiek sumenko, be to, neigiamą įtaką jam padarė ir Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimai, dėl kurių dalis Bendrovės pelno (preliminariais skaičiavimais per 2016 m. devynis mėnesius tai sudarė 10,2 mln. Eur) buvo nukreipiama Bendrovės pastoviųjų sąnaudų, patiriamų vykdant reguliuojamą veiklą teikiant VIAP, dengimui.
2016 m. devynių mėnesių EBITDA siekia 31,6 mln. Eur (2015 m. to paties laikotarpio – 39,2 mln. Eur). Atmetus VKEKK sprendimų įtaką, devynių 2016 m. mėnesių Bendrovės EBITDA, preliminariais skaičiavimais, būtų 12,9 mln. eurų didesnė (2015 m. tuo pačiu laikotarpiu šių veiksnių įtaka siekė 10,7 mln. eurų).
Bendrovės grynajam pelnui, kuris siekia 22 mln. Eur (2015 m. devynių mėnesių rezultatas buvo 26,5 mln. Eur) didelę įtaką daro reikšmingai kritusios apyvartinių taršos leidimų (ATL) rinkos kainos ir pripažintas 6,8 mln. eurų nuostolis dėl ATL ir apskaitytos teisės gauti ATL vertės pokyčio.
Pirkimo signalas @0.651.
6 pav. Investicijos į elektros perdavimo tinklą atveria naujas rinkas ir kuria galimybes verslui. Būtent tai įpareigoja „Litgrid” nuosekliai siekti geresnių finansinių rezultatų. Tai susitikime su investuotojais pabrėžė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid” generalinis direktorius Daivis Virbickas.
„Esame pačiame elektros energetikos sistemos smaigalyje, kasdien dirbame tam, kad užtikrintume patikimas elektros logistikos galimybes. Nuo mūsų finansinių rezultatų priklauso, kaip intensyviai galime investuoti į sistemos patikimumo užtikrinimą, pavyzdžiui, tinklo rekonstrukcijų projektus ar naujas elektros linijas - tai didžiulė atsakomybė“, - sakė D. Virbickas.
Per devynis 2016 metų mėnesius „Litgrid“ Grupės pajamos buvo 123 mln. eurų - 69 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Grupės grynasis pelnas augo 3,5 karto ir buvo 12,4 mln. eurų. Geresnius finansinius rezultatus labiausiai lėmė išaugusios perdavimo paslaugų, naujų gamintojų prijungimo, kitos veiklos bei perkrovų pajamos.
2016 metais „Litgrid“ baigė svarbius vidaus tinklo projektus. Į elektros sistemą įjungta pirmoji Baltijos šalyse skaitmeninė pastotė Vidiškiuose, atspindinti technologinę energetikos sektoriaus pažangą. Prie elektros perdavimo tinklo prijungti keturi vėjo parkai, generuojantys 180 MW elektros energijos. Rugsėjį pradėtos naujos elektros linijos nuo Kretingos iki Benaičių statybos. Ši linija užtikrins, kad elektros srautai Šiaurės Vakarų Lietuvoje pasiskirstytų tolygiau.
Artimiausiais metais daugiausiai dėmesio „Litgrid“ skirs su sinchronizacija susijusiems projektams, tinklo rekonstrukcijoms bei antrųjų elektros jungčių su Lenkija ir Švedija galimybėms.
Pozicijoje suveikė savaitinis pirkimo signalas.
7 pav. „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2016 m. lapkričio mėnesį sudarė 18,1 mln. eurų ir buvo 2,5% didesnė nei 2015 m. lapkričio mėnesio apyvarta.
2016 m. sausio-lapkričio mėnesiais „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) sudarė 193,8 mln. eurų, arba 7,6% daugiau nei 2015 metų atitinkamu laikotarpiu.
„Aprangos“ grupės tinklo apyvarta 2016 m. sausio-lapkričio mėnesiais Lietuvoje padidėjo 4,7%, Latvijoje 5,7%, o Estijoje 22,6%, lyginant su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu.
