Ketvirtinių rezultatų skelbimas Vilniaus biržoje kažkuo primena Vėlines. Šiuo metu prisimenam bendroves ir jų nelikvidžias akcijas.
Kitaip toms akcijoms patekti į apžvalgas nėra beveik jokių šansų.
Šiandien prekyba vyko labai aktyvi. Šiaulių banko akcijos išliko likvidžiausiomis. Tačiau akcijas šiandien pardavinėjo. Greito pelno fiksavimas.
Aprangos akcijos stengėsi neatsilikti. Bet ten buvo tiesioginis sandoris. Šiaip biržoje dominuoja estiškos akcijos...
...ir šiek tiek optimizmo. Vilniaus akcijos šiandien kilo labiausiai, 0.16%. Tuo tarpu estiškos akcijos koregavosi.

1 pav. Per pirmus tris 2016 m. ketvirčius AB „Utenos trikotažas“ įmonių grupė uždirbo 994 tūkst. Eur veiklos pelno. Tai yra tris kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai grupės veiklos pelnas siekė 329 tūkst. Eur. Grupės pelnas prieš apmokestinimą sudarė 820 tūkst. Eur, tuo pačiu metu 2015 m. buvo fiksuojamas 76 tūkst. Eur nuostolis.Konsoliduoti grupės pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m., augo 18,7 proc. ir pasiekė 16,7 mln. Eur.
AB „Utenos trikotažas“ pardavimai per 2016 metų 9 mėn. sudarė 14,4 mln. Eur, t.y. 19,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. AB „Utenos trikotažas“ per pirmus tris šių metų ketvirčius uždirbo 469 tūkst. Eur veiklos pelno, tuo pačiu metu 2015 m. jis siekė 64 tūkst. Eur. Bendrovė uždirbo 391 tūkst. Eur pelno prieš apmokestinimą, kai per pirmuosius devynis mėnesius 2015 m. jis siekė 7 tūkst. Eur.
„Reikšmingas šių metų augimas – tai nuoseklaus ir tikslingo darbo rezultatas, kurio siekiame įgyvendinant atnaujintą grupės įmonių verslo strategiją. Pastaraisiais metais investuojame į novatoriškų audinių kūrimą ir plečiame tikslinių klientų portfelį. Daug dėmesio skiriame gamybos efektyvumui, kuris leidžia suvaldyti augančią produkcijos paklausą,“ – finansinius rezultatus komentuoja generalinis AB „Utenos trikotažas“ direktorius Algirdas Šabūnas.

2 pav. AB „Klaipėdos nafta“ skelbia neaudituotas sutrumpintas finansines ataskaitas už devynių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2016 m. rugsėjo 30 d.
AB „Klaipėdos nafta“ pardavimo pajamos per 2016 m. sausio – rugsėjo mėnesius pasiekė 80,3 mln. Eur arba 1,8 proc. daugiau, lyginant su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu – 78,9 mln. Eur. Bendrovės 2016 m. 9 mėn. grynasis pelnas siekia 13,0 mln. Eur arba 0,8 proc. mažiau, lyginant su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, kai pelnas sudarė 13,1 mln. Eur. Pelnas prieš mokesčius, palūkanas bei nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) už 2016 m. 9 mėnesius sudaro 24,3 mln. Eur, ir jis mažesnis 2,8 proc. nei už atitinkamą 2015 m. periodą, kai EBITDA siekė 25,0 mln. Eur.
Vadovybės komentaras:
Bendrovės vadovybė, vertindama preliminarius finansinius rezultatus, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog Bendrovės vykdomų veiklų rezultatai ženkliai išaugo. Nepaisant fakto, kad Bendrovei 2016 m. 3 ketv. teko susidurti su išorinių veiksnių iššūkiais, susijusiais su Baltarusijos klientų naftos produktų gamybos apribojimu, naftos produktų krova per 2016 m. 3 ketvirčius sudarė 5,7 mln. t, kas yra net 25 proc. daugiau, lyginant su 2015 m. atitinkamu periodu. Išaugusią naftos produktų krovą lėmė:
didėjęs pagrindinių klientų – Baltarusijos gamyklų bei „Orlen Lietuva“ produkcijos srautas
Bendrovės profesionalus darbas su strateginiais partneriais
efektyvus naftos produktų srautų valdymas.
Atkreipiame dėmesį, jog 2016 m. pasikeitusi situacija naftos produktų krovos rinkoje pakoregavo teikiamų paslaugų kainodarą. Tai pagrindinis faktorius neleidęs Bendrovei tuo pačiu dydžiu padidinti naftos produktų perkrovos pajamas.
SGD terminalo išdujinimas per 2016 m. pirmus 3 ketv. sudarė 12,2 mln. MWh arba 3,3 karto daugiau, lyginant su 2015 m. atitinkamu periodu. Vadovybės nuomone, SGD terminalo rezultatai atliepia rinkos poreikį. Šiemet Lietuva daugiau dujų importavo per SGD terminalą nei dujų, tiekiamų per vamzdyną iš Rusijos. Nuo 2014 m. Klaipėdos SGD terminalui suteikus alternatyvų dujų tiekimo šaltinį Lietuvai, Latvijai ir Estijai, šiose valstybėse dujų kainos koreliuoja su pasaulinėmis dujų kainomis. Tai didžiulė pažanga Baltijos regione, kuris daugelį metų buvo priklausomas nuo monopolinio gamtinių dujų tiekėjo.
Svarbu pažymėti, jog SGD terminalo pajamų lygis apsprendžiamas pagal teisinį reguliavimą LR galiojančių teisės aktų tvarka, todėl nėra jautrus veiklos apimčių pokyčiams.
AB „Klaipėdos nafta“ 2016 m. 9 mėn. finansiniai rezultatai įrodo stabilią ir efektyvią Bendrovės veiklą. Nors Bendrovėje išaugo vykdomų veiklų apimtys, vystomi strateginiai naftos terminalo infrastruktūros plėtros projektai, statoma SGD perkrovos stotis bei inicijuojami nauji, su SGD veikla susiję projektai, sugebėta suvaldyti Bendrovės sąnaudas ir užtikrinti aukštą grąžą akcininkams. Ataskaitiniu periodu nuosavo kapitalo grąža pasiekė 9,1 proc., o tai yra 1,7 procentiniu punktu daugiau nei 2015 m. tuo pačiu metu.

3 pav. „Aprangos“ grupės neaudituotas konsoliduotas 2016 m. trečio ketvirčio pelnas prieš apmokestinimą sudarė 4,9 mln. eurų, kai 2015 m. trečią ketvirtį pelnas siekė 4,4 mln. eurų, t.y. padidėjo 12,4%. Grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą per 2016 m. devynis mėnesius sudarė 9,5 mln. eurų, kai 2015 m. atitinkamu laikotarpiu „Aprangos“ grupė uždirbo 8,3 mln. eurų konsoliduoto pelno prieš apmokestinimą (padidėjo 14,4%).
„Aprangos“ grupės 2016 m. trečio ketvirčio EBITDA sudarė 6,5 mln. eurų, t.y. padidėjo 10,5%, lyginant su 2015 m. trečiuoju ketvirčiu. Grupės EBITDA per 2016 m. devynis mėnesius sudarė 14,1 mln. eurų ir, lyginant su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, padidėjo 10,6%.

„Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2016 m. spalio mėnesį sudarė 21,9 mln. eurų ir buvo 6,6% didesnė nei 2015 m. spalio mėnesio apyvarta.
2016 m. spalio mėnesio apyvarta yra rekordinė mėnesio apyvarta „Aprangos“ grupės istorijoje.
2016 m. sausio-spalio mėnesiais „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) sudarė 175,7 mln. eurų, arba 8,1% daugiau nei 2015 metų atitinkamu laikotarpiu.
„Aprangos“ grupės tinklo apyvarta 2016 m. sausio-spalio mėnesiais, lyginant su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvoje padidėjo 5,1%, Latvijoje 6,3%, o Estijoje 23,2%.
Šiuo metu „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 180 parduotuvių tinklą (104 Lietuvoje, 47 Latvijoje ir 29 Estijoje), kurių bendras plotas sudaro 82,3 tūkst. kv. m.. Lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu parduotuvių plotas didesnis 4,6%.
„Aprangos“ akcijos listinguojamos Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Oficialiame prekybos sąraše. Kontrolinis „Aprangos“ grupės akcijų paketas priklauso koncernui “MG Baltic“.