Šiuo metu „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 181 parduotuvių tinklą (105 Lietuvoje, 47 Latvijoje ir 29 Estijoje), kurių bendras plotas sudaro 82,7 tūkst. kv. m.. Lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu parduotuvių plotas didesnis 5,2%.
8 pav. Nuo 2016-12-02 pradedamas privalomo oficialaus siūlymo supirkti AB „Vilniaus degtinė“ PVA (ISIN kodas LT0000112450) įgyvendinimas.
1 akcijos kaina – 0,432 EUR. Siūlymo įgyvendinimo pabaiga - 2016-12-15.
Maksimalus perkamų akcijų skaičius – 683 403 vnt., minimalus perkamų akcijų skaičius – 1 vnt.
Rinka - VSE Tender Offer (Genium INET prekybos sistemoje), pavedimų knyga – VDG1LTO.
9 pav. AB „Žemaitijos pienas“ stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2016 m. gruodžio 1 dienos AB „Žemaitijos pienas“ valdybos nariu iki dabartinės valdybos kadencijos pabaigos išrinkta Rigilda Banienė, bendrovės personalo ir teisės departamento direktorė.
Akcijos kaina per savaitę pakilo beveik 10%.
10 pav. AUGA group, AB sudarė sutartį dėl Vokietijos bendrovės KTG AGRAR SE dukterinių žemės ūkio veikla užsiimančiu įmonių Lietuvoje akcijų įsigijimo. Už įsigyjamas bendroves bus sumokėta 1,38 mln. EUR.
Minėtos bendrovės (KTG bendrovės) Lietuvoje vykdo žemės ūkio veiklą ir valdo kitas dukterines žemės ūkio veiklą vykdančias bendroves. Jos Lietuvoje vykdo augalininkystės veiklą – augina grūdines ir kitas kultūras. Bendrovėms priklauso daugiau nei 7700 ha žemės, iš kurių beveik 6100 ha yra sertifikuoti ekologinės gamybos plotai. Iki šiol šios bendrovės augino ekologines pašarines kultūras, kurių didžioji dalis buvo eksportuojamos į Vakarų Europą.
Įsigijimas išplės mūsų ekologiškai dirbamų žemių plotą daugiau nei 30 procentų, nuo esamų 25 tūkstančių hektarų iki 33 tūkstančių hektarų po sandorio įgyvendinimo ir ateityje leis padidinti galutiniams vartotojams skirtos produkcijos kiekį,“ – sakė AUGA group vadovas Linas Bulzgys.
AUGA group pagrindinis strateginis tikslas yra patiekti Lietuvos, Europos ir kitų regionų vartotojams galutinius ekologiškus maisto produktus už prieinamą kainą, efektyviai gaminant bei kontroliuojant procesus nuo pat lauko, perdirbimo ir patekimo pas vartotoją. „Išaugę dirbamos žemės plotai suteiks papildomų galimybių, taip pat leis dar efektyviau panaudoti abiejų kompanijų gamybinius bei žmogiškuosius resursus. Didelė dalis įsigyjamų bendrovių dirbamų žemių yra šalia mūsų jau dirbamų plotų Raseinių, Jurbarko, Šakių rajonuose. Manome, kad tai leis efektyviai integruoti naujas bendroves į „AUGA group“ bei sustiprins mūsų ekologiškų žaliavų ir produktų gamybos bazę, padidins jos ateities galimybes, užtikrinant ekologiškų produktų prieinamumą pirkėjams“, – pridūrė L. Bulzgys.
2015 m. konsoliduotosios KTG bendrovių pardavimo pajamos buvo 4,7 mln. EUR. Šiose bendrovėse dirba apie 50 darbuotojų.
Sandoris bus užbaigtas gavus Konkurencijos tarybos leidimą, reikalingą įsigijimui vykdyti.
11 pav. LHV Group pozicijoje suveikė dieninis pildymosi signalas.
12 pav. Rokiškio sūrio pozicijoje suveikė savaitinis pildymosi signalas.
13 pav. Silvano Fashion Group pozocijoje dieninis pelno fiksavimo signalas @2.70.
Apžvalgą parengė: Nojus.