4 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius“, kodas 304151376, registruotos buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius. Bendras AB „Energijos skirstymo operatorius“ išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičius yra 894 630 333; ISIN kodas – LT0000130023.
Informuojame, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pakeitė Bendrovės turimą energetikos veiklos licenciją Nr. L2-GDS-09 praplėsdama jos priede nustatytas veiklos vykdymo ribas nauja teritorija – Druskininkų savivaldybės teritorija, išskyrus UAB „Intergas“ gamtinių dujų skirstymo licencijoje apibrėžtą teritoriją.
Energetikos veiklos licencijos pakeitimas suteikia teisę Bendrovei užtikrinti gamtinių dujų skirstymo paslaugų teikimą Druskininkų savivaldybėje nuo 2016 m. lapkričio 1 d.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Bendrovė), kodas 304151376, registruotos buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius. Bendras Bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičius yra 894 630 333; ISIN kodas – LT0000130023.
Bendrovės valdyba patvirtino AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 - 2020 m. veiklos strategiją (toliau – Strategija), kuria nustatytos Bendrovės ilgalaikės strateginės kryptys, tikslai ir rodikliai.
Strategijoje numatyta toliau didinti veiklos efektyvumą ir iki 2020 m. sumažinti veiklos sąnaudas daugiau nei 10 proc. Siekiant kokybiško ir saugaus elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymo paslaugų teikimo, iki 2020 metų planuojama 45 proc. padidinti investicijų apimtis nukreipiant lėšas į elektros ir dujų skirstymo tinklų techninės būklės gerinimą.
Bendrovė iki 2020 m. sieks reikšmingai pagerinti elektros skirstymo tinklo patikimumą. Planuojama, kad elektros tinkle vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI su „force majeure“ ) iki 2020 m. sumažės iki 87 min. (2016 m. – 106 min.), vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam klientui (SAIFI su „force majeure“ ) atitinkamai sumažės iki 0,94 karto (2016 m. – 1,06 karto). Bendrovė taip pat sieks išlaikyti aukštus gamtinių dujų skirstymo tinklo patikimumo rodiklius.Bendrovė iki 2020 m. planuoja dvigubai sutrumpinti naujų klientų prijungimo prie gamtinių dujų skirstymo tinklo trukmę: nuo 177 iki 85 dienų. Naujų klientų prijungimo trukmę prie elektros energijos skirstymo tinklo planuojama sutrumpinti nuo 66 iki 50 dienų. Sutrumpinus naujų elektros energijos klientų prijungimo procesą, bus pagerintas šalies rezultatas Pasaulio banko reitinge „Doing business“, nes viena jo dedamųjų – „Prisijungimas prie elektros tinklų“ (angl. „Getting electricity“ ).
Bendrovė sieks išlaikyti aukštą klientų pasitenkinimo lygį, viršijantį Europos energetikos įmonių šalių vidurkį. Numatoma, jog Bendrovės klientų GCSI pasitenkinimo indeksas 2020 m. išliks 80 balų.

5 pav. 2016 m. spalio 31 d. AB „Kauno energija“ valdyba įvertino Bendrovės 2016 m. 9 mėnesių ūkinės veiklos rezultatus ir finansinę padėtį 2016 m. rugsėjo 30 dienai ir pritarė AB „Kauno energija“ konsoliduotiesiems ir Bendrovės 2016 m. 9 mėnesių neaudituotiems ūkinės veiklos rezultatams.
Bendrovės 2016 m. 9 mėnesių veiklos rezultatas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus taikyti Europos Sąjungoje yra pelnas (prieš apmokestinimą) – 3 584 tūkst. Eur (2015 m. 9 mėnesių rezultatas – 2 280 tūkst. EUR), pardavimų pajamos – 39 889 tūkst. Eur (2015 m. 9 mėnesių – 41 856 tūkst. EUR), o Grupės, kurią sudaro AB „Kauno energija“ bei jos patronuojamoji bendrovė UAB „Kauno energija NT“ (įm. kodas 303042623), pelnas (prieš apmokestinimą) – 3 752 tūkst. Eur (2015 m. 9 mėnesių rezultatas – 2 269 tūkst. EUR pelnas), pardavimų pajamos – 39 884 tūkst. Eur (2015 m. 9 mėnesių – 41 851 tūkst. EUR).
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2016 m. rugsėjo 30 dienai) Bendrovės kritinio likvidumo koeficientas, palyginantis trumpalaikį turtą be atsargų su trumpalaikiais įsipareigojimais, per laikotarpį nuo 2015 metų pabaigos padidėjo nuo 1,08 iki 1,49 (Grupės – padidėjo nuo 1,07 iki 2,39). 2016 m. 9 mėnesių EBITDA Bendrovės – 8 830 tūkst. Eur (2015 m. 9 mėnesių – 7 415 tūkst. EUR), Grupės – 8 980 tūkst. Eur (2015 m. 9 mėnesių rezultatas – 7 417 tūkst. EUR).
Pagrindines pajamas ir pelną Bendrovė generuoja I-ą ir IV-ą metų ketvirčius, Bendrovės 2016 m. 9 mėnesių pelną didina gauta iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės 1,8 mln. Eur kompensacija pagal 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo. Bendrovės pardavimų pajamos už 2016 m. 9 mėnesius, palyginus su 2015 m. to paties laikotarpio pajamomis yra mažesnės 4,70 proc. dėl 8,27 proc. sumažėjusios vidutinės parduodamos šilumos kainos (2016 m. sausio – rugsėjo mėn. 5,21 ct/kWh, 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. 5,68 ct/kWh).

6 pav. „INVL Technology“ nuosavas kapitalas 2016 m. rugsėjo 30 dieną siekė 23,65 mln. eurų arba 1,94 euro akcijai (lyginat su 1,99 euro akcijai 2015 m. pabaigoje).
Bendrovės grynųjų aktyvų vertė 2016 m. rugsėjo 30 d. yra 23 650 988 eurų arba 1,9425 euro akcijai.
Bendrovės investicijos 2016 m. rugsėjo pabaigoje sudarė 20,45 mln. eurų. Per devynis mėnesius jos išaugo 3,49 mln. eurų – daugiausiai dėl UAB „Algoritmų sistemos“ įsigijimo bei investicijų į valdomų įmonių kapitalą. Investicijų vertės kritimas sudarė 0,2 mln. eurų.
Bendrovės pinigų likutis per pirmąjį – trečiąjį ketvirčius sumažėjo nuo 6,99 mln. eurų iki 3,3 mln. eurų.
Grynasis Bendrovės nuostolis už 2016 metų 9 mėnesius siekė 592 tūkst. Eurų.
Papildoma informacija:
Investicijų į informacijos technologijų verslus bendrovės „INVL Technology“ valdomos įmonės plečia tarptautinę veiklą. Jau antrus metus Bangladeše projektus vykdanti NRD įmonių grupė ir NRD CS (kibernetinės gynybos įmonė) šių metų spalį pradėjo naujos bendrovės „NRD Bangladesh Ltd“ steigimo procesą, kurį užbaigti planuojama dar šiais metais. Įsteigus naująją bendrovę, „INVL Technology“ valdomos įmonės turės atstovybes devyniose pasaulio šalyse. Iki šiol jos buvo įsikūrusios Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Moldovoje, Norvegijoje, Tanzanijoje, Ruandoje ir Ugandoje.
„Tęsiame aktyvaus investavimo etapą – siekiame investuoti į nacionalines įmones Europoje ir skatinti jų veiklos globalizaciją, tokiu būdu suteikdami galimybes plėsti verslą, diversifikuoti rinkas ir taip didinti jų vertę. Verslo plėtrą bei investicijas atspindi ir bendrovės devynių mėnesių rezultatai, susiję ir su valdomų įmonių vykdomais projektais“, – sakė Kazimieras Tonkūnas, bendrovės „INVL Asset Management“ UTIB „INVL Technology“ vadovaujantis partneris.
Šiuo metu bendrovės tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų įmonių portfelis siekia 16 įmonių, kurios šiais metais projektus vykdė 15-oje šalių, teikdamos paslaugas įvairių šalių valstybinėms ir komercinėms institucijoms, bankams, teisėsaugos struktūroms ir kitoms organizacijoms. Orientuodamosi į globalią verslo plėtrą, grupės bendrovės pardavimų srityje yra užmezgusios partnerystės ryšius Pietų Azijoje – Bangladeše, Butane ir Kambodžoje, Rytų ir Pietų Afrikoje – Tanzanijoje, Burundyje, Lesoto karalystėje, Ugandoje ir Ruandoje, taip pat Mauricijuje bei Europoje – Estijoje, Norvegijoje, Danijoje, Latvijoje, Moldovoje ir kitur.
Remiantis šiandien paskelbtais šių metų „INVL Technology“ devynių mėnesių rezultatais, bendrovės grynųjų aktyvų vertė 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 23,65 mln. eurų arba 1,9425 euro akcijai. Ši vertė nuo metų pradžios dėl išlaidų pertvarkymui, valdomų įmonių plėtrai bei IT paslaugų paklausos kritimo valstybiniame sektoriuje Baltijos šalyse sumažėjo 2,4 proc., palyginus su akcijos buhalterine verte 2015 metų gale.
Bendrovės investicijos trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 20,45 mln. eurų ir per devynis mėnesius išaugo 3,49 mln. eurų. Investicijų portfelio pokytį labiausiai lėmė įmonių „Andmevara“ ir „Algoritmų sistemos“ įsigijimas šių metų pirmoje pusėje bei investicijos į valdomų įmonių kapitalą. Bendrovės pinigų likutis dėl investicijų per tris ketvirčius sumažėjo nuo 6,99 iki 3,3 mln. eurų. Grynasis bendrovės nuostolis šiuo laikotarpiu siekė 592 tūkst. eurų.
2016 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje „INVL Technology“ valdomos įmonės įvertintos tikrąja verte, koreguojant nepriklausomo vertintojo UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ 2015 m. pabaigoje atliktą vertinimą per vertinimo laikotarpį uždirbta grynojo pelno ar patirtų nuostolių bei išmokų akcininkams suma.
„INVL Technology“ veikia kaip į stambaus verslo ir valstybinius segmentus orientuotas IT įmonių klasteris, kurio 4 pagrindinės veiklos sritys yra verslo klimato gerinimas ir e. valdymas, IT infrastruktūra, kibernetinė sauga ir sprendimai IT imlioms pramonės šakoms.
„INVL Technology“ yra investavusi į Norvegijos Norway Registers Development AS su antrinėmis bendrovėmis Lietuvoje UAB NRD, UAB „Etronika“, Tanzanijoje Norway Registers Development East Africa Ltd., Ruandoje Norway Registers Development Rwanda Ltd. bei asocijuota įmone Ugandoje Infobank Uganda Ltd., Lietuvos UAB BAIP su antrine UAB „Acena“, Lietuvos UAB NRD CS, Lietuvos UAB „Algoritmų sistemos“ ir Estijos „Andmevara“ AS su antrine bendrove Moldovoje „Andmevara“ SRL. Skaičiuojama, kad „INVL Technology“ valdomose įmonėse dirba daugiau kaip 300 darbuotojų.
Šių metų liepą uždaro tipo investicinės bendrovės (UTIB) licenciją gavusios „INVL Technology“ valdymą perėmė vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ priklausanti bendrovė „INVL Asset Management“.

7 pav. AB „Snaigė“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 3,6 mln. EUR EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), t.y. 31 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Bendrovės pardavimo pajamos, palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 9 proc. ir siekė 32 mln. EUR (neaudituotais konsoliduotais duomenimis). Bendrovė eksportavo apie 89 proc. visos savo produkcijos.
Pasak AB „Snaigė“ generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, pardavimo mažėjimą lėmė agresyvi kinų gamintojų kainų politika kai kuriose vakarų rinkose. „Ne visuomet pavyksta konkuruoti su kinų gamintojais, kurie siekia įsitvirtinti vakarų Europos rinkose siūlydami nepagrįstai žemą kainą.“- teigė G. Čeika. „Mes negalime sau leisti dirbti į nuostolį, todėl kai kuriose rinkose, pavyzdžiui Prancūzijoje, praradome dalį pardavimų.“
Tačiau bendrovė uždirbo daugiau eskortuodama į Ukrainą, Čekiją, Latviją, Moldovą ir kitas šalis, kuriose „Snaigės“ prekinis ženklas yra gerai žinomas, asocijuojamas su kokybe bei ilgaamžiškumu. Šiose šalyse vartotojai labiau teikė pirmenybę laiko patikrintam Lietuvos gamintojui.

2016 m. lapkričio 02 d. įvykusiame AB „Snaigė“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai:
DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB „Snaigė“ Įstatinio kapitalo didinimas.
SPRENDIMAS: Iš AB „Snaigė“ lėšų, t.y. perkainojimo rezervo dalimi - 3566015,55 eurais padidinti AB „Snaigė“ įstatinį kapitalą.
Įstatinis kapitalas didinamas didinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes 0,09 (devyniomis šimtosiomis) euro. Nominali vienos akcijos vertė po padidinimo bus 0,38 euro (trisdešimt aštuonios šimtosios euro).
Patvirtinti AB „Snaigė“ įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo dindinimu, t.y. 4.1 p. ir 5.1 p.:
„4.1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 15056510,10 (penkiolika milijonų penkiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai dešimt eurų ir 10 euro centų) eurai.“
ir
„5.1. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 39622395 (trisdešimt devynis milijonus šešis šimtus dvidešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkias) akcijas. Vienos akcijos nominali vertė 0,38 euro (trisdešimt aštuonios šimtosios euro)“.
Patvirtinti pakeistų įstatų redakciją.
Pavesti bendrovės gen. direktoriui Gediminui Čeikai (su teise perįgalioti) tvarkyti visus reikalus, susijusius su neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimu ir pasirašyti pakeistus AB „Snaigė“ įstatus.

8 pav. Šiaulių banko pozicijoje greitų pelnų pasiėmimas.

9 pav. Tallink Grupp pozicijoje suveikė pardavimo signalas.


Apžvalgą parengė: Nojus